Kovai su COVID-19 pasitelkta programinė įranga ir superkompiuteris

Dirbame nuotoliniu būdu iš namų, bendraujame internetu, dalijamės informacija socialiniuose tinkluose, skaitome ar klausomės žinių apie epidemiologinių COVID-19 tyrimų rezultatus visame pasaulyje. Vis dėlto, jei mūsų paklaustų, ko reikia, kad per dieną Lietuvoje galėtume ištirti apie 3000 ėminių pavojingai infekcijai nustatyti, ne visi galėtų atsakyti. Pačių ėminių, reagentų ir paprastų mikroskopų šiandien nebepakanka – be elektronikos ir programinės įrangos tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma, o vaistų nuo koronaviruso kūrimui pasitelkiami superkompiuteriai. 

Naudojami analizatoriai su programine įranga 

„Tiriant SARS-CoV-2 (COVID-19)  infekciją, iš gauto ėminio (tepinėlio iš nosiaryklės ir gerklės) išskiriama viruso RNR. Po to atliekama viruso specifinių genų amplifikacija. Pasibaigus tyrimui, analizuojami ir vertinami tyrimų rezultatai. Jie internetu pateikiami tyrimą atsiuntusiai įstaigai. Atliekant koronaviruso tyrimus naudojama konkretaus analizatoriaus programinė įranga. Be analizatorių tokių tyrimų atlikti būtų neįmanoma. Tik askirais atvejais, jei programinė įranga rezultato neįvertina, tai atlieka darbuotojai“, – aiškina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – įstaiga, pirmoji Lietuvoje pradėjusi tirti ėminius dėl koronaviruso infekcijos. Šiuo metu analizatoriais ir programine įranga aprūpintos šalies laboratorijos pajėgios kasdien ištirti apie 3 tūkst. ėminių, atkeliaujančių iš sveikatos priežiūros įstaigų bei mobiliųjų patikros punktų. Saugumo sumetimais pacientai apie tyrimų rezultatus informuojami nuotoliniu būdu – telefonu arba internetu.

Kovai su COVID-19 – superkompiuteris

Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Jurevičienės, elektronikos prietaisai ir jų pagrindu sukurti šiuolaikiniai komunikacijos ryšiai bei kanalai tapo tokia įprasta mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, kad jų svarbos net nebepastebime. Dar visai neseniai net girdėdavome, kad kompiuteriai, internetas, o ypač išmanieji prietaisai atėmė iš mūsų gyvą bendravimą. Tačiau šiandien bendravimas nuotoliniu būdu yra vos ne vienintelė saugi galimybė palaikyti tarpusavio ryšius, saugiai tęsti pradėtus darbus bei padeda suvaldyti pavojingą infekciją.

„Informacinės technologijos kartu su galinga elektronine įranga jau kuris laikas gelbsti mokslininkams, kovojant su ligomis. Naujausia žinia yra vienos didžiausių IT bendrovių pasaulyje IBM projektas su JAV mokslo laboratorijomis, ieškant vaistų prieš COVID-19. IBM sukurtas superkompiuteris jau leido mokslininkams atrinkti 8 tūkst. molekulinių junginių, kurie lengviausiai jungiasi su koronaviruso „smaigaliu“ bei užkerta kelią pastarajam jungtis su žmogaus ląstelėmis. Iš šių junginių buvo išskirti 77 perspektyvūs junginiai bandymams. Jei ne superkompiuteris, ištisoms mokslininkų komandoms tokį rezultatą pasiekti galbūt būtų užtrukę keletą metų“,  – pastebi L. Jurevičienė.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

 

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc.  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

 

Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite