Ko nežinome apie pavasarį. Gamtos fotografo Mariaus Čepulio fotopaskaita

Kas ten? Petro Skutulo nuotr.

Erkės yra labai svarbios ir naudingos, triušiai – vieni iš drąsiausių gyvūnų, skruzdėlynuose gyvena vien patelės, o Lietuvoje jau žiemoja ir meškos. Šias ir daugybę kitų mažai kam žinomų lietuviškos pavasario gamtos paslapčių žinomas gamtos fotografas, mokslininkas Marius Čepulis atskleidžia paskaitoje apie fotografiją. Unikalius kadrus, padarytus užsimaskavus tykant miške, fotomenininkas paskaitoje praturtina mokslu grįstomis istorijomis apie mūsų šalies gamtą.

Ieškodamas geros nuotraukos, apsimeta ir gulbe, ir arkliu 

Visą pavasario gamtos gyvybę – nuo grybų iki žinduolių – savo darytomis nuotraukomis bei istorijomis pristatęs M. Čepulis paskaitoje dalinasi ir savo darbo ypatybėmis. Norint nufotografuoti laukinius gyvūnus, svarbu prie jų priartėti nepastebėtam, o tai – iššūkių kupina užduotis.

„Norint priartėti, reikia trijų dalykų: būti nematomam, taigi, užsimaskuoti, būti tyliam, tai yra – judėti be garso ir būti neužuodžiamam.

Todėl svarbu visada eiti prieš vėją, vėjas turi pūsti jums į veidą. Kitu atveju žvėrys iš karto jus užuos ir dings. Taip pat reikėtų nesiprausti su kvepiančiu šampūnu ar muilu, nesikvėpinti, neliesti benzino ar kitų aštriai kvepiančių medžiagų. Dar geriau būtų įlipti į kokį nors stumbro ar šerno „blyną“.

Norint eiti tyliai, reikia vaikščioti takais ir į mišką lįsti tik jau išgirdus gyvūnus. Mišku tyliai praeiti žmogui yra beveik neįmanoma“, – sako fotografas.

M. Čepulis paskaitoje dalinasi patarimais, kaip privilioti elnią, pasakoja istorijas, kad artindamasis prie gyvūnų yra apsimetinėjęs ir gulbe, ir arkliu.

Fotopaskaitą žiūrėti galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=UMtu8PXstek

 

Ši paskaita – tai antros pagal dydį šalyje sumanios televizijos ir neriboto šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėjos „Cgates“ dovana klientams ir Lietuvos visuomenei, raginanti prisiminti, kad mus supa ypatinga, išsaugojimo tikrai verta gamta.

„Cgates“ šiemet pristatė „žaliąjį internetą“ – iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją naudojantį ir dėl to žalos gamtai nedarantį internetą, kurį įmonė tiekia visiems savo klientams.

„Prognozuojama, kad 2025-aisiais internetui sunaudosime penktadalį visos žmonijai reikalingos elektros energijos. Jau šiuo metu šis skaičius viršija 10 proc., o karantino metu poreikis internetui ypatingai išaugo, tad privalome prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad visa mūsų naudojama energija būtų žalia.

Įmonės veikloje atsisakėme popieriaus naudojimo, įvesdami pasirašymą tik elektroniniu arba mobiliu parašu, per pastaruosius trejus metus investavome daugiau nei 20 mln. eurų į tinklo įrangos atnaujinimą, vienu iš svarbiausių kriterijų laikydami mažesnių elektros energijos sąnaudų užtikrinimą“, – teigia įmonės vadovas Tomas Burovas.

Agnė Belickaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip karštą dieną tinkamai laikyti maisto produktus?

Atėjus karščiams labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Juk kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų maistu rizika. Kad to išvengtume, Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, dalijasi patarimais, kaip termometro stulpeliui kylant į viršų tinkamai laikyti maistą, kokie produktai kelia daugiausia rizikos ir kokių klaidų geriau nedaryti. „Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl gana aukštos temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina

Siūlo nekeisti nekilnojamojo turto mokesčių

Šilutės rajono savivaldybės taryba turi apsispręsti dėl kitų metų nekilnojamojo turto mokesčių. Kol kas siūlo jų nekeisti ir palikti galiojusius iki šiol. Kokie jie? Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų tarifą, kuris galios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, Savivaldybė nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino tarifo nenustato, savivaldybės teritorijoje taikomas minimalus 0,5 proc.

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos jau gali teikti paramos paraiškas Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonėms įgyvendinti. Šiam kvietimui skirta 180 954 Eur. Programoje numatytos priemonės, kurioms įgyvendinti bitininkai gali gauti valstybės paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos

Taip pat skaitykite