Konkūrų varžybos Nemuno žirgyne

 

Aiškumo dėlei reikėtų pasakyti, kad Nemuno žirgynas jau kelinti metai nebėra savarankiškas juridinis vienetas, o priklauso visos Lietuvos valstybinius žirgynus sujungusiai UAB Lietuvos žirgynas. Oficialus daugelį dešimtmečių Šilgaliuose veikiančio žirgyno dabartinis oficialus pavadinimas yra gana griozdiškas: UAB „Lietuvos žirgynas“ filialas „Nemuno žirgynas“ (filialo vedėja Jonita Šternbergaitė).

Nugalėtojos garbės ratas.

Pasivaržyti dėl Nemuno žirgyno taurės panoro 7 patyrę raiteliai, tarp kurių buvo trys šeimininkų atstovai. Šiame konkūre kliūtys buvo pakeltos aukščiausiai – iki 125 cm. 510 metrų distanciją su specialia tvarka išdėstytomis kliūtimis raiteliams reikėjo įveikti greičiau nei per 87 sekundes. Sėkmingai įveikusieji visas kliūtis pakartotinai varžėsi perpus trumpesnėje distancijoje, kur viską lėmė jojimo greitis (žinoma, ir kliūtys turėjo likti savo vietose).

Pirmuoju bandymu greičiausiai trasą  įveikė Stasys Jasas (80,19 s), ilgus metus treniravęs Nemuno žirgyno žirgus, o dabar Vilniuje turintis nuosavą jojimo centrą „Žirgas“. Panašiu greičiu jojęs Pranas Milkintas (jojimo sporto klubas „Ties Baltija“) numetė vieną kliūtį ir, gavęs 4 baudos taškus, iš tolesnės kovos turėjo pasitraukti.

Persirungime dalyvavo 5 raiteliai. Atrodė, kad labai dideliu greičiu persirungimo trasą pradėjęs šeimininkų raitelis Kostas Gaigalas laimės pagrindinę taurę, tačiau ties eiline kliūtimi žirgas ir raitelis netikėtai sumažino tempą ir… žirgas kanopomis numetė kliūtį. Tarp likusių keturių raitelių, įveikusių persirungimo trasą be klaidų, greičiausia buvo patyrusi Nemuno žirgyno raitelė, daugelio šalies ir tarptautinių varžybų dalyvė bei prizininkė Raimonda Samušytė. Su žirgu Hetė jojusiai raitelei atiteko speciali Nemuno žirgyno taurė ir solidžiausias piniginis prizas (prizinis šių varžybų fondas buvo 1600 eurų).

Nemuno žirgyno taurę nugalėtojai Raimondai Samušytei su Hete įteikė UAB Lietuvos žirgyno direktorius Edgaras Jeninas (dešinėje) ir direktoriaus pavaduotojas Juozas Bučinskas.

Antrą vietą laimėjo minėtasis Stasys Jasas su žirgu Edvinn, trečias buvo Pranas Milkintas su žirgu Compliment. Ketvirtas – Mindaugas Bacevičius (Nemuno žirgynas) su žirgu Haris Poteris. Penktas – Kostas Gaigalas jojęs su žirgu Ostas Valnis.

Nemuno žirgyno taurę nugalėtojai įteikė UAB Lietuvos žirgynas direktorius Edgaras Jeninas ir žirgyno direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Nemuno žirgyną, Juozas Bučinskas.

Iš viso šiose konkūrų varžybose dalyvavo apie 40 raitelių, kurie jėgas išbandė net su keliais savo treniruojamais žirgais. Daugiausiai dalyvių, net 19, varžėsi  pirmajame konkūre, kur kliūčių aukštis tesiekė 80-100 cm. Konkūrą laimėjo Valerija Vatagina su žirgu Allegro iš „Horsemarket“. Antras ir trečias – Zigmantas Jasas ir Stasys Jasas  (JC „Žirgas“), beje, abu šie raiteliai – garsiojo Stasio Jaso sūnūs.

100-110 cm aukščio konkūrų varžybose taip pat buvo gausu dalyvių (17). Geriausiai sekėsi iš Latvijos atvykusiai Anijai Vārnai, kuri su skirtingais žirgais pelnė net dvi pirmąsias vietas. Trečia liko Kamilė Puipaitė iš jojimo sporto klubo „Ties Baltija“, ketvirta – taip pat šio klubo atstovė Lena Makhmud.

115 cm aukščio kliūčių konkūrą laimėjo nemuniškis K. Gaigalas su žirgu Hofas. Antrą vietą užėmė S. Jasas su Sirija. Trečia – R. Samušytė su Monopoliu, jos kolega iš Nemuno žirgyno M. Bacevičius liko ketvirtas.

Žiūrovų susirinko ne labai gausiai, tačiau tie, kurie atvyko, turėjo progos pamatyti gražų reginį. Feisbuko paskyroje paskelbus, kad žiūrovų galėjo būti ir daugiau, viena kolegė iš užsienio pasiūlė tokio pobūdžio varžybose rengti ponių skrybėlaičių parodą…

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Konkūrų varžybų rėmėjai: UAB „Lietuvos žirgynas“, UAB PAS ADĄ, autoservisas PAS REMĮ, UAB TIMA, UAB „Šilutės INFO-TEC“, Pagėgių savivaldybės administracija, Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacija,   Stoniškių seniūnija, Raimundas Augustis, „Pamarys“,  „Šilokarčema“, LTŽAA, LŽSF.

 

Į konkūrų varžybas raiteliai ir žirgai atvyksta net su furgonais.

100-110 cm aukščio konkūrų varžybas laimėjo iš Latvijos atvykusi Anija Vārna. Ją apdovanojo Lietuvos žirgyno direktorius E. Jeninas ir Pagėgių verslininkų asociacijos prezidentas Kęstas Komskis.

Čia ne visi žiūrovai, bet jų nebuvo daug. Petro Skutulo nuotr.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat