Kovai su COVID-19 pasitelkta programinė įranga ir superkompiuteris

Dirbame nuotoliniu būdu iš namų, bendraujame internetu, dalijamės informacija socialiniuose tinkluose, skaitome ar klausomės žinių apie epidemiologinių COVID-19 tyrimų rezultatus visame pasaulyje. Vis dėlto, jei mūsų paklaustų, ko reikia, kad per dieną Lietuvoje galėtume ištirti apie 3000 ėminių pavojingai infekcijai nustatyti, ne visi galėtų atsakyti. Pačių ėminių, reagentų ir paprastų mikroskopų šiandien nebepakanka – be elektronikos ir programinės įrangos tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma, o vaistų nuo koronaviruso kūrimui pasitelkiami superkompiuteriai. 

Naudojami analizatoriai su programine įranga 

„Tiriant SARS-CoV-2 (COVID-19)  infekciją, iš gauto ėminio (tepinėlio iš nosiaryklės ir gerklės) išskiriama viruso RNR. Po to atliekama viruso specifinių genų amplifikacija. Pasibaigus tyrimui, analizuojami ir vertinami tyrimų rezultatai. Jie internetu pateikiami tyrimą atsiuntusiai įstaigai. Atliekant koronaviruso tyrimus naudojama konkretaus analizatoriaus programinė įranga. Be analizatorių tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma. Tik askirais atvejais, jei programinė įranga rezultato neįvertina, tai atlieka darbuotojai“, – aiškina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – įstaiga, pirmoji Lietuvoje pradėjusi tirti ėminius dėl koronaviruso infekcijos. Šiuo metu analizatoriais ir programine įranga aprūpintos šalies laboratorijos pajėgios kasdien ištirti apie 3 tūkst. ėminių, atkeliaujančių iš sveikatos priežiūros įstaigų bei mobiliųjų patikros punktų. Saugumo sumetimais pacientai apie tyrimų rezultatus informuojami nuotoliniu būdu – telefonu arba internetu.

Kovai su COVID-19 – superkompiuteris

Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Jurevičienės, elektronikos prietaisai ir jų pagrindu sukurti šiuolaikiniai komunikacijos ryšiai bei kanalai tapo tokia įprasta mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, kad jų svarbos net nebepastebime. Dar visai neseniai net girdėdavome, kad kompiuteriai, internetas, o ypač išmanieji prietaisai atėmė iš mūsų gyvą bendravimą. Tačiau šiandien bendravimas nuotoliniu būdu yra vos ne vienintelė saugi galimybė palaikyti tarpusavio ryšius, saugiai tęsti pradėtus darbus bei padeda suvaldyti pavojingą infekciją.

„Informacinės technologijos kartu su galinga elektronine įranga jau kuris laikas gelbsti mokslininkams, kovojant su ligomis. Naujausia žinia yra vienos didžiausių IT bendrovių pasaulyje IBM projektas su JAV mokslo laboratorijomis, ieškant vaistų prieš COVID-19. IBM sukurtas superkompiuteris jau leido mokslininkams atrinkti 8 tūkst. molekulinių junginių, kurie lengviausiai jungiasi su koronaviruso „smaigaliu“ bei užkerta kelią pastarajam jungtis su žmogaus ląstelėmis. Iš šių junginių buvo išskirti 77 perspektyvūs junginiai bandymams. Jei ne superkompiuteris, ištisoms mokslininkų komandoms tokį rezultatą pasiekti galbūt būtų užtrukę keletą metų“,  – pastebi L. Jurevičienė.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

 

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc.  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

 

Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ant ledo: policija primena taisykles ir baudas

Atėjus šalčiams ant ledo traukia čiuožinėtojai, žvejai ar smalsuoliai, norintys išbandyti ledo tvirtumą. Tačiau pramoga gali baigtis tragedija. Policijos pareigūnai primena keletą taisyklių, kurių laikymasis gali išgelbėti gyvybę. Ledas laikomas tvirtu ir išlaikančiu žmogų, jeigu jo storis yra daugiau nei 7 cm. Išlaikyti grupę žmonių gali ledas, kai jo storis ne mažesnis kaip 12 cm. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur matosi įšalusių medžių šakų, krūmai, nendrės, kur įteka upeliai ar šaltiniai, neseniai buvo iškirstos eketės. Mėgėjų žvejybos vidaus

Naujas koronaviruso protrūkis Pagėgiuose. Šilutės rajone 32 nauji susirgimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1149 nauji COVID-19 ligos atvejai. Šilutės rajone – 32 nauji susirgimai. Iš viso šiuo metu serga 1001. Per praėjusią parą fiksuoti protrūkiai Šilutės rajone įsikūrusiuose Macikų socialinės globos namuose ir Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 2194 asmenys. Iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 89 436 asmenys. Koronavirusas įsisuko ir į Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos

Per šalčius – jokio alkoholio!

Dalis Lietuvos, išskyrus pajūrį, anot sinoptikų, gali sulaukti net iki 25 laipsnių šalčio. Gyventojai nuo tokių šalčių jau atprato, mat pernai žiemos beveik nebuvo. Medikai pateikia tris svarbiausius patarimus, kaip kaip elgtis per šalčius: nebandyti šildytis alkoholiu, lauke kvėpuoti per nosį ir rengtis taip, kad būtų palikta kuo mažiau atviro kūno. Šiuo metu apranga lauke turi būti kaip svogūnas – daug sluoksnių ir su oro tarpais. Peršalti galima ir trumpam išlipus iš automobilio ar išėjus iš namų į lauką. Per

Pagėgiuose nuo koronaviruso pradėti skiepyti ir sunkiomis ligomis sergantys pacientai

Šią savaitę Pagėgių savivaldybę pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta, iš viso gauta 120 Pfizer – BioNTech vakcinos dozių. Sausio 14-osios rytą Pagėgiuose paskiepyta pirmoji medicinos darbuotoja, VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ slaugytoja Laima Vitkuvienė, taip pat dirbanti savivaldybės mobiliame punkte. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius džiaugiasi, kad skiepai jau pasiekė Pagėgių savivaldybę ir, kaip tikėtasi, vakcinavimas prasidėjo sklandžiai. „Vakcinacija garantuos saugesnes darbo sąlygas Pagėgių savivaldybės įstaigų darbuotojams, sumažins užsikrėtimo riziką patiems darbuotojams, pacientams bei ligoniams. “ – teigia Savivaldybės

Taip pat skaitykite