Komunalinių atliekų tvarkymas pabrango, tačiau atsiranda būdų mokėti mažiau

Kovo pabaigoje vykusiame Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje opozicija suskubo pareikšti kritiką dėl sprendimo branginti buitinių atliekų tvarkymą.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai didės ir toliau, kalbėjo Šilutėje apsilankęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus tikina, kad atsirado galimybė už atliekų tvarkymą mokėti mažiau.
Opozicija nepraleido šanso
Pagal naująją tvarką, kurią Taryba patvirtino pernai, gruodžio 19 d., nuo 2014 m. pradžios už buitinių atliekų tvarkymą gyventojams reikia mokėti 62 proc. brangiau (po 26 ct už 1 kv. m turimo gyvenamojo ploto, – aut. pastaba). Iki tol mokestis už buitinių atliekų tvarkymą buvo 16 ct už kv. m.
Kovo 27 d. įvykusiame Tarybos posėdyje A. Jakas perskaitė opozicijos narių pareiškimą, kad Šilutės r. savivaldybės vadovai Šarūnas Laužikas ir Virgilijus Pozingis ir visa valdančioji dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos opozicijos siūlymus atidėti buitinių atliekų rinkliavos mokesčio didinimą, privertė Šilutės rajono žmones šiais metais mokėti brangiau už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Opozicija mano, kad už tai valdžia turėtų atsistatydinti.
Savotišką atsakymą į opozicijos priekaištus pateikė Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Jis pranešė, kad Savivaldybė rengiasi dalyvauti Aplinkos ministerijos projekte dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Projektu siekiama padėti savivaldybėms įgyvendinti Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir įvertinti gyventojų pasirengimą rūšiuoti pakuočių atliekas. Šiam projektui įgyvendinti Aplinkos ministerija skiria 1,2 mln. Lt iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos.
Rūšiuojantiems – pigiau
Anot R. Rimkaus, įgyvendinant šį projektą, Šilutėje bus įrengtos specialios aikštelės, kuriose stovės atliekų rūšiavimui skirti konteineriai. Už surūšiuotų ir į atitinkamus konteinerius išmestų antrinių žaliavų išvežimą gyventojams mokėti nereikės. Kitas atliekas jie mes į atskirą konteinerį ir už jų tvarkymą mokės ne pagal gyvenamąjį plotą, o pagal faktinį atliekų, kurios išvežant bus pasvertos, kiekį. Kad savo buitinių atliekų nemestų projekte nedalyvaujantys gyventojai, aikštelės su konteineriais bus aptvertos ir rakinamos. Raktus išduos kiekvieno projekte dalyvaujančio buto gyventojams. Projekte dalyvaujančių butų gyventojams bus išduotos ir specialios dėžutės, palengvinančios atliekų rūšiavimą. Apie pageidavimą dalyvauti šiame projekte savivaldybės Aplinkos ministeriją turėjo informuoti iki kovo 31 d.
Remigijus Rimkus sakė, kad Šilutėje šiame projekte dalyvaus Cintjoniškių g. 7, 7c, H. Šojaus g. 2a, 10, 12, Gluosnių g. 3, 5, 5a, 7, 9, 9a, 11, 13 bei Traksėdžių kaimo Šilojų skersgatvio 1, 2, 4 namų gyventojai – iš viso 597 butai. Jau įvyko susirinkimai, kuriuose gyventojai pareiškė norą dalyvauti projekte, reikalingi dokumentai pateikti Aplinkos ministerijai.
Anot R. Rimkaus, projektas turėtų būti įgyvendintas ir realiai pradėti veikti nuo kitų metų pradžios. Tai ne tik padės sumažinti mokesčių naštą gyventojams, bet ir saugoti gamtą. Jeigu projektas pasiteisins, tikimasi, kad jame dalyvaus visa Šilutė, nors rengiant susirinkimus, gyventojai išsakė visokių nuomonių.
Antai vieni gyventojai iš karto susidomėjo nauju projektu ir pareiškė norą jame dalyvauti, kiti patys nieko nenorėjo daryti, tik kaltino rajono valdžią dėl mokesčio už komunalines atliekas didinimo. Todėl projekte dalyvaus tik dalis Cintjoniškių, Gluosnių ir H. Šojaus gatvių ribojamų kvartalų gyventojų. Nepanorusieji dalyvauti projekte ir rūšiuodami šiukšles mokėti tik už faktinį jų kiekį ir toliau įprasta tvarka mokės nuo šių metų padidėjusį mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite