Kokį sezoninį darbą įmanoma rasti?

Artėjant vasarai, vis labiau ieškoma sezoninių darbuotojų. Kremtantiems mokslus vasarą atsiranda daugiau laisvo laiko, todėl jie atostogas nusprendžia derinti su sezoniniu darbu – tokiu būdu galima ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti. Šia galimybe pasinaudoja ir nuolatinio darbo neturintys ar jo ieškantys asmenys. Trokštamiausi vasaros darbai – paslaugų sektoriuje.

Socialinio projekto, skirto padėti jaunimui nuo 18 metų įsidarbinti vasaros metu „Vasaros darbų bankas“ iniciatorės, įdarbinimo agentūros „Biuro“ vadovo Valdo Strazdo teigimu, vasarą populiariausi padavėjų, pardavėjų ir kito aptarnaujančio personalo darbo skelbimai. Daugiausiai jų siūloma Lietuvos pajūryje, kurortiniuose miestuose – ten ieškoma darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms, sezono metu atsidarančiose parduotuvėse reikia pardavėjų, salės darbuotojų, kambarinių, padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinių virtuvės darbuotojų.

Sezoninis darbas ledų pardavėjai
„Vis dar gajus mitas, kad populiariausias sezoninis jaunimo darbas – ledų pardavėjo. Iš tiesų šių darbo vietų yra gana nedaug ir jose dirba net nepilnamečiai. Svarbu suprasti, kad sezoniniai darbai neapsiriboja vien pardavėjų ar padavėjų pareigomis. Vasaros darbų spektras kasmet plečiasi“, – teigia V. Strazdas.

Anot pašnekovo, sezoninių darbininkų regionuose aktyviai ieško ūkininkai: žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriaus darbdaviai. Ten reikalingi pagalbiniai darbininkai, uogų rinkėjai, rūšiuotojai, lauko darbininkai. Didmiesčiuose didžiausias darbuotojų poreikis būna apgyvendinimo, maitinimo ir prekybos sektoriuose.

Besiruošdami vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams pradėjo ieškoti padavėjų, barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų. Šių darbuotojų paklausa labiausiai išaugo jau balandžio mėnesį.

„Jaučiame labai didelį darbuotojų trūkumą viešbučiams ir restoranams. Labiausiai jų stinga kurortiniuose ne pajūrio miestuose – Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose. Daugiausiai ieškoma pagalbinių darbuotojų – kambarinių, virėjų ar virtuvės darbuotojų. Į šiuos miestus darbdaviams dažnai tenka vežtis žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos. Tai kelia nemažai trukdžių darbdaviams – reikia gauti vizą, procesas užtrunka“, – pasakoja Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Darbdaviai siūlo priedus
„Daugelis įmonių sezoninius darbuotojus stengiasi pritraukti ne tik finansiniu atlygiu, bet ir suteikiamu apgyvendinimu, nemokamais pietumis, kvalifikacijos kursais ir pan. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo reikia rytoj, darbdavys kartais siūlo net dvigubai didesnį atlyginimą nei įprasta“, – pastebi „Biuro“ vadovas.

Pašnekovas įvardija, kad darbuotojų sezoninio darbo finansiniai lūkesčiai svyruoja nuo 555 iki 1000 eurų. Rasti darbą pagal savo poreikius ypač paprasta sezoninio darbo platformoje „vasarosdarbubankas.lt“. Ši platforma kasmet pritraukia vis daugiau vartotojų – tiek darbdavių, tiek darbo ieškančio jaunimo. Praėjusią vasarą buvo įdarbinta beveik 1000 kandidatų, tai yra 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Apie projektą „Vasaros darbų bankas“
Įdarbinimo agentūra „Biuro“ parengė socialinį projektą, skirtą padėti jaunimui nuo 18 metų įsidarbinti vasaros metu. Šiuo projektu kartu su partneriais siekiama padėti spręsti problemą, kai daug jaunimo lieka rinkoje be darbo, o verslas neišsprendžia savo esminės problemos – vasaros metu stinga darbuotojų. Bendrovė projektą įgyvendina bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Darbo pasiūlymų galima rasti adresu: www.vasarosdarbubankas.lt ir www.facebook.com/vasarosdarbubankas/.

Eglė Girdauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite