Komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė

Į Šilutės rajono savivaldybės laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisiją kreipėsi Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojas. Jis paprašė komisijos įvertinti bebrų padarytus nuostolius jam priklausančiame miške, esančiame Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime. Paprastai tokius nuostolius privalo kompensuoti tose vietose medžiojančių medžiotojų klubų nariai, tačiau šiuo atveju komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė, o miško savininkui rekomendavo labiau rūpintis jam priklausančiais plotais.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos nariai (iš kairės) Darius Lidžius, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas ir Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius dėl padarytų nuostolių medžiotojų kaltės neįžvelgia.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta 2007 metais. Jai vadovauja Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius. Komisijos veikloje dalyvauja Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas, Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius, atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas. Šiuo atveju į mišką kartu su komisija vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, o „Veiviržos“ medžiotojų klubui atstovavo medžiotojas Česlovas Macikas.
Prieš vykstant į mišką, Č. Macikas pasakojo, kad „Veiviržos“ medžiotojai, kurių medžioklės plotai driekiasi Šilutės ir Klaipėdos rajonų paribiu, rudenį gargždiškio Tado Skėraus miške sugavo apie 10 bebrų ir išardė užtvanką. Keliolika bebrų ten sumedžiota tais pačiais metais anksčiau, todėl medžiotojai jaučiasi padarę viską, ką galėjo.
Atvykus į mišką ir apžiūrint išvirtusius medžius, šių plotų savininkas T. Skėrus sakė, kad nuostolių čia pridarė bebrai. Esą dėl jų užtvankos miškas kelis kartus buvo patvinęs, medžiai pradėjo gesti ir išvirto. Aplinkui išvirtusių medžių tikrai buvo nemažai, tačiau komisijos narys V. Aužbikavičius pastebėjo, kad tai senos vėjovartos, be to, dalis medžių pažeista vabzdžių ir vargu ar dėl tų išvirtusių medžių kalti vien bebrai. Išardyta bebrų užtvanka patvirtino Č. Maciko žodžius, kad medžiotojai šia teritorija rūpinasi.

Dėl privačiame miške išvartytų medžių kalti ne vien bebrai.

„Na, gal ne viską padarėme, ką galėjome, tačiau supraskite, kad vienai užtvankai išardyti prireikia dienos darbo. Spęsti bebrams spąstus galima tik kitą dieną. Iš to sugauto bebro daug naudos nėra – kailių pirkėjai už didelį moka tik apie 50 litų. Vis dėlto manau, kad dauguma jų čia išgaudyta“, – kalbėjo medžiotojas.
Šiek tiek vėliau pats miško savininkas prisipažino savo miške nesilankęs jau porą metų. Komisijos nariai pareiškė, kad neturi pagrindo reikšti pretenzijų medžiotojams dėl miškui padarytos žalos, ir patarė T. Skėrui pačiam labiau rūpintis savo nuosavybe.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos pirmininkas Darius Lidžius sakė, dėl bebrų padarytų nuostolių miškui komisija sukviesta pirmą kartą per jo vadovavimo komisijai metus. Dažniausiai kreipiasi ūkininkai dėl šernų padarytų nuostolių pasėliams ir pievoms. Taip atsitinka vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Įvertinusi žalą, komisija siūlo ūkininkams ir medžiotojams patiems susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo. Paprastai tai pavyksta padaryti, priešingu atveju tenka kreiptis į teismą, kur bylinėjimasis trunka ilgai ir pareikalauja daugiau nervų bei išlaidų nei žvėrių padaryta žala.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite