Kokį sezoninį darbą įmanoma rasti?

Artėjant vasarai, vis labiau ieškoma sezoninių darbuotojų. Kremtantiems mokslus vasarą atsiranda daugiau laisvo laiko, todėl jie atostogas nusprendžia derinti su sezoniniu darbu – tokiu būdu galima ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti. Šia galimybe pasinaudoja ir nuolatinio darbo neturintys ar jo ieškantys asmenys. Trokštamiausi vasaros darbai – paslaugų sektoriuje.

Socialinio projekto, skirto padėti jaunimui nuo 18 metų įsidarbinti vasaros metu „Vasaros darbų bankas“ iniciatorės, įdarbinimo agentūros „Biuro“ vadovo Valdo Strazdo teigimu, vasarą populiariausi padavėjų, pardavėjų ir kito aptarnaujančio personalo darbo skelbimai. Daugiausiai jų siūloma Lietuvos pajūryje, kurortiniuose miestuose – ten ieškoma darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms, sezono metu atsidarančiose parduotuvėse reikia pardavėjų, salės darbuotojų, kambarinių, padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinių virtuvės darbuotojų.

Sezoninis darbas ledų pardavėjai
„Vis dar gajus mitas, kad populiariausias sezoninis jaunimo darbas – ledų pardavėjo. Iš tiesų šių darbo vietų yra gana nedaug ir jose dirba net nepilnamečiai. Svarbu suprasti, kad sezoniniai darbai neapsiriboja vien pardavėjų ar padavėjų pareigomis. Vasaros darbų spektras kasmet plečiasi“, – teigia V. Strazdas.

Anot pašnekovo, sezoninių darbininkų regionuose aktyviai ieško ūkininkai: žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriaus darbdaviai. Ten reikalingi pagalbiniai darbininkai, uogų rinkėjai, rūšiuotojai, lauko darbininkai. Didmiesčiuose didžiausias darbuotojų poreikis būna apgyvendinimo, maitinimo ir prekybos sektoriuose.

Besiruošdami vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams pradėjo ieškoti padavėjų, barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų. Šių darbuotojų paklausa labiausiai išaugo jau balandžio mėnesį.

„Jaučiame labai didelį darbuotojų trūkumą viešbučiams ir restoranams. Labiausiai jų stinga kurortiniuose ne pajūrio miestuose – Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose. Daugiausiai ieškoma pagalbinių darbuotojų – kambarinių, virėjų ar virtuvės darbuotojų. Į šiuos miestus darbdaviams dažnai tenka vežtis žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos. Tai kelia nemažai trukdžių darbdaviams – reikia gauti vizą, procesas užtrunka“, – pasakoja Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Darbdaviai siūlo priedus
„Daugelis įmonių sezoninius darbuotojus stengiasi pritraukti ne tik finansiniu atlygiu, bet ir suteikiamu apgyvendinimu, nemokamais pietumis, kvalifikacijos kursais ir pan. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo reikia rytoj, darbdavys kartais siūlo net dvigubai didesnį atlyginimą nei įprasta“, – pastebi „Biuro“ vadovas.

Pašnekovas įvardija, kad darbuotojų sezoninio darbo finansiniai lūkesčiai svyruoja nuo 555 iki 1000 eurų. Rasti darbą pagal savo poreikius ypač paprasta sezoninio darbo platformoje „vasarosdarbubankas.lt“. Ši platforma kasmet pritraukia vis daugiau vartotojų – tiek darbdavių, tiek darbo ieškančio jaunimo. Praėjusią vasarą buvo įdarbinta beveik 1000 kandidatų, tai yra 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Apie projektą „Vasaros darbų bankas“
Įdarbinimo agentūra „Biuro“ parengė socialinį projektą, skirtą padėti jaunimui nuo 18 metų įsidarbinti vasaros metu. Šiuo projektu kartu su partneriais siekiama padėti spręsti problemą, kai daug jaunimo lieka rinkoje be darbo, o verslas neišsprendžia savo esminės problemos – vasaros metu stinga darbuotojų. Bendrovė projektą įgyvendina bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Darbo pasiūlymų galima rasti adresu: www.vasarosdarbubankas.lt ir www.facebook.com/vasarosdarbubankas/.

Eglė Girdauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų