Kokia tikroji vaiko teisių apsauga?

Diskusijų klubo 17.17 nariai ieškojo atsakymo ne tik į šį klausimą. Rūpėjo išsiaiškinti Vaiko teisių apsaugos naujojo įstatymo pakeitimus, situaciją po liepos 1 d., kai įstatymas jau įsigaliojo. Diskusijoje dalyvavo klubo nariai Antanas Čepys, Irena Arlauskienė, Petras Skutulas, Edvardas Jurjonas, Jonas Jaunius, svečiavosi Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone patarėja Indra Pranaitienė.

Antanas ČEPYS:
– Vaiko teisių gynimas, kaip ir žmogaus teisių gynimas, yra plati sąvoka. Vaiko teisėmis rimtai susirūpinome visai neseniai. Jos atrodė savaime suprantamos, bet dabar tai gal užaštrinta kiek. Kiekviena šalis turi tam tikrą vaiko teisių gynimo praktiką. Ar mums Lietuvoje jau pavyko pataikyti į tą teisingą vaiko teisių gynimą? Sunku pasakyti. Mūsų įstatymų leidėjai priėmė gal griežtesnį įstatymą, dabar bando atsitraukti šiek tiek, bet, mano manymu, mes dar daug kartų nepataikysim ir nereikia to bijoti. Greitai susitvarkyti nepavyks. Mus veikia mūsų praeitis, tradicijos.

Irena ARLAUSKIENĖ:
– Vaiko teisių apsaugos reikalai turi būti labai viešinami, reikia išaiškinimo, kad veiktų, kad būtų orientacija. Ateina dešimtokė mergaitė pasikalbėti pas mane – ji neturi ryšio su mama. Kur jis dingo, jeigu ji eina pas visai svetimą žmogų, ieškodama pagalbos. Tėvų, visuomenės švietimas turėtų būti nuoseklus.

Petras SKUTULAS:
– Mums atrodo keistai, kad vaikų teisės tampa begalinėmis, o pareigų nebelieka jokių. Ir mano tokia pozicija buvo, kad atimti vaiką iš šeimos – nehumaniška, sunkiai suvokiama. Bet per televiziją girdžiu: tėvas taip purtė kūdikį, kad jį ištiko koma…
Įstatymo kūrėjai turbūt turi daugiau faktų ir priėmė tokį įstatymą. Pritariu, kad visuomenei reikėtų aiškinti tą įstatymą, nes kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, jeigu net įstatymo neskaitė. Toli gražu ne visi tikrai jį perskaitė. Gal net ir perskaitę ne viską suprastų.

Indra PRANAITIENĖ:
– Malonu, kad pakvietėte į diskusijų klubą, mums nuomonės labai svarbu. Vaiko teises ginantis įstatymas priimtas 1996 metais, jį reikėjo keisti. Pirmiausia turime suprasti, kad vaikas yra žmogus. Tuomet lengviau kalbėti apie smurtą prieš jį, apie mušimą. Jeigu nesutari su kaimynu, pažįstamu, ar turi teisę jam trenkti? Sako: ne! Supratus, kad vaikas yra žmogus, atkrenta daug klausimų. Aišku, kad nieko negalima nei stipriai, nei šiek tiek mušti…
Gauname pranešimų, kad vaikai namuose apsiplikino karštu vandeniu. Sako, normaliose šeimose. Visos šeimos yra šeimos. Visi vaikai, ar auga šeimoje, ar globos namuose, ar pas globėjus, yra vaikai. Ir tėvai, ir šeimos neskirstomos į normalius ir nenormalius. Iki įstatymo pakeitimo buvo įvardintos socialinės rizikos šeimos. Dabar tokio skirstymo įstatyme neliko. Svarbu įgyvendinant įstatymą vadovautis žmogiškuoju faktoriumi.
Mes dar turime ilgai šviesti visuomenę, kad vaikus reikia auklėti kitaip: be fizinio smurto, be mušimo, be bet kokio smurto. Sunkiausia pasiekti, kad vaikas blogai nesielgtų. Juk neturime laiko, kantrybės su vaiku kalbėtis, aiškinti. Net sakome, kad neturime kam vaikų palikti, pailsėti nuo jų ir darbo reikalų. Tikrai neišspręsime išsyk visų Lietuvos problemų: algos mažos, auklės nėra už ką pasamdyti ir t. t.
O pareigas vaikui turi įskiepyti tėvai. Kad vaikas žino savo teises, mes džiaugiamės. Kiekvienas žmogus turi jas žinoti, taip pat neužmiršti ir savo pareigų. Ir tėvai, ir pedagogai turi reikalauti, kad vaikas atliktų savo pareigas. Pedagogai bijo, nes įrašys, nufilmuos, ateis tėvai, vaiko teisių specialistai… Nepagrįsta baimė. Yra vidaus tvarkos taisyklės mokykloje, vaikas privalo jų laikytis, yra ir drausminimo būdai. Ir namuose vaikui turi būti nustatytos elgesio ribos. Sako, dabar pasiskųs vaiko teisių specialistams. Kad telefoną kuriam laikui atėmėte, uždraudėte naudotis kompiuteriu? Jeigu sutartu laiku negrįžo, nepadarė pamokų, vartojo alkoholį – šeimoje turi būti nustatytos taisyklės, kurias pažeidus, laukia bausmė. Tik nenaudojant smurto. Kalbu ir apie tyčiojimąsi, pašiepimą, žeminimą, šaukimą. Negalimas ir toks smurtas. Negalima ūdyti, rėkti.
Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinis atvejis, kai jau nieko negali, kai jau turi veikti išsyk čia ir dabar. Anksčiau nebuvo tiksliai nustatyta, kada vaiką reikia paimti iš šeimos. Naujajame įstatyme jau yra kriterijai, gal ir ne patys kokybiškiausi – neneigiu, kad juos reikia tobulinti. Yra 17 lapų anketa. Pildome ir vertiname. Mes negalime eiti pas bet ką ir bet kada bei ten elgtis, kaip patinka. Turi būti oficialus pranešimas, gal ir anoniminis. Reaguojame į visus. Pavyzdžiui, gyvename daugiabučiame name, vaikas verkia. Paaiškėja, kad jis alkanas ir neprižiūrėtas, o kitur tiesiog verkė ir tiek. Skambintojas girdi, kad kiekvieną naktį verkia vaikas, bet jis nežino, kodėl. Gal jį muša? Mes randame, kad viso labo vaikas neramus. Ar tokį pranešimą galima vadinti melagingu? Kai gauname pranešimą, nuvykstame, o ten svarbiausia: „Kas pranešė?..“ Mums labiau rūpi, kaip padėti. Tėvams nepatinka, kad mes atvykstame.

Edvardas JURJONAS:

– Galėtų kaimynas užeiti, paklausti, gal gali kuo padėti. Kodėl vaikas verkia? O skambinti ir skųsti…

Indra PRANAITIENĖ:
– Jums atrodo taip, o kitam žmogui – kitaip. Ateis paklausti, o išgirs: „Ko čia kišiesi ne į savo reikalus?“ Būna ir pasikalbėję, po to ir paskambina.
Vaiko paėmimas taip pat pažeidžia vaiko teises. Daug metų dirbu, žinau, kad bet kokiu atveju vaikai besąlygiškai myli savo tėvus ir niekas kitas jiems jų neatstos. Ir paimti tikrai esant pagrindui, jie laukia tėvų, ieško ryšio su jais, bėga pas juos iš globos įstaigos… Kaip švelniai tą padaryti? Mes gauname informaciją iš policijos dėl sudėtingų atvejų. Geria, smurtas, kraujas, vaikai maži… Mūsų specialistai dirba ir naktį. Nuo liepos 1 d. yra budinti brigada, kuri kartu su policija vyksta į šeimas ir naktį.
Nuo liepos 1 d. iš nesaugios aplinkos 27–iose šeimose Šilutės rajone mes paėmėme 40 vaikų. Dažniausiai tai buvo po darbo valandų, kai policija nuvykusi rado smurtą artimoje aplinkoje, abu tėvai neblaivūs, vaikai nesumigę. Pirmiausia ieškome artimųjų ir giminaičių, kaimynų, kurie galėtų laikinai paimti vaikus pas save. Į globos namus, pas svetimus žmones vaikus vežame išskirtiniais atvejais. Kitą dieną iš visų šaltinių renkame informaciją apie tą šeimą. Gali būti, kad kitą dieną blaiviems tėvams vaikai bus grąžinti. Iš tų 40 vaikų tik 14 negrįžo į šeimas, nes gavome teismo sprendimą paimti juos iš tėvų.
Jeigu vaikas teismo sprendimu paimtas iš tėvų, važiuoja mobili komanda (psichologas, socialinis darbuotojas, kiti) ir dvi savaites dirba su ta šeima. Šiame procese vaiko teisių apsaugos specialistai jau nedalyvauja.
Šilutės rajone nuo liepos grėsmės lygius nustatėme 215 vaikų: 14–ai buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir jie paimti iš šeimos teismo sprendimu, 127 vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis – jie palikti augti šeimose, kurioms reikia teikti pagalbą, 74 vaikų šeimoms leista savarankiškai spręsti savo problemas. Iki liepos 1 d. mes iš tėvų paėmėme 11 vaikų. Masinio atėmimo nėra. Su pagalba šeimai – sudėtingiau, ši sritis yra silpna. Psichologų trūksta. Iš viso yra net 66 rūšių paslaugos šeimai. Tačiau ne vaiko teisių apsaugos specialistai šias paslaugas teikia.
Jeigu atsitinka koks rezonansinis įvykis, vaiko teisių apsaugos specialistams byra klausimai prieš filmavimo kamerą: „… nepadarei, ne taip padarei“. Pastaruoju metu mus padarė tarsi baudžiamąja institucija. Norisi, kad mus priimtų kaip norinčius tik išsiaiškinti, negriebiame mes tų vaikų be reikalo. Pernai mes turėjome posėdį, į kurį moteris atsivedė du mažus savo vaikus, ji išėjo neva į tualetą ir nebegrįžo… Skambiname, sako, turi kitą sugyventinį ir išvažiavo į užsienį. Vaikams 2 ir 5 metai. Jie į mus žiūri, kaip jiems pasakyti, kad nebėra mamytės?..
Mums praneša, kad šeimoje girtaujama, vaikai neprižiūrėti. Vykstame, kalbamės. O apie tai pranešęs žmogus kitą dieną skambina ir sako: „Jūs nieko nedarote“. Jeigu vaikus paėmei – išeitų, atlikai pareigą, o jei ne – nedirbi. Mes daug nepasakojame, yra asmens duomenų apsauga. Dabar sako, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai tyli, neaiškina, vadinasi, nepadarė savo darbo.
Sakyčiau, kad šeimose trūksta bendravimo, pasikalbėjimo, vaiko apkabinimo, priglaudimo ir net laiko tam. Vaikui to labai reikia. Gera juk kartu susėsti prie stalo ir pavalgyti, pasikalbėti. Gal kokį stalo žaidimą visiems suradus? Girdime, bus vestuvės, krikštynos, mes išgersime po taurę vyno, atvažiuos ir atims vaikus. Nepulkime į kraštutinumus. Jeigu jau nuėjote į šventę (ten, kur vartojamas alkoholis, vaikai neturi dalyvauti), nuvažiavote, vienas iš tėvų sutaria negerti, nes vairuos automobilį. Lygiai taip pat ir dėl vaiko reikia susitarti – vienas bus blaivus prie vaiko. Jeigu abu bus neblaivūs, – taip, paimsime vaikus.
Sako, stengiatės atimti ir vaikus realizuoti. Sako, neįgalių neatima, nes jų niekam nereikia. Kai pasiklausai, rankos svyra. Yra situacijų, kai kyla įtarimų, nes ne viskas paviešinta. Švietimo trūksta, sutinkame. Ne viską žmonės žino, nes ne viską galime viešinti dėl duomenų apsaugos. Gal ir mes ne viską žinome? Netiesa, žinome.
Įvaikinimas Lietuvoje, taip, čia dar galima, o jeigu į užsienį – tai jau organus parduos, ryšio nebus, nematysime, nežinosime, skriaus, išnaudos. Tai susikurti stereotipai, kitaip nepavadinčiau. Lietuvoje įvaikinama labai mažai vaikų. Per metus – 100 vaikų. Iš Šilutės rajono per pastaruosius penkerius metus kasmet: 4, 2, 2, 4, 4 – tik 16 vaikų per penkerius metus. 7 vaikus įvaikino užsienyje. Už įvaikinimą ar gautą teisę globoti mokėti nereikia. Lietuvių šeimos nori vaiko iki metų, sveiko, dažniausiai – mergaitės. O galime pasiūlyti vaiką iš daugiavaikės šeimos, turintį sveikatos sutrikimų, jo tėvai turi priklausomybių ar psichikos sutrikimų – tokio vaiko lietuviui nereikia. Užsieniečiai gali įvaikinti vaikus tik nuo 7 metų amžiaus. Ir jie įvaikina su dideliais sveikatos sutrikimais. Ten, užsienio valstybėse, yra puiki paslaugų sistema, vaikai ten pritampa ir yra grįžtamasis ryšys.
Nė vieno vaiko per prievartą neišvežė į užsienį…
Dabar rajone yra viena šeima, kuri laukia įsivaikinti vaikelio. O ką galime pasiūlyti įvaikinti iš rajono? Globos įstaigose yra 55 vaikai. Daugiausia jų – Saugų vaikų globos namuose. Vaikučių turime ir Klaipėdos kūdikių namuose. Iki trejų metų amžiaus globos namuose yra 5 vaikai, iš jų įvaikinti galima tik 1, nes vaikučius iki 3 metų turi trys nepilnametės vaikų globos namų auklėtinės, pačios juos augina. Dar vienas vaikas laikinai paimtas iš tėvų, tikimės, kad jis sugrįš pas tėvus. 3 vaikučiai 4-6 metų amžiaus yra globos namuose, tikimės, kad jie grįš į savo šeimą. 7-9 metų amžiaus turime 6 vaikus, 10-14 metų – 17, 15-17 metų – 25 vaikus.
162 vaikai rajone yra globojami: 55 auga globos įstaigose, 9 – šeimynoje, 98 – šeimose, net 67 vaikus globoja artimi giminaičiai – sesės, broliai, seneliai, močiutės, tetos, dėdės, o 31 vaiką – svetimi žmonės. Globėjai per mėnesį už vaiką gauna 152 eurus globos pinigų, 152 eurų tikslinį priedą, 50 eurų – vadinamųjų vaiko pinigų. Ir atsako už vaiką dieną ir naktį, turi auginti, auklėti, mokyti. O juk šis vaikas neteko savo tėvų: prarastas prieraišumo jausmas, nevaldomos emocijos, gal ir pyktis… Gal turi elgesio ir emocijų sutrikimų, kitų ligų. Mokyklos nenori tokių mokinių…
Pasakysiu tiek: jeigu tėvai suklydo, gali taisytis ir auginti savo vaikus. Neatims iš jų vaikų niekas, bet ką daryti, kai jiems tų vaikų nereikia, jie jų kratosi, smurtauja?

Spaudai parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėmesys – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijai

Birželio 19-oji – Dėmesio sutelkimo diena. Tai – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų prevencijos diena, kuri Lietuvoje minima pirmą kartą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas kartu su Šilutės F. Bajoraičio viešąja biblioteka suorganizavo susitikimą, kuriame policijos pareigūnė Jurgita Kaktienė pristatė situaciją dėl vagysčių Šilutės mieste ir rajone. Buvo pasakojama kaip pasirūpinti savo būsto saugumu. Renginyje dalyvavo draudimo bendrovės AB “Lietuvos Draudimas” Pamario skyriaus vadovė Jūratė Januškienė.  Vyko nemokamas vertingų daiktų žymėjimas. Draudikai ragina Lietuvos žmones, išvykstančius atostogų

Pristatyti atnaujinti receptai ugdymo ir gydymo įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei pacientų mitybą. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mitybos įpročiai nesikeičia per vieną dieną, sukurti sveikus ir skanius receptus, savo sudėtimi ir skoniu tinkančius vaikams bei pacientams

Kodėl skaičių magija šiemet neveikia?

Visi jaunavedžiai gali paliudyti, kad vienas atsakingiausių sprendimų ruošiantis vedyboms – iškilmingos datos pasirinkimas, kuriai dažniausiai bandoma suteikti išskirtinumo. Remiantis Registrų centro administruojama Metrikacijos paslaugų informacine sistema (MEPIS), į kurią plūsta informacija iš visų šalies metrikacijos skyrių, matyti, kad populiariausios santuokų datos šiemet – du paskutinieji liepos savaitgaliai, kai žiedus sumainyti ketina po maždaug 150 porų. Birželio ir rugpjūčio mėnesiai pasiskirsto tolygiai – santuokos įžadais ketina apsikeisti po daugiau nei 100 jaunavedžių kiekvieną savaitgalį. Tiesa, skirtingai nei pernai, šią vasarą

Policijos pareigūnai patruliavo prie vandens telkinių

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai šiuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnų tarnybiniu laivu „Baltic-95“ savaitgalį patruliavo prie vandens telkinių. Pareigūnai aktyviai vykdė transporto priemonių vairuotojų ir laivavedžių blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę. teisės vairuoti transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones neturinčių asmenų kontrolę taip pat stebėjo ar laikomasi saugios laivybos taisyklių vandenyje.  Priemonės metu patikrintas 21 laivavedys, kurių kvalifikacija ir būklė atitiko keliamus reikalavimus. Tauragės apskr. VPK inf.