Kovai su COVID-19 pasitelkta programinė įranga ir superkompiuteris

Dirbame nuotoliniu būdu iš namų, bendraujame internetu, dalijamės informacija socialiniuose tinkluose, skaitome ar klausomės žinių apie epidemiologinių COVID-19 tyrimų rezultatus visame pasaulyje. Vis dėlto, jei mūsų paklaustų, ko reikia, kad per dieną Lietuvoje galėtume ištirti apie 3000 ėminių pavojingai infekcijai nustatyti, ne visi galėtų atsakyti. Pačių ėminių, reagentų ir paprastų mikroskopų šiandien nebepakanka – be elektronikos ir programinės įrangos tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma, o vaistų nuo koronaviruso kūrimui pasitelkiami superkompiuteriai. 

Naudojami analizatoriai su programine įranga 

„Tiriant SARS-CoV-2 (COVID-19)  infekciją, iš gauto ėminio (tepinėlio iš nosiaryklės ir gerklės) išskiriama viruso RNR. Po to atliekama viruso specifinių genų amplifikacija. Pasibaigus tyrimui, analizuojami ir vertinami tyrimų rezultatai. Jie internetu pateikiami tyrimą atsiuntusiai įstaigai. Atliekant koronaviruso tyrimus naudojama konkretaus analizatoriaus programinė įranga. Be analizatorių tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma. Tik askirais atvejais, jei programinė įranga rezultato neįvertina, tai atlieka darbuotojai“, – aiškina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – įstaiga, pirmoji Lietuvoje pradėjusi tirti ėminius dėl koronaviruso infekcijos. Šiuo metu analizatoriais ir programine įranga aprūpintos šalies laboratorijos pajėgios kasdien ištirti apie 3 tūkst. ėminių, atkeliaujančių iš sveikatos priežiūros įstaigų bei mobiliųjų patikros punktų. Saugumo sumetimais pacientai apie tyrimų rezultatus informuojami nuotoliniu būdu – telefonu arba internetu.

Kovai su COVID-19 – superkompiuteris

Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Jurevičienės, elektronikos prietaisai ir jų pagrindu sukurti šiuolaikiniai komunikacijos ryšiai bei kanalai tapo tokia įprasta mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, kad jų svarbos net nebepastebime. Dar visai neseniai net girdėdavome, kad kompiuteriai, internetas, o ypač išmanieji prietaisai atėmė iš mūsų gyvą bendravimą. Tačiau šiandien bendravimas nuotoliniu būdu yra vos ne vienintelė saugi galimybė palaikyti tarpusavio ryšius, saugiai tęsti pradėtus darbus bei padeda suvaldyti pavojingą infekciją.

„Informacinės technologijos kartu su galinga elektronine įranga jau kuris laikas gelbsti mokslininkams, kovojant su ligomis. Naujausia žinia yra vienos didžiausių IT bendrovių pasaulyje IBM projektas su JAV mokslo laboratorijomis, ieškant vaistų prieš COVID-19. IBM sukurtas superkompiuteris jau leido mokslininkams atrinkti 8 tūkst. molekulinių junginių, kurie lengviausiai jungiasi su koronaviruso „smaigaliu“ bei užkerta kelią pastarajam jungtis su žmogaus ląstelėmis. Iš šių junginių buvo išskirti 77 perspektyvūs junginiai bandymams. Jei ne superkompiuteris, ištisoms mokslininkų komandoms tokį rezultatą pasiekti galbūt būtų užtrukę keletą metų“,  – pastebi L. Jurevičienė.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

 

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc.  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

 

Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“

Hits: 119

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite