Kovo 4-oji – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena

Vienintelis lietuvių šventasis – Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, karaliaus šeimoje, pratęsdamas garbingą Gediminaičių dinastiją. Jo tėvas buvo Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras, senelis – Jogaila, prosenelis – Algirdas. 

Tegyveno 25-erius metus

Būdamas 17 metų karalaitis Kazimieras pirmą kartą atvyko į Vilnių ir iš karto pamilo šį miestą bei jo žmones. Būdamas 21-erių jis jau atvyko į Vilnių tvarkyti tėvo patikėtų karališkų reikalų. Užaugęs karaliaus rūmuose Kazimieras visiškai nesižavėjo spindinčia prabanga, žemiškomis linksmybėmis. Svarbiausia karalaičiui Kazimierui buvo ištikimybė Dievui, malda ir pagalba vargšams.

Karalaitis Kazimieras susirgo tuberkulioze ir mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardino pilyje. Jam buvo 25-eri. Palaidotas Vilniaus katedroje.

1521 metais popiežius Leonas X paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju, dar po kelerių metų Šv. Kazimieras paskelbtas Lietuvos dangiškuoju globėju.

„Vikipedija“ skelbia, kad karalaitis Kazimieras buvo antras sūnus šeimoje, Jogailos Gediminaičio anūkas. Šeimoje augo 6 sūnūs ir 5 dukros.

Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrikas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu.

Kazimieras garsėjo pamaldumu

1471 m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė Bohemijos sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas ir didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių išvyko į Budą. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus, kol 1475 m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą.

Kazimieras gyveno labai dorai. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Kartais ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų.

Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečio nuo Kazimiero mirties. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta nulėmė, kad  popiežius Leonas X paskelbė Kazimierą šventuoju.

Kazimiero kulto patvirtinimo proga 1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą.

Amatininkų globėjas

Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, 1953 m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į  šv. Petro ir Povilo bažnyčią, grąžintos į nuolatinę buveinę 1989 m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui, pasirinkusiam jį savo šventuoju.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas (nuo 1636 m., nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo (paskelbė popiežius Pijus XII) globėjas), žmonių, pasišventusių viešajai tarnybai, užtarėjas ir globėjas. Lietuvoje laikomas amatininkų globėju.

Jau įprasta, kad Lietuvoje vyksta „Kaziuko mugės“, kuriose amatininkai , tautodailininkai prekiauja ūkio ir namų apyvokos reikmenimis, savo kūrybos meno dirbiniais. Visada dėmesio sulaukia ir pardavinėjamos verbos.

Kovarnių diena

Kovo 4-ąją, beje, minima Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

pamarys.eu pagal wikipeddia.org inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Miškas – ne trasa. Valstybinių miškų urėdija primena lankymosi miške taisykles

Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai. Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais takais. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl svarbu gerbti aplinką ir kitus poilsiautojus. Važinėjimas bekele gali padaryti ilgalaikę žalą miško ekosistemoms – pažeisti dirvožemį, sunaikinti augaliją, trikdyti laukinius gyvūnus. Pramogas miškuose dažnai mėgsta pasirinkti keturračių entuziastai. Šių motorinių transporto priemonių vairuotojų ypač

Kraujas iš nosies. Neignoruokite – šis signalas gali išgelbėti gyvybę

vaistininkė

Daugeliui kraujas iš nosies – tik nepatogus, bet laikinas reiškinys. Dažnai pasitaikantis žiemą, kai oras sausas, arba po stipresnio nosies pūtimo per peršalimo ligas. Tačiau kartais už šio iš pažiūros nekalto simptomo gali slypėti kur kas sudėtingesni procesai organizme, o tam tikrais atvejais – ir gyvybei pavojinga būklė. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, nosies kraujavimo priežastys yra labai įvairios. Dažniausiai jos susijusios su mechaniniu dirginimu – nosies krapštymu, gleivinės pažeidimais ar sausu patalpų oru, ypač šildymo sezono metu. Visgi

Seimas svarstys siūlymą plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pristatytas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma palaipsniui plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose. Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymas Nuo šių 2024-2025 mokslo metų visos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, I gimnazijų (9 kl.) klasių mokiniams įgyvendina integruotą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo veiklą. Integruotai ugdymo veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus. „Kalbame apie atskirą su Šaulių sąjunga vykdomą projektą, kai tris dienas per metus devintokai skirtingais mėnesiais,

Policija tikrina blaivumą, atlieką teisminį tyrimą

policijos

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 19 d. naktį Taikos g., Šilutėje, buvo patikrintas važiuojamojoje kelio dalyje  stovėjęs automobilis BMW X1. Jo vairuotoja buvo neblaivi (1,54 prom.) 45-erių metų moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 15-os naktį Naujakurių g., Šilutėje, neblaivus (2,02 prom.) vyras, gim. 1986 m., vairavo automobilį „Opel Vivaro Van“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 14-os pavakare Macikų k., Šilutės sen., iš matymo pažįstamas vyras sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1987 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 5-6

Taip pat skaitykite