Kovo 11-ąją pradėta nauja tradicija

Kovo 11-ąją, visai šaliai minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Pagėgių savivaldybės kultūros centre vyko šiai progai skirtas minėjimas, kurio metu pradėta nauja, kraštiečiams pagerbti skirta tradicija.

Meras Virginijus Komskis su Meno ir sporto mokyklos atstovais Evelina Norkiene, Dariumi Stažiu, Antanu Merkevičiumi, Alvyra Jankantiene.

Meras Virginijus Komskis su Meno ir sporto mokyklos atstovais Evelina Norkiene, Dariumi Stažiu, Antanu Merkevičiumi, Alvyra Jankantiene.

Į renginį besirenkantys svečiai galėjo apžiūrėti Kultūros centro fojė eksponuojamą dr. Eglės Senapėdienės fotografijų parodą „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Humanitarinių mokslų daktarės, istorikės, žurnalistės, redaktorės parodoje eksponuojamos 34 nuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Karaliaučiaus (Rusija, Kaliningrado sr.) srityje.
„Po vaizdingos kelionės po Prūsiją“ susirinkusiųjų laukė iškilmingas Kovo 11-osios minėjimas. Čia, prisiminus ideologijas ir santvarkas, kurios vyravo anuomet Lietuvoje, ir su jomis įnirtingai kovojusią mūsų tautą, istoriniuose vaizduose vėl atgimė 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje kilusi Trispalvė. Mintimis ir istoriniais vaizdais sugrįžus į anas dienas, buvo sugiedotas valstybinis himnas.
Susirinkusiuosius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Savivaldybės vadovas padėkojo krašto gyventojams už tai, jog savo dideliais ir mažais darbais kasdien gražina ir kuria savo kraštą, savo Valstybę. Meras džiaugėsi: „Šiandien Pagėgių kraštas gali girtis gražėjančiu veidu. Kalbu ne apie pastatus ar viešąsias erdves. Svarbiausia, jog čia gyvena veiklūs, inovatyvūs, savo darbą mylintys žmonės, kuriems yra brangus savas kraštas. Esu jums visiems dėkingas, jog mūsų pažangą mato ir į kraštą atvykę svečiai. Džiugu, jog šiandien pradėsime naują prasmingą iniciatyvą už reikšmingus pasiekimus apdovanoti Respublikoje įvertintus kraštiečius. Jie buvo įvertinti Lietuvoje, dabar jų pasiekimais pasidžiaukime ir mes“, – kalbėjo meras.
Esminius šios dienos istorinius įvykius prisiminė ir valstybinės šventės proga visus pasveikino renginyje dalyvavęs LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis.
Prasminga tradicija apdovanoti Pagėgių krašte kuriančius, dirbančius žmones už reikšmingus pasiekimus, kurie jau įvertinti Lietuvoje, apdovanojimų ceremonija pradėta nuo padėkos Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklai. Šiai mokyklai mero padėka ir apdovanojimas įteiktas už aukštus pasiekimus dalyvaujant 2015 metų Lietuvos jaunių žaidynėse ir laimėtą II vietą. Padėkos už gerą mokinių paruošimą ir puikius laimėjimus 2015 metų Lietuvos jaunių žaidynėse įteiktos ir šios ugdymo įstaigos treneriams: Dariui Stažiui, Antanui Musvydui, Antanui Merkevičiui, Alvyrai Jankantienei, Ervinui Kuncaičiui.
Už penktą kartą organizuotą renginį „Žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“ ir praėjusiais metais su šiuo renginiu laimėjus I vietą tradicijų pateikimo konkurse (šiuo metu siekiama, kad šis renginys būtų sertifikuotas) padėkota Pagėgių savivaldybės kultūros centrui. Taip pat padėkota idėjos atgaivinti žąsų turgaus Mažojoje Lietuvoje tradicijas autorei Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktoriaus pavaduotojai Danutei Bardauskienei.
Pasibaigus Lietuvos regionų metams, LR Kultūros ministerija padėkos raštu įvertino Pagėgių savivaldybės kultūros centro etninės veiklos specialistę Aksaverą Mikšienę. Mero padėka Aksaverai Mikšienei įteikta už asmeninį indėlį puoselėjant Mažosios Lietuvos kulinarinį paveldą ir tradicijas. LR Švietimo ir mokslo ministerija I laipsnio diplomu yra apdovanojusi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos muziejininkes Vilmą Vaivadienę bei Vandą Žuklijienę. Už nuoširdų darbą ir muziejinę veiklą puoselėjant Algimanto Mackaus muziejų šioms mokytojoms įteikti mero padėkos raštai.
Už sporto pergales, krašto bei šalies vardo garsinimą padėka ir apdovanojimas įteiktas Europos imtynių jaunių čempionato prizininkui, tarptautinio imtynių turnyro Lenkijoje nugalėtojui Mantui Adomaičiui, tarptautinio imtynių turnyro Lenkijoje nugalėtojams Svajūnui Šakiui ir Gyčiui Jovaišai. Visi šie jauni sportininkai šaunių pergalių laimi tiek šalies, tiek tarptautinėse varžybose.
Antrąją renginio dalį susirinkusiuosius nuotaikingu koncertu džiugino Pagėgių krašto meno mėgėjų kolektyvai. Scenoje koncertavo: Natkiškių kultūros namų kaimo kapela „Vaivorykštė“, šių namų gitaros studija, kvartetas ir solistas Rokas Kondrotas (vad. V. Armonas); Pagėgių vaikų lopšelio-darželio vaikai (koncertmeisterė E. Norkienė, vad. R. Pilkionienė); Pagėgių pradinės mokyklos mišrus vokalinis ansamblis (vad. I. Ubartienė); Pagėgių kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė „Gija“, jaunimo liaudiškų šokių grupė, vyresnio amžiaus šokėjų grupė „Marguva“ (vad. G. Paliokienė); Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos merginų vokalinis ansamblis (vad. V. Bubelienė); Pagėgių kultūros centro vokalinis ansamblis (vad. R. Golubovskienė), šio centro folkloro ansamblis „Kamana“ (vad. A. Mikšienė); Meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. E. Norkienė ir R. Pilkionienė).
Skambant paskutiniams muzikos garsams į žiūrovų salę lengvai leidosi geltoni, žali ir raudoni popieriniai lėktuvėliai, o rankose plazdėjo lietuviui brangiausių spalvų vėliavėlės.

Pagėgių savivaldybės informacijabendra.19.pag

Hits: 26

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite