Kovo 4-oji – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena

Vienintelis lietuvių šventasis – Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, karaliaus šeimoje, pratęsdamas garbingą Gediminaičių dinastiją. Jo tėvas buvo Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras, senelis – Jogaila, prosenelis – Algirdas. 

Tegyveno 25-erius metus

Būdamas 17 metų karalaitis Kazimieras pirmą kartą atvyko į Vilnių ir iš karto pamilo šį miestą bei jo žmones. Būdamas 21-erių jis jau atvyko į Vilnių tvarkyti tėvo patikėtų karališkų reikalų. Užaugęs karaliaus rūmuose Kazimieras visiškai nesižavėjo spindinčia prabanga, žemiškomis linksmybėmis. Svarbiausia karalaičiui Kazimierui buvo ištikimybė Dievui, malda ir pagalba vargšams.

Karalaitis Kazimieras susirgo tuberkulioze ir mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardino pilyje. Jam buvo 25-eri. Palaidotas Vilniaus katedroje.

1521 metais popiežius Leonas X paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju, dar po kelerių metų Šv. Kazimieras paskelbtas Lietuvos dangiškuoju globėju.

„Vikipedija“ skelbia, kad karalaitis Kazimieras buvo antras sūnus šeimoje, Jogailos Gediminaičio anūkas. Šeimoje augo 6 sūnūs ir 5 dukros.

Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis Fridrikas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu.

Kazimieras garsėjo pamaldumu

1471 m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė Bohemijos sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas ir didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių išvyko į Budą. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus, kol 1475 m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą.

Kazimieras gyveno labai dorai. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Kartais ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų.

Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečio nuo Kazimiero mirties. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta nulėmė, kad  popiežius Leonas X paskelbė Kazimierą šventuoju.

Kazimiero kulto patvirtinimo proga 1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą.

Amatininkų globėjas

Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, 1953 m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į  šv. Petro ir Povilo bažnyčią, grąžintos į nuolatinę buveinę 1989 m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui, pasirinkusiam jį savo šventuoju.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas (nuo 1636 m., nuo 1948 m. – Lietuvos jaunimo (paskelbė popiežius Pijus XII) globėjas), žmonių, pasišventusių viešajai tarnybai, užtarėjas ir globėjas. Lietuvoje laikomas amatininkų globėju.

Jau įprasta, kad Lietuvoje vyksta „Kaziuko mugės“, kuriose amatininkai , tautodailininkai prekiauja ūkio ir namų apyvokos reikmenimis, savo kūrybos meno dirbiniais. Visada dėmesio sulaukia ir pardavinėjamos verbos.

Kovarnių diena

Kovo 4-ąją, beje, minima Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

pamarys.eu pagal wikipeddia.org inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite