Kovo 11-oji – su saule, šypsenomis, šokiais

Reikšmingą Lietuvai datą – Kovo 11-ąją Šilutės rajone tradiciškai paskelbiamas ir pagerbiamas „Sidabrinės nendrės“ praėjusių metų laureatas. Šiemet prestižinis apdovanojimas skirtas gyvenimą šokiui paskyrusiai choreografei, pedagogei Reginai Puodžiuvienei.

Šventinė Kovo 11-osios šilutiškių eisena.

Kovo 11-ąją Šilutė pasipuošė trispalvėmis. Vidurdienį Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje aukotos šventinės Mišios. Po jų nuo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, aidint orkestro garsams, pajudėjo Šilutės jaunimo eisena su Lietuvos trispalve, spalvingais balionais. Eisena pasuko į Kultūros ir pramogų centrą, kur šįkart gausiai rinkosi miestelėnai, Savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, netrūko atvykusių iš seniūnijų.
Šventinis minėjimas pradėtas giedant himną. Jį giedojo mišrus choras „Vox Libri“ (vad. Rasa Lašaitė) ir pilnutėlė salė žiūrovų. Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas pasveikino kiekvienam Lietuvos piliečiui svarbios šventės – Nepriklausomybės atkūrimo proga. Priminė, kad 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai, prieš 24 metus pasirašę aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, išreiškė tautos valią ir po 50 metų okupacijos tauta vėl kuria savo laisvę. Renginio vedėjas Marijus Budraitis į šventiškai papuoštą sceną pakvietė mažiausius Lietuvos piliečius. Pamario pagrindinės mokyklos pradinukai deklamavo apie gimtinės namus, kuriuose visi – paukščiai, gyvūnai ir, žinoma, vaikai – puikiai sugyvena. Pamario pagrindinės mokyklos antrokai Lukas, Patricija ir Greta priminė ir visų Lietuvos prezidentų pavardes: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas, Dalia Grybauskaitė.
Salė sugriaudėjo nuo plojimų.

„Sidabrinė nendrė“ – Reginai Puodžiuvienei.

„Sidabrinės nendrės“ laureatė
Nepriklausomybės atkūrimo dieną labiausiai kraštui nusipelnęs žmogus pagerbiamas jam įteikiant prestižinį „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimą. Apdovanojimą sudaro vardinis diplomas, premijos dovana ir laureato ženklas, 5 MMA dydžio piniginė premija. Premijos laureatą išrenka Savivaldybės tarybos sudarytas „Sidabrinės nendrės“ komitetas. Šiemet prestižinis apdovanojimas skirtas gyvenimą šokiui paskyrusiai choreografei, pedagogei Reginai Puodžiuvienei.
Nuskambėjus pučiamųjų instrumentų kvintetui „Pamario brass“ melodijai „Kur bakūžė samanota“, parodyta filmuota Lietuvos televizijoje archyvinė medžiaga bei nuotraukos iš „Rezginėlės“ kolektyvo ir Reginos Puodžiuvienės archyvų.
Šokių pynė
Specialiai šiam renginiui susibūrę „Rezginėlės“ šokėjai, kuriems vadovavo R. Puodžiuvienės auklėtinė choreografė Rita Kurpeikytė, specialiai šiam renginiui parengė šokių pynę. Žiūrovai negailėjo jiems plojimų, ne vienam šmėstelėjo mintis, kad buvusios „Rezginėlės“ šokėjams netrūksta „parako“ – galėtų dalyvauti ir Dainų šventėje.
Šokėjams griežė specialiai šiai progai suburta kapela, vadovaujama Vyganto Stoškaus, dainomis pritarė R. Jokubaitytės vadovaujamas vokalinis ansamblis „Mingė“. Scenoje sukosi kolektyvai „Viržytė“, „Atlaja“, vadovaujami Ritos Kurpeikytės, „Žiburėlis“ (vad. Alina Urbonienė), „Šalna“ (vad. Asta Sapetkienė), „Juknaičiai“ (vad. Loreta Černeckienė).

Šokių kolektyvas „Rezginėlė“
1947 m. įkurtą ir beveik pusę amžiaus Šilutėje gyvavusį kolektyvą „Rezginėlė“ žinojo ne tik šilutiškiai. Kai „Rezginėlei“ vadovauti ėmėsi R. Puodžiuvienė, kolektyvas išgarsėjo visoje Lietuvoje, net užsienyje.
Šokti „Rezginėlėje“ tada buvo prestižo reikalas. Šokėjų kolektyvas daug keliavo. 1976 m. išvyko atstovauti Lietuvai Rytų Vokietijoje, Erfurte, vykusiose Lietuvos dienose kartu su Vilniaus muzikinio teatro solistais ir Vilniaus konservatorijos kanklininkais. Po šios kelionės (1977 m.) buvo suburta vokalinė ir instrumentinė grupės. Netrukus „Rezginėlė“ koncertavo Bulgarijoje, 1979 m. – tautų spartakiados atidarymo šventėje Maskvoje, 1980 m. – vasaros olimpiados atidarymo šventėje Maskvoje, 1983 m. – koncertinis turas po Čekoslovakiją.
Neretai veržli ir spalvinga „Rezginėlė“ buvo lyginama su „Lietuvos“ ansambliu, o kolektyvo vadovė pelnė svarbių apdovanojimų.
2013 m. „Sidabrinės nendrės“ laureatei „Rezginėlės“ vadovei Reginai Puodžiuvienei apdovanojimą įteikė meras Šarūnas Laužikas ir „Sidabrinės nendrės“ premijos komiteto pirmininkas Juozas Sauspreškis.

Dėkingumo žodžiai
Laureatė braukė jaudulio ašaras, prisipažindama, kad jai sunku kalbėti ne todėl, kad trūksta žodžių, bet todėl, kad jų reikėtų išsakyti labai daugeliui žmonių, ypač nariams kolektyvo, kuris yra jai tarsi kūdikis – mylimas, čiūčiuotas, išaugintas. Greta savęs į sceną pakvietė ir dėkojo už buvimą kartu akompaniatorei Nijolei Bučienei, kapelos vadovui Bronislovui Bučiui bei vokalinės grupės vadovei Reginai Jokubaitytei.
Sveikinimą atsiuntė Europos Parlamento narys, „Sidabrinės nendrės“ laureatas Zigmantas Povilas Balčytis. Kolegę sveikinę gausus „Žibų“ pradinės mokyklos kolektyvas priminė, kad laureatė 20 metų ugdė mokyklos jaunąją kartą ir puoselėjo meilę šokiui, kad jos dėka į „Žibus“ atskrido „Aukso paukštė“. Mažieji „Žibų“ pagrindinės mokyklos vaikai įteikė po baltą rožę ir, gracingai pasistiebę, – po bučinį.
Į sceną nusidriekė sveikintojų eilė…
Žemaičių Naumiestyje
Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse šventinis minėjimas vyko Žemaičių Naumiesčio seniūnijos salėje. Šventinį renginį vedė Lina Balčiauskienė. Susirinkusius pasveikino seniūnas Jonas Budreckas. Pranešimą apie Lietuvai reikšmingą datą skaitė muziejininkė Nijolė Stanelienė. Koncertavo Žemaičių krašto etnokultūros centro Valerijono Krutikovo vadovaujami moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ ir kaimo kapela „Žaliakalnis“, Admos Baltutienės vadovaujamas Degučių kaimo folkloro ansamblis „Pilutė“. Po šventinio renginio padėta gėlių prie paminklo žuvusiems dėl Lietuvos laisvės.
Šventiniai renginiai vyko ir kituose Šilutės rajono seniūnijose.

Laima PUTRIUVIENĖ

IMGP0245_resize_resize IMGP0246_resize_resize IMGP0247_resize_resize IMGP0248_resize_resize IMGP0249_resize_resize IMGP0250_resize_resize IMGP0251_resize_resize IMGP0255_resize_resize IMGP0257_resize_resize IMGP0259_resize_resize IMGP0261_resize_resize IMGP0262_resize_resize IMGP0274_resize_resize IMGP0277_resize_resize IMGP0282_resize_resize IMGP0285_resize_resize IMGP0286_resize_resize IMGP0291_resize_resize IMGP0293_resize_resize IMGP0301_resize_resize IMGP0305_resize_resize IMGP0308_resize_resize IMGP0595_resize_resize IMGP0622_resize_resize IMGP0632_resize_resize IMGP0638_resize_resize

4 komentarai

  • mes

    Iš nuotraukų matyti, kad šventė visa Šilutė ir ne tik ji. Puiku. Gražios p. Laimos nuotraukos. Gal dar gyvensime, jeigu sugebame sueiti, pasidžiaugti, pasveikinti, šypsotis.

  • vladas

    Viskas puiku. Tik pastebiu skirtumų: Vasario 16 d. Pagėgiuose iškilmėse dalyvauja pasieniečių Pagėgių rinktinės uniformuotas vadas, policijos žmonės, klebonas, rajono valdžia. O Šilutėje dar neteko šventėje matyti Policijos komisariato, prokuratūros, teismo, mokesčių inspekcijos ir panašių biudžetinių įstaigų vadovų, darbuotojų. Ar jiems Kovo 11 nieko nereiškia, ar pabut su prastuomene ne unoras? O gal toks jų “lojalumas” Lietuvai? Per šventes matome tik dirbančius policininkus, o kodėl jie laisvu nuo darbo metu nedalyvauja valstybės švenčių minėjimuose? Ir pasieniečiai galėtų ateiti, kurie gyvena Šilutėje. Ir muitinėje dirbantys. Ir gaisrininkai. Kai jums atrodo?

  • vladui

    Yra daug priežasčių, tokia viziją galima išvystyti tik varu suvarius.

  • vladas

    Aš ne už varu suvarymą. Negi jie visi, gavę valsybės(mokesčių mokėtojų) išlaikomas geras darbo vietas, nesijaučia įvertinti, kad jais pasitikėta? Tai kodėl gyvena savo pasaulyje ir per šventę, kuri nieko bendro neturi su politika, nejaučia pareigos švesti su visais? Vis dėlto manau, kad šaknys yra kitur: jiems nusispjaut į tas mūsų tautines šventes, į patriotizmą, į valstybę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite