Kovo 4-oji – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena

Vienintelis lietuvių šventasis – Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, karaliaus šeimoje, pratęsdamas garbingą Gediminaičių dinastiją. Jo tėvas buvo Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras, senelis – Jogaila, prosenelis – Algirdas. 

Tegyveno 25-erius metus

Būdamas 17 metų karalaitis Kazimieras pirmą kartą atvyko į Vilnių ir iš karto pamilo šį miestą bei jo žmones. Būdamas 21-erių jis jau atvyko į Vilnių tvarkyti tėvo patikėtų karališkų reikalų. Užaugęs karaliaus rūmuose Kazimieras visiškai nesižavėjo spindinčia prabanga, žemiškomis linksmybėmis. Svarbiausia karalaičiui Kazimierui buvo ištikimybė Dievui, malda ir pagalba vargšams.

Karalaitis Kazimieras susirgo tuberkulioze ir mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardino pilyje. Jam buvo 25-eri. Palaidotas Vilniaus katedroje.

1521 metais popiežius Leonas X paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju, dar po kelerių metų Šv. Kazimieras paskelbtas Lietuvos dangiškuoju globėju.

„Vikipedija“ skelbia, kad karalaitis Kazimieras buvo antras sūnus šeimoje, Jogailos Gediminaičio anūkas. Šeimoje augo 6 sūnūs ir 5 dukros.

Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrikas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu.

Kazimieras garsėjo pamaldumu

1471 m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė Bohemijos sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas ir didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių išvyko į Budą. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus, kol 1475 m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą.

Kazimieras gyveno labai dorai. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Kartais ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų.

Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečio nuo Kazimiero mirties. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta nulėmė, kad  popiežius Leonas X paskelbė Kazimierą šventuoju.

Kazimiero kulto patvirtinimo proga 1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą.

Amatininkų globėjas

Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, 1953 m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į  šv. Petro ir Povilo bažnyčią, grąžintos į nuolatinę buveinę 1989 m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui, pasirinkusiam jį savo šventuoju.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas (nuo 1636 m., nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo (paskelbė popiežius Pijus XII) globėjas), žmonių, pasišventusių viešajai tarnybai, užtarėjas ir globėjas. Lietuvoje laikomas amatininkų globėju.

Jau įprasta, kad Lietuvoje vyksta „Kaziuko mugės“, kuriose amatininkai , tautodailininkai prekiauja ūkio ir namų apyvokos reikmenimis, savo kūrybos meno dirbiniais. Visada dėmesio sulaukia ir pardavinėjamos verbos.

Kovarnių diena

Kovo 4-ąją, beje, minima Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

pamarys.eu pagal wikipeddia.org inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite