Konkūrų varžybos Nemuno žirgyne

 

Aiškumo dėlei reikėtų pasakyti, kad Nemuno žirgynas jau kelinti metai nebėra savarankiškas juridinis vienetas, o priklauso visos Lietuvos valstybinius žirgynus sujungusiai UAB Lietuvos žirgynas. Oficialus daugelį dešimtmečių Šilgaliuose veikiančio žirgyno dabartinis oficialus pavadinimas yra gana griozdiškas: UAB „Lietuvos žirgynas“ filialas „Nemuno žirgynas“ (filialo vedėja Jonita Šternbergaitė).

Nugalėtojos garbės ratas.

Pasivaržyti dėl Nemuno žirgyno taurės panoro 7 patyrę raiteliai, tarp kurių buvo trys šeimininkų atstovai. Šiame konkūre kliūtys buvo pakeltos aukščiausiai – iki 125 cm. 510 metrų distanciją su specialia tvarka išdėstytomis kliūtimis raiteliams reikėjo įveikti greičiau nei per 87 sekundes. Sėkmingai įveikusieji visas kliūtis pakartotinai varžėsi perpus trumpesnėje distancijoje, kur viską lėmė jojimo greitis (žinoma, ir kliūtys turėjo likti savo vietose).

Pirmuoju bandymu greičiausiai trasą  įveikė Stasys Jasas (80,19 s), ilgus metus treniravęs Nemuno žirgyno žirgus, o dabar Vilniuje turintis nuosavą jojimo centrą „Žirgas“. Panašiu greičiu jojęs Pranas Milkintas (jojimo sporto klubas „Ties Baltija“) numetė vieną kliūtį ir, gavęs 4 baudos taškus, iš tolesnės kovos turėjo pasitraukti.

Persirungime dalyvavo 5 raiteliai. Atrodė, kad labai dideliu greičiu persirungimo trasą pradėjęs šeimininkų raitelis Kostas Gaigalas laimės pagrindinę taurę, tačiau ties eiline kliūtimi žirgas ir raitelis netikėtai sumažino tempą ir… žirgas kanopomis numetė kliūtį. Tarp likusių keturių raitelių, įveikusių persirungimo trasą be klaidų, greičiausia buvo patyrusi Nemuno žirgyno raitelė, daugelio šalies ir tarptautinių varžybų dalyvė bei prizininkė Raimonda Samušytė. Su žirgu Hetė jojusiai raitelei atiteko speciali Nemuno žirgyno taurė ir solidžiausias piniginis prizas (prizinis šių varžybų fondas buvo 1600 eurų).

Nemuno žirgyno taurę nugalėtojai Raimondai Samušytei su Hete įteikė UAB Lietuvos žirgyno direktorius Edgaras Jeninas (dešinėje) ir direktoriaus pavaduotojas Juozas Bučinskas.

Antrą vietą laimėjo minėtasis Stasys Jasas su žirgu Edvinn, trečias buvo Pranas Milkintas su žirgu Compliment. Ketvirtas – Mindaugas Bacevičius (Nemuno žirgynas) su žirgu Haris Poteris. Penktas – Kostas Gaigalas jojęs su žirgu Ostas Valnis.

Nemuno žirgyno taurę nugalėtojai įteikė UAB Lietuvos žirgynas direktorius Edgaras Jeninas ir žirgyno direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Nemuno žirgyną, Juozas Bučinskas.

Iš viso šiose konkūrų varžybose dalyvavo apie 40 raitelių, kurie jėgas išbandė net su keliais savo treniruojamais žirgais. Daugiausiai dalyvių, net 19, varžėsi  pirmajame konkūre, kur kliūčių aukštis tesiekė 80-100 cm. Konkūrą laimėjo Valerija Vatagina su žirgu Allegro iš „Horsemarket“. Antras ir trečias – Zigmantas Jasas ir Stasys Jasas  (JC „Žirgas“), beje, abu šie raiteliai – garsiojo Stasio Jaso sūnūs.

100-110 cm aukščio konkūrų varžybose taip pat buvo gausu dalyvių (17). Geriausiai sekėsi iš Latvijos atvykusiai Anijai Vārnai, kuri su skirtingais žirgais pelnė net dvi pirmąsias vietas. Trečia liko Kamilė Puipaitė iš jojimo sporto klubo „Ties Baltija“, ketvirta – taip pat šio klubo atstovė Lena Makhmud.

115 cm aukščio kliūčių konkūrą laimėjo nemuniškis K. Gaigalas su žirgu Hofas. Antrą vietą užėmė S. Jasas su Sirija. Trečia – R. Samušytė su Monopoliu, jos kolega iš Nemuno žirgyno M. Bacevičius liko ketvirtas.

Žiūrovų susirinko ne labai gausiai, tačiau tie, kurie atvyko, turėjo progos pamatyti gražų reginį. Feisbuko paskyroje paskelbus, kad žiūrovų galėjo būti ir daugiau, viena kolegė iš užsienio pasiūlė tokio pobūdžio varžybose rengti ponių skrybėlaičių parodą…

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Konkūrų varžybų rėmėjai: UAB „Lietuvos žirgynas“, UAB PAS ADĄ, autoservisas PAS REMĮ, UAB TIMA, UAB „Šilutės INFO-TEC“, Pagėgių savivaldybės administracija, Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacija,   Stoniškių seniūnija, Raimundas Augustis, „Pamarys“,  „Šilokarčema“, LTŽAA, LŽSF.

 

Į konkūrų varžybas raiteliai ir žirgai atvyksta net su furgonais.

100-110 cm aukščio konkūrų varžybas laimėjo iš Latvijos atvykusi Anija Vārna. Ją apdovanojo Lietuvos žirgyno direktorius E. Jeninas ir Pagėgių verslininkų asociacijos prezidentas Kęstas Komskis.

Čia ne visi žiūrovai, bet jų nebuvo daug. Petro Skutulo nuotr.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių