Komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė

Į Šilutės rajono savivaldybės laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisiją kreipėsi Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojas. Jis paprašė komisijos įvertinti bebrų padarytus nuostolius jam priklausančiame miške, esančiame Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime. Paprastai tokius nuostolius privalo kompensuoti tose vietose medžiojančių medžiotojų klubų nariai, tačiau šiuo atveju komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė, o miško savininkui rekomendavo labiau rūpintis jam priklausančiais plotais.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos nariai (iš kairės) Darius Lidžius, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas ir Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius dėl padarytų nuostolių medžiotojų kaltės neįžvelgia.

Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta 2007 metais. Jai vadovauja Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius. Komisijos veikloje dalyvauja Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas, Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius, atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas. Šiuo atveju į mišką kartu su komisija vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, o „Veiviržos“ medžiotojų klubui atstovavo medžiotojas Česlovas Macikas.
Prieš vykstant į mišką, Č. Macikas pasakojo, kad „Veiviržos“ medžiotojai, kurių medžioklės plotai driekiasi Šilutės ir Klaipėdos rajonų paribiu, rudenį gargždiškio Tado Skėraus miške sugavo apie 10 bebrų ir išardė užtvanką. Keliolika bebrų ten sumedžiota tais pačiais metais anksčiau, todėl medžiotojai jaučiasi padarę viską, ką galėjo.
Atvykus į mišką ir apžiūrint išvirtusius medžius, šių plotų savininkas T. Skėrus sakė, kad nuostolių čia pridarė bebrai. Esą dėl jų užtvankos miškas kelis kartus buvo patvinęs, medžiai pradėjo gesti ir išvirto. Aplinkui išvirtusių medžių tikrai buvo nemažai, tačiau komisijos narys V. Aužbikavičius pastebėjo, kad tai senos vėjovartos, be to, dalis medžių pažeista vabzdžių ir vargu ar dėl tų išvirtusių medžių kalti vien bebrai. Išardyta bebrų užtvanka patvirtino Č. Maciko žodžius, kad medžiotojai šia teritorija rūpinasi.

Dėl privačiame miške išvartytų medžių kalti ne vien bebrai.

„Na, gal ne viską padarėme, ką galėjome, tačiau supraskite, kad vienai užtvankai išardyti prireikia dienos darbo. Spęsti bebrams spąstus galima tik kitą dieną. Iš to sugauto bebro daug naudos nėra – kailių pirkėjai už didelį moka tik apie 50 litų. Vis dėlto manau, kad dauguma jų čia išgaudyta“, – kalbėjo medžiotojas.
Šiek tiek vėliau pats miško savininkas prisipažino savo miške nesilankęs jau porą metų. Komisijos nariai pareiškė, kad neturi pagrindo reikšti pretenzijų medžiotojams dėl miškui padarytos žalos, ir patarė T. Skėrui pačiam labiau rūpintis savo nuosavybe.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos pirmininkas Darius Lidžius sakė, dėl bebrų padarytų nuostolių miškui komisija sukviesta pirmą kartą per jo vadovavimo komisijai metus. Dažniausiai kreipiasi ūkininkai dėl šernų padarytų nuostolių pasėliams ir pievoms. Taip atsitinka vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Įvertinusi žalą, komisija siūlo ūkininkams ir medžiotojams patiems susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo. Paprastai tai pavyksta padaryti, priešingu atveju tenka kreiptis į teismą, kur bylinėjimasis trunka ilgai ir pareikalauja daugiau nervų bei išlaidų nei žvėrių padaryta žala.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat