Kokį sezoninį darbą įmanoma rasti?

Artėjant vasarai, vis labiau ieškoma sezoninių darbuotojų. Kremtantiems mokslus vasarą atsiranda daugiau laisvo laiko, todėl jie atostogas nusprendžia derinti su sezoniniu darbu – tokiu būdu galima ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti. Šia galimybe pasinaudoja ir nuolatinio darbo neturintys ar jo ieškantys asmenys. Trokštamiausi vasaros darbai – paslaugų sektoriuje.

Socialinio projekto, skirto padėti jaunimui nuo 18 metų įsidarbinti vasaros metu „Vasaros darbų bankas“ iniciatorės, įdarbinimo agentūros „Biuro“ vadovo Valdo Strazdo teigimu, vasarą populiariausi padavėjų, pardavėjų ir kito aptarnaujančio personalo darbo skelbimai. Daugiausiai jų siūloma Lietuvos pajūryje, kurortiniuose miestuose – ten ieškoma darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms, sezono metu atsidarančiose parduotuvėse reikia pardavėjų, salės darbuotojų, kambarinių, padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinių virtuvės darbuotojų.

Sezoninis darbas ledų pardavėjai
„Vis dar gajus mitas, kad populiariausias sezoninis jaunimo darbas – ledų pardavėjo. Iš tiesų šių darbo vietų yra gana nedaug ir jose dirba net nepilnamečiai. Svarbu suprasti, kad sezoniniai darbai neapsiriboja vien pardavėjų ar padavėjų pareigomis. Vasaros darbų spektras kasmet plečiasi“, – teigia V. Strazdas.

Anot pašnekovo, sezoninių darbininkų regionuose aktyviai ieško ūkininkai: žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriaus darbdaviai. Ten reikalingi pagalbiniai darbininkai, uogų rinkėjai, rūšiuotojai, lauko darbininkai. Didmiesčiuose didžiausias darbuotojų poreikis būna apgyvendinimo, maitinimo ir prekybos sektoriuose.

Besiruošdami vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams pradėjo ieškoti padavėjų, barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų. Šių darbuotojų paklausa labiausiai išaugo jau balandžio mėnesį.

„Jaučiame labai didelį darbuotojų trūkumą viešbučiams ir restoranams. Labiausiai jų stinga kurortiniuose ne pajūrio miestuose – Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose. Daugiausiai ieškoma pagalbinių darbuotojų – kambarinių, virėjų ar virtuvės darbuotojų. Į šiuos miestus darbdaviams dažnai tenka vežtis žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos. Tai kelia nemažai trukdžių darbdaviams – reikia gauti vizą, procesas užtrunka“, – pasakoja Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Darbdaviai siūlo priedus
„Daugelis įmonių sezoninius darbuotojus stengiasi pritraukti ne tik finansiniu atlygiu, bet ir suteikiamu apgyvendinimu, nemokamais pietumis, kvalifikacijos kursais ir pan. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo reikia rytoj, darbdavys kartais siūlo net dvigubai didesnį atlyginimą nei įprasta“, – pastebi „Biuro“ vadovas.

Pašnekovas įvardija, kad darbuotojų sezoninio darbo finansiniai lūkesčiai svyruoja nuo 555 iki 1000 eurų. Rasti darbą pagal savo poreikius ypač paprasta sezoninio darbo platformoje „vasarosdarbubankas.lt“. Ši platforma kasmet pritraukia vis daugiau vartotojų – tiek darbdavių, tiek darbo ieškančio jaunimo. Praėjusią vasarą buvo įdarbinta beveik 1000 kandidatų, tai yra 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Apie projektą „Vasaros darbų bankas“
Įdarbinimo agentūra „Biuro“ parengė socialinį projektą, skirtą padėti jaunimui nuo 18 metų įsidarbinti vasaros metu. Šiuo projektu kartu su partneriais siekiama padėti spręsti problemą, kai daug jaunimo lieka rinkoje be darbo, o verslas neišsprendžia savo esminės problemos – vasaros metu stinga darbuotojų. Bendrovė projektą įgyvendina bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Darbo pasiūlymų galima rasti adresu: www.vasarosdarbubankas.lt ir www.facebook.com/vasarosdarbubankas/.

Eglė Girdauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes