Komunalinių atliekų tvarkymas pabrango, tačiau atsiranda būdų mokėti mažiau

Kovo pabaigoje vykusiame Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje opozicija suskubo pareikšti kritiką dėl sprendimo branginti buitinių atliekų tvarkymą.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai didės ir toliau, kalbėjo Šilutėje apsilankęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikina, kad atsirado galimybė už atliekų tvarkymą mokėti mažiau.
Opozicija nepraleido šanso
Pagal naująją tvarką, kurią Taryba patvirtino pernai, gruodžio 19 d., nuo 2014 m. pradžios už buitinių atliekų tvarkymą gyventojams reikia mokėti 62 proc. brangiau (po 26 ct už 1 kv. m turimo gyvenamojo ploto, – aut. pastaba). Iki tol mokestis už buitinių atliekų tvarkymą buvo 16 ct už kv. m.
Kovo 27 d. įvykusiame Tarybos posėdyje A. Jakas perskaitė opozicijos narių pareiškimą, kad Šilutės r. savivaldybės vadovai Šarūnas Laužikas ir Virgilijus Pozingis ir visa valdančioji dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos opozicijos siūlymus atidėti buitinių atliekų rinkliavos mokesčio didinimą, privertė Šilutės rajono žmones šiais metais mokėti brangiau už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Opozicija mano, kad už tai valdžia turėtų atsistatydinti.
Savotišką atsakymą į opozicijos priekaištus pateikė Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Jis pranešė, kad Savivaldybė rengiasi dalyvauti Aplinkos ministerijos projekte dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Projektu siekiama padėti savivaldybėms įgyvendinti Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir įvertinti gyventojų pasirengimą rūšiuoti pakuočių atliekas. Šiam projektui įgyvendinti Aplinkos ministerija skiria 1,2 mln. Lt iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos.
Rūšiuojantiems – pigiau
Anot R. Rimkaus, įgyvendinant šį projektą, Šilutėje bus įrengtos specialios aikštelės, kuriose stovės atliekų rūšiavimui skirti konteineriai. Už surūšiuotų ir į atitinkamus konteinerius išmestų antrinių žaliavų išvežimą gyventojams mokėti nereikės. Kitas atliekas jie mes į atskirą konteinerį ir už jų tvarkymą mokės ne pagal gyvenamąjį plotą, o pagal faktinį atliekų, kurios išvežant bus pasvertos, kiekį. Kad savo buitinių atliekų nemestų projekte nedalyvaujantys gyventojai, aikštelės su konteineriais bus aptvertos ir rakinamos. Raktus išduos kiekvieno projekte dalyvaujančio buto gyventojams. Projekte dalyvaujančių butų gyventojams bus išduotos ir specialios dėžutės, palengvinančios atliekų rūšiavimą. Apie pageidavimą dalyvauti šiame projekte savivaldybės Aplinkos ministeriją turėjo informuoti iki kovo 31 d.
Remigijus Rimkus sakė, kad Šilutėje šiame projekte dalyvaus Cintjoniškių g. 7, 7c, H. Šojaus g. 2a, 10, 12, Gluosnių g. 3, 5, 5a, 7, 9, 9a, 11, 13 bei Traksėdžių kaimo Šilojų skersgatvio 1, 2, 4 namų gyventojai – iš viso 597 butai. Jau įvyko susirinkimai, kuriuose gyventojai pareiškė norą dalyvauti projekte, reikalingi dokumentai pateikti Aplinkos ministerijai.
Anot R. Rimkaus, projektas turėtų būti įgyvendintas ir realiai pradėti veikti nuo kitų metų pradžios. Tai ne tik padės sumažinti mokesčių naštą gyventojams, bet ir saugoti gamtą. Jeigu projektas pasiteisins, tikimasi, kad jame dalyvaus visa Šilutė, nors rengiant susirinkimus, gyventojai išsakė visokių nuomonių.
Antai vieni gyventojai iš karto susidomėjo nauju projektu ir pareiškė norą jame dalyvauti, kiti patys nieko nenorėjo daryti, tik kaltino rajono valdžią dėl mokesčio už komunalines atliekas didinimo. Todėl projekte dalyvaus tik dalis Cintjoniškių, Gluosnių ir H. Šojaus gatvių ribojamų kvartalų gyventojų. Nepanorusieji dalyvauti projekte ir rūšiuodami šiukšles mokėti tik už faktinį jų kiekį ir toliau įprasta tvarka mokės nuo šių metų padidėjusį mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite