Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje.

Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių:

Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius. Ir, nepaisant visko, net ir po dvidešimties metų patiekalai ketaus keptuvėje vis tiek pasirodys tokie pat skanūs, o gal net skanesni.

Antroji priežastis yra ta, kad ketaus keptuvė yra visiškai saugi sveikatai. Skirtingai nei keptuvės su įvairiomis dangomis, ketaus keptuvė yra visiškai nekenksminga aplinkai ir saugi, jums nereikia jaudintis dėl to, ką valgote.

Trečia priežastis – kepant ketaus keptuvėje maistas praturtinamas geležimi. Tai labai naudinga žmonėms, kuriems trūksta šio mikroelemento.

Kiekvienoje virtuvėje turi būti bent po vieną ketaus keptuvę – sunkią, storu dugnu, gebančią gaminti taip, kaip nepajėgia kiti indai. Šiuolaikinės ketaus keptuvės skiriasi savo forma ir dydžiu, priklausomai nuo paskirties. Yra universalių kasdieniniam naudojimui, yra siauros specializacijos modelių: blynams, visai žuviai, tabaka vištienai, kepsniams, picai. Dugnas lygus, gofruotas arba su grotelėmis. Gali būti su aukštais šonais arba visai be jų.. Dangčiai irgi yra skirtingi – klasikiniai, kupoliniai arba du viename.

Ketaus privalumai ir trūkumai

Ketaus keptuvės yra geresnės nei aliuminio keptuvės ir praktiškesnės nei plieninės keptuvės. Pagrindiniai privalumai:

  • Vienodas kaitinimas – skirtingose ​​vietose indas kaitinamas iki vienodos

temperatūros. Tai neleidžia maistui prilipti ir pridegti.

  • Didelė šiluminė talpa – dėl porėtos struktūros keptuvė ilgai išlieka karšta,

išlaikant gaminamų patiekalų temperatūrą.

  • Natūralios nelimpančios savybės. Net jei nieko nedarote, laikui bėgant ketaus

indų paviršius tampa nelipnus. Poros uždaromos riebalais, kurie aukštoje temperatūroje keičia savo savybes ir virsta lygia plėvele.

  • Storas dugnas – ketaus keptuvė turi storą dugną ir storesnes rietuves. Plonas

ketus neegzistuoja. Tai reiškia, kad indai yra apsaugoti nuo perdegimo.

pr2022/087

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite