Kovo 11-oji – su saule, šypsenomis, šokiais
Reikšmingą Lietuvai datą – Kovo 11-ąją Šilutės rajone tradiciškai paskelbiamas ir pagerbiamas „Sidabrinės nendrės“ praėjusių metų laureatas. Šiemet prestižinis apdovanojimas skirtas gyvenimą šokiui paskyrusiai choreografei, pedagogei Reginai Puodžiuvienei.
Kovo 11-ąją Šilutė pasipuošė trispalvėmis. Vidurdienį Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje aukotos šventinės Mišios. Po jų nuo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, aidint orkestro garsams, pajudėjo Šilutės jaunimo eisena su Lietuvos trispalve, spalvingais balionais. Eisena pasuko į Kultūros ir pramogų centrą, kur šįkart gausiai rinkosi miestelėnai, Savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, netrūko atvykusių iš seniūnijų.
Šventinis minėjimas pradėtas giedant himną. Jį giedojo mišrus choras „Vox Libri“ (vad. Rasa Lašaitė) ir pilnutėlė salė žiūrovų. Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas pasveikino kiekvienam Lietuvos piliečiui svarbios šventės – Nepriklausomybės atkūrimo proga. Priminė, kad 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai, prieš 24 metus pasirašę aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, išreiškė tautos valią ir po 50 metų okupacijos tauta vėl kuria savo laisvę. Renginio vedėjas Marijus Budraitis į šventiškai papuoštą sceną pakvietė mažiausius Lietuvos piliečius. Pamario pagrindinės mokyklos pradinukai deklamavo apie gimtinės namus, kuriuose visi – paukščiai, gyvūnai ir, žinoma, vaikai – puikiai sugyvena. Pamario pagrindinės mokyklos antrokai Lukas, Patricija ir Greta priminė ir visų Lietuvos prezidentų pavardes: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas, Dalia Grybauskaitė.
Salė sugriaudėjo nuo plojimų.
„Sidabrinės nendrės“ laureatė
Nepriklausomybės atkūrimo dieną labiausiai kraštui nusipelnęs žmogus pagerbiamas jam įteikiant prestižinį „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimą. Apdovanojimą sudaro vardinis diplomas, premijos dovana ir laureato ženklas, 5 MMA dydžio piniginė premija. Premijos laureatą išrenka Savivaldybės tarybos sudarytas „Sidabrinės nendrės“ komitetas. Šiemet prestižinis apdovanojimas skirtas gyvenimą šokiui paskyrusiai choreografei, pedagogei Reginai Puodžiuvienei.
Nuskambėjus pučiamųjų instrumentų kvintetui „Pamario brass“ melodijai „Kur bakūžė samanota“, parodyta filmuota Lietuvos televizijoje archyvinė medžiaga bei nuotraukos iš „Rezginėlės“ kolektyvo ir Reginos Puodžiuvienės archyvų.
Šokių pynė
Specialiai šiam renginiui susibūrę „Rezginėlės“ šokėjai, kuriems vadovavo R. Puodžiuvienės auklėtinė choreografė Rita Kurpeikytė, specialiai šiam renginiui parengė šokių pynę. Žiūrovai negailėjo jiems plojimų, ne vienam šmėstelėjo mintis, kad buvusios „Rezginėlės“ šokėjams netrūksta „parako“ – galėtų dalyvauti ir Dainų šventėje.
Šokėjams griežė specialiai šiai progai suburta kapela, vadovaujama Vyganto Stoškaus, dainomis pritarė R. Jokubaitytės vadovaujamas vokalinis ansamblis „Mingė“. Scenoje sukosi kolektyvai „Viržytė“, „Atlaja“, vadovaujami Ritos Kurpeikytės, „Žiburėlis“ (vad. Alina Urbonienė), „Šalna“ (vad. Asta Sapetkienė), „Juknaičiai“ (vad. Loreta Černeckienė).
Šokių kolektyvas „Rezginėlė“
1947 m. įkurtą ir beveik pusę amžiaus Šilutėje gyvavusį kolektyvą „Rezginėlė“ žinojo ne tik šilutiškiai. Kai „Rezginėlei“ vadovauti ėmėsi R. Puodžiuvienė, kolektyvas išgarsėjo visoje Lietuvoje, net užsienyje.
Šokti „Rezginėlėje“ tada buvo prestižo reikalas. Šokėjų kolektyvas daug keliavo. 1976 m. išvyko atstovauti Lietuvai Rytų Vokietijoje, Erfurte, vykusiose Lietuvos dienose kartu su Vilniaus muzikinio teatro solistais ir Vilniaus konservatorijos kanklininkais. Po šios kelionės (1977 m.) buvo suburta vokalinė ir instrumentinė grupės. Netrukus „Rezginėlė“ koncertavo Bulgarijoje, 1979 m. – tautų spartakiados atidarymo šventėje Maskvoje, 1980 m. – vasaros olimpiados atidarymo šventėje Maskvoje, 1983 m. – koncertinis turas po Čekoslovakiją.
Neretai veržli ir spalvinga „Rezginėlė“ buvo lyginama su „Lietuvos“ ansambliu, o kolektyvo vadovė pelnė svarbių apdovanojimų.
2013 m. „Sidabrinės nendrės“ laureatei „Rezginėlės“ vadovei Reginai Puodžiuvienei apdovanojimą įteikė meras Šarūnas Laužikas ir „Sidabrinės nendrės“ premijos komiteto pirmininkas Juozas Sauspreškis.
Dėkingumo žodžiai
Laureatė braukė jaudulio ašaras, prisipažindama, kad jai sunku kalbėti ne todėl, kad trūksta žodžių, bet todėl, kad jų reikėtų išsakyti labai daugeliui žmonių, ypač nariams kolektyvo, kuris yra jai tarsi kūdikis – mylimas, čiūčiuotas, išaugintas. Greta savęs į sceną pakvietė ir dėkojo už buvimą kartu akompaniatorei Nijolei Bučienei, kapelos vadovui Bronislovui Bučiui bei vokalinės grupės vadovei Reginai Jokubaitytei.
Sveikinimą atsiuntė Europos Parlamento narys, „Sidabrinės nendrės“ laureatas Zigmantas Povilas Balčytis. Kolegę sveikinę gausus „Žibų“ pradinės mokyklos kolektyvas priminė, kad laureatė 20 metų ugdė mokyklos jaunąją kartą ir puoselėjo meilę šokiui, kad jos dėka į „Žibus“ atskrido „Aukso paukštė“. Mažieji „Žibų“ pagrindinės mokyklos vaikai įteikė po baltą rožę ir, gracingai pasistiebę, – po bučinį.
Į sceną nusidriekė sveikintojų eilė…
Žemaičių Naumiestyje
Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse šventinis minėjimas vyko Žemaičių Naumiesčio seniūnijos salėje. Šventinį renginį vedė Lina Balčiauskienė. Susirinkusius pasveikino seniūnas Jonas Budreckas. Pranešimą apie Lietuvai reikšmingą datą skaitė muziejininkė Nijolė Stanelienė. Koncertavo Žemaičių krašto etnokultūros centro Valerijono Krutikovo vadovaujami moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ ir kaimo kapela „Žaliakalnis“, Admos Baltutienės vadovaujamas Degučių kaimo folkloro ansamblis „Pilutė“. Po šventinio renginio padėta gėlių prie paminklo žuvusiems dėl Lietuvos laisvės.
Šventiniai renginiai vyko ir kituose Šilutės rajono seniūnijose.
Laima PUTRIUVIENĖ
Iš nuotraukų matyti, kad šventė visa Šilutė ir ne tik ji. Puiku. Gražios p. Laimos nuotraukos. Gal dar gyvensime, jeigu sugebame sueiti, pasidžiaugti, pasveikinti, šypsotis.
Viskas puiku. Tik pastebiu skirtumų: Vasario 16 d. Pagėgiuose iškilmėse dalyvauja pasieniečių Pagėgių rinktinės uniformuotas vadas, policijos žmonės, klebonas, rajono valdžia. O Šilutėje dar neteko šventėje matyti Policijos komisariato, prokuratūros, teismo, mokesčių inspekcijos ir panašių biudžetinių įstaigų vadovų, darbuotojų. Ar jiems Kovo 11 nieko nereiškia, ar pabut su prastuomene ne unoras? O gal toks jų „lojalumas“ Lietuvai? Per šventes matome tik dirbančius policininkus, o kodėl jie laisvu nuo darbo metu nedalyvauja valstybės švenčių minėjimuose? Ir pasieniečiai galėtų ateiti, kurie gyvena Šilutėje. Ir muitinėje dirbantys. Ir gaisrininkai. Kai jums atrodo?
Yra daug priežasčių, tokia viziją galima išvystyti tik varu suvarius.
Aš ne už varu suvarymą. Negi jie visi, gavę valsybės(mokesčių mokėtojų) išlaikomas geras darbo vietas, nesijaučia įvertinti, kad jais pasitikėta? Tai kodėl gyvena savo pasaulyje ir per šventę, kuri nieko bendro neturi su politika, nejaučia pareigos švesti su visais? Vis dėlto manau, kad šaknys yra kitur: jiems nusispjaut į tas mūsų tautines šventes, į patriotizmą, į valstybę.