Komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė

Į Šilutės rajono savivaldybės laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisiją kreipėsi Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojas. Jis paprašė komisijos įvertinti bebrų padarytus nuostolius jam priklausančiame miške, esančiame Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime. Paprastai tokius nuostolius privalo kompensuoti tose vietose medžiojančių medžiotojų klubų nariai, tačiau šiuo atveju komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė, o miško savininkui rekomendavo labiau rūpintis jam priklausančiais plotais.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos nariai (iš kairės) Darius Lidžius, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas ir Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius dėl padarytų nuostolių medžiotojų kaltės neįžvelgia.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta 2007 metais. Jai vadovauja Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius. Komisijos veikloje dalyvauja Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas, Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius, atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas. Šiuo atveju į mišką kartu su komisija vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, o „Veiviržos“ medžiotojų klubui atstovavo medžiotojas Česlovas Macikas.
Prieš vykstant į mišką, Č. Macikas pasakojo, kad „Veiviržos“ medžiotojai, kurių medžioklės plotai driekiasi Šilutės ir Klaipėdos rajonų paribiu, rudenį gargždiškio Tado Skėraus miške sugavo apie 10 bebrų ir išardė užtvanką. Keliolika bebrų ten sumedžiota tais pačiais metais anksčiau, todėl medžiotojai jaučiasi padarę viską, ką galėjo.
Atvykus į mišką ir apžiūrint išvirtusius medžius, šių plotų savininkas T. Skėrus sakė, kad nuostolių čia pridarė bebrai. Esą dėl jų užtvankos miškas kelis kartus buvo patvinęs, medžiai pradėjo gesti ir išvirto. Aplinkui išvirtusių medžių tikrai buvo nemažai, tačiau komisijos narys V. Aužbikavičius pastebėjo, kad tai senos vėjovartos, be to, dalis medžių pažeista vabzdžių ir vargu ar dėl tų išvirtusių medžių kalti vien bebrai. Išardyta bebrų užtvanka patvirtino Č. Maciko žodžius, kad medžiotojai šia teritorija rūpinasi.

Dėl privačiame miške išvartytų medžių kalti ne vien bebrai.

„Na, gal ne viską padarėme, ką galėjome, tačiau supraskite, kad vienai užtvankai išardyti prireikia dienos darbo. Spęsti bebrams spąstus galima tik kitą dieną. Iš to sugauto bebro daug naudos nėra – kailių pirkėjai už didelį moka tik apie 50 litų. Vis dėlto manau, kad dauguma jų čia išgaudyta“, – kalbėjo medžiotojas.
Šiek tiek vėliau pats miško savininkas prisipažino savo miške nesilankęs jau porą metų. Komisijos nariai pareiškė, kad neturi pagrindo reikšti pretenzijų medžiotojams dėl miškui padarytos žalos, ir patarė T. Skėrui pačiam labiau rūpintis savo nuosavybe.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos pirmininkas Darius Lidžius sakė, dėl bebrų padarytų nuostolių miškui komisija sukviesta pirmą kartą per jo vadovavimo komisijai metus. Dažniausiai kreipiasi ūkininkai dėl šernų padarytų nuostolių pasėliams ir pievoms. Taip atsitinka vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Įvertinusi žalą, komisija siūlo ūkininkams ir medžiotojams patiems susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo. Paprastai tai pavyksta padaryti, priešingu atveju tenka kreiptis į teismą, kur bylinėjimasis trunka ilgai ir pareikalauja daugiau nervų bei išlaidų nei žvėrių padaryta žala.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite