Komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė

Į Šilutės rajono savivaldybės laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisiją kreipėsi Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojas. Jis paprašė komisijos įvertinti bebrų padarytus nuostolius jam priklausančiame miške, esančiame Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime. Paprastai tokius nuostolius privalo kompensuoti tose vietose medžiojančių medžiotojų klubų nariai, tačiau šiuo atveju komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė, o miško savininkui rekomendavo labiau rūpintis jam priklausančiais plotais.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos nariai (iš kairės) Darius Lidžius, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas ir Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius dėl padarytų nuostolių medžiotojų kaltės neįžvelgia.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta 2007 metais. Jai vadovauja Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius. Komisijos veikloje dalyvauja Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas, Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius, atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas. Šiuo atveju į mišką kartu su komisija vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, o „Veiviržos“ medžiotojų klubui atstovavo medžiotojas Česlovas Macikas.
Prieš vykstant į mišką, Č. Macikas pasakojo, kad „Veiviržos“ medžiotojai, kurių medžioklės plotai driekiasi Šilutės ir Klaipėdos rajonų paribiu, rudenį gargždiškio Tado Skėraus miške sugavo apie 10 bebrų ir išardė užtvanką. Keliolika bebrų ten sumedžiota tais pačiais metais anksčiau, todėl medžiotojai jaučiasi padarę viską, ką galėjo.
Atvykus į mišką ir apžiūrint išvirtusius medžius, šių plotų savininkas T. Skėrus sakė, kad nuostolių čia pridarė bebrai. Esą dėl jų užtvankos miškas kelis kartus buvo patvinęs, medžiai pradėjo gesti ir išvirto. Aplinkui išvirtusių medžių tikrai buvo nemažai, tačiau komisijos narys V. Aužbikavičius pastebėjo, kad tai senos vėjovartos, be to, dalis medžių pažeista vabzdžių ir vargu ar dėl tų išvirtusių medžių kalti vien bebrai. Išardyta bebrų užtvanka patvirtino Č. Maciko žodžius, kad medžiotojai šia teritorija rūpinasi.

Dėl privačiame miške išvartytų medžių kalti ne vien bebrai.

„Na, gal ne viską padarėme, ką galėjome, tačiau supraskite, kad vienai užtvankai išardyti prireikia dienos darbo. Spęsti bebrams spąstus galima tik kitą dieną. Iš to sugauto bebro daug naudos nėra – kailių pirkėjai už didelį moka tik apie 50 litų. Vis dėlto manau, kad dauguma jų čia išgaudyta“, – kalbėjo medžiotojas.
Šiek tiek vėliau pats miško savininkas prisipažino savo miške nesilankęs jau porą metų. Komisijos nariai pareiškė, kad neturi pagrindo reikšti pretenzijų medžiotojams dėl miškui padarytos žalos, ir patarė T. Skėrui pačiam labiau rūpintis savo nuosavybe.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos pirmininkas Darius Lidžius sakė, dėl bebrų padarytų nuostolių miškui komisija sukviesta pirmą kartą per jo vadovavimo komisijai metus. Dažniausiai kreipiasi ūkininkai dėl šernų padarytų nuostolių pasėliams ir pievoms. Taip atsitinka vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Įvertinusi žalą, komisija siūlo ūkininkams ir medžiotojams patiems susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo. Paprastai tai pavyksta padaryti, priešingu atveju tenka kreiptis į teismą, kur bylinėjimasis trunka ilgai ir pareikalauja daugiau nervų bei išlaidų nei žvėrių padaryta žala.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Devyniasdešimtmetis Rychardas Genutis – tikras šišioniškis

Duris svečiams atvėrė pats jubiliatas Rychardas su dukra Angelika, su kuria kartu gyvena jau šešerius metus. Susėdome pasikalbėti prie židinio, kuriame smagiai kūrenosi ugnis. Žvilgsnis į praeitį „Aš pats negaliu patikėti, kad man jau tiek metų Dievulis atseikėjo. Jaučiuosi taip, kaip prieš 30 metų. Mūsų visų gyvenimas nebuvo lengvas, nors teko ir pasimokyti, ir mėgstamą darbą dirbau, kartu su žmona Zelma du vaikus užauginome, turime būrį anūkų ir proanūkių“, – kalbėjo jubiliatas. Pasakodamas apie savo jaunystę, prisiminė, kad gyveno Usėnuose,

Žemaičių Naumiestyje – susisiekimo ministro patarėjo vizitas

Žemaičių Naumiestyje įvyko susisiekimo ministro patarėjo Jaroslavo Kaminskio, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Dalios Rudienės, Administracijos specialistų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų bei seniūnijos gyventojų susitikimas. Vizito metu buvo ieškoma sprendimo būdų, kaip padėti šalia rekonstruojamo kelio Žemaičių Naumiestis–Šilutė gyvenantiems žmonėms. Pagrindinė gyventojų išsakyta problema – kelio rekonstrukcijos projekte, tiesiant pėsčiųjų-dviračių taką, nenumatyta įrengti privažiavimo iki kai kurių gyventojų turimų sklypų. Prašoma atlikti projekto korektūrą ir įrengti vieną nuovažą.

Seniūnui Alfonsui Šepučiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio” apdovanojimas

Minint Vietos savivaldos dieną sostinėje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Taip pat buvo pagerbti trys labiausiai savivaldai nusipelnę asmenys. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui buvo įteikti „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai. Šiemet garbus „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas įteiktas Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. „Šiandien Auksinės krivūlės iškeliaus ten, kur pastebimos ryškiausios iniciatyvos ir pastangos žmonių gerovei kurti. Pasidžiaukime drauge su jais ir visi siekime dar daugiau. Dėkoju visiems už pastangas gražinti savo

Duotas startas Šilutės baseino statybai

Antradienį be didelių iškilmių, bet su dovanomis prie būsimojo sporto ir sveikatingumo komplekso su baseinu Rusnės g. 10A, Šilutėje, paskelbta, jog pradedama rekonstruoti vaiduokliu virtusį pastatą. Šiemet darbams gauta 1 mln. Eur, bendra statybų vertė – per 6,5 milijono. Visus darbus planuojama užbaigti gal po dvejų su puse metų. Kol rinkosi kuklios šventės dalyviai, šio rašinio autorė pasivaikščiojo po vaiduokliu virtusį pastatą. Prieš daug metų šį pastatą su krepšinio sale, daugybe įvairių kitų patalpų Šilutės rajono savivaldybė perėmė iš tuometės