Kovo 11-oji – tarsi varpo dūžiai kiekvieno širdy

Kiekvieną atėjusį į Pagėgių kultūros centrą paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dienos į stilizuotą šventovę kvietė simboliniai bažnyčios varpai. Kaip sakė renginio vedėjai aktoriai Virginija Kochanskytė (įkūnijo Ievą Simonaitytę) ir Petras Venslovas (įkūnijo Vydūną) – kiekvieno širdyje turi skambėti vidinis varpas, kviečiantis kilniam darbui, aukštam tikslui, šviesiai minčiai, kviečiantis žmogų spinduliuoti meilę. Žmogui, Tėvynei ir pasauliui.

Mero Virginijaus Komskio padėkos įteiktos krašto garsintojams.

Mero Virginijaus Komskio padėkos įteiktos krašto garsintojams.

Simbolinėje šventovėje „vargonavo“ muzikos pedagogė Virginija Bubilienė, kuri atliko kūrinį iš bažnyčios vargonininko vadovo „Štai žengia Karalius“. Giesmę giedojo Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčios choras, archaiška lietuvių liaudies daina į tautos prisiminimus kvietė kraštietė, folklorinių dainų atlikėja Airida Mockutė. Tekstų įtaigumą stiprino LED ekrane rodomi išskirtiniai istoriniai kadrai iš mūsų krašto šviesuolių gyvenimo ir kultūrinės veiklos.
Kultūros centro fojė virtualią parodą „Tilžės akto signataras, lietuvybės puoselėtojas, gydytojas Valteris Didžys“ pristatė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Šį kultūrinį projektą „Esmi spindulys begalinės šviesos“ pagal Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorės pavaduotojos Danutės Bardauskienės pateiktą projektą parėmė LR kultūros ministerija, Kultūros taryba, Pagėgių savivaldybės administracija.
Sveikindamas pilnutėlę salę susirinkusiųjų, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis kvietė kurti Lietuvą kasdieniniu darbu ir kantrybe. „Dvidešimt septynerius metus Lietuva eina laisvės keliu. Daug nuveikta, tampame žinomi ir įdomūs pasauliui savo tapatumu, savitumu. Nenuilsdami darbuokimės šia linkme. Mylėkime savo kraštą, būkime jam naudingi“, – kalbėjo savivaldybės vadovas. Jis įteikė dovanas Pagėgių krašto žmonėms už Savivaldybės ir net šalies ribų Pagėgius garsinantiems ir pelniusiems garbingus šalies ir net pasaulinio rango apdovanojimus.
Tai nauja, tik antrus metus besitęsianti tradicija, kuri, anot mero įsitikinimo, bus priimtina visuomenei ir taps tokia pat garbinga, kaip ir Vasario 16-osios apdovanojimai.
Taigi šiemet padėkas ir atminimo dovanas iš mero rankų gavo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykla už 2016 m. Lietuvos jaunučių sporto žaidynių šeštojoje savivaldybių grupėje laimėtą III vietą. Mero padėkos raštai įteikti ir šios mokyklos treneriams: lengvosios atletikos Alvyrai Jankantienei, futbolo Dariui Stažiui, krepšinio Ervinui Kuncaičiui, tinklinio Antanui Musvydui, laisvųjų imtynių Antanui Merkevičiui.
Mero padėka įteikta Pagėgių savivaldybės kultūros centrui, pelniusiam Geriausio 2015 metų kultūros centro vardą,. Šis apdovanojimas įteiktas šiemet, nes praėjusiais metais, Kovo 11-osios šventėje Kultūros centras dar neturėjo žinių apie šį garbingą respublikinį įvertinimą.
Mero padėkoms už aktyvią sportinę veiklą, puikius rezultatus ir Pagėgių krašto bei Lietuvos garsinimą apdovanoti laisvųjų imtynių sportininkai: Svajūnas Šakys – Europos jaunių čempionato, vykusio Stokholme dalyvis, tarptautinių turnyrų prizininkas, Lietuvos laisvųjų imtynių čempionato I vietos laimėtojas; Gytis Jovaiša – Europos jaunių čempionato Stokholme dalyvis, tarptautinių turnyrų prizininkas, Lietuvos laisvųjų imtynių čempionato II vietos laimėtojas; Jonas Rudavičius – Lietuvos laisvųjų imtynių čempionas; Mantas Kairys – Lietuvos laisvųjų imtynių čempionato vicečempionas; Gvidas Rubežius – Lietuvos laisvųjų imtynių čempionato bronzos laimėtojas; Artiom Auga – Europos jaunimo čempionato dalyvis, Lietuvos laisvųjų imtynių vicečempionas; Denis Širvaitis – Lietuvos laisvųjų imtynių čempionato sidabro laimėtojas.
Šių šaunių sportininkų treneris Antanas Merkevičius savo asmeniniu pavyzdžiu skatina jaunuosius sportininkus siekti aukščiausių rezultatų, garsinti Pagėgių kraštą ir Lietuvą. Šis treneris 2016 m. Lenkijoje vykusiame laisvųjų imtynių veteranų pasaulio čempionate iškovojo garbingą II vietą.
Šventę vainikavo Pagėgių savivaldybės Kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų šventinis koncertas. Mažučius dainorėlius keitė suaugusiųjų šokių kolektyvas. Po vokalinio ansamblio dainų skambėjo folkloras. Buvo džiugu žiūrėti, klausytis, būti visa to dalimi ir suprasti, kad į rūbo atlapą jaunimo klubo merginų įsegta mažytė trispalvė – nėra vien medžiaginis pluoštas. Tai kiekvieno lietuvio širdies tvinksnis, bylojantis pasididžiavimo savo Tėvyne jausmą.
Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė

Kultūros centro salė buvo pilna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia