Ko nežinome apie pavasarį. Gamtos fotografo Mariaus Čepulio fotopaskaita

Kas ten? Petro Skutulo nuotr.

Erkės yra labai svarbios ir naudingos, triušiai – vieni iš drąsiausių gyvūnų, skruzdėlynuose gyvena vien patelės, o Lietuvoje jau žiemoja ir meškos. Šias ir daugybę kitų mažai kam žinomų lietuviškos pavasario gamtos paslapčių žinomas gamtos fotografas, mokslininkas Marius Čepulis atskleidžia paskaitoje apie fotografiją. Unikalius kadrus, padarytus užsimaskavus tykant miške, fotomenininkas paskaitoje praturtina mokslu grįstomis istorijomis apie mūsų šalies gamtą.

Ieškodamas geros nuotraukos, apsimeta ir gulbe, ir arkliu 

Visą pavasario gamtos gyvybę – nuo grybų iki žinduolių – savo darytomis nuotraukomis bei istorijomis pristatęs M. Čepulis paskaitoje dalinasi ir savo darbo ypatybėmis. Norint nufotografuoti laukinius gyvūnus, svarbu prie jų priartėti nepastebėtam, o tai – iššūkių kupina užduotis.

„Norint priartėti, reikia trijų dalykų: būti nematomam, taigi, užsimaskuoti, būti tyliam, tai yra – judėti be garso ir būti neužuodžiamam.

Todėl svarbu visada eiti prieš vėją, vėjas turi pūsti jums į veidą. Kitu atveju žvėrys iš karto jus užuos ir dings. Taip pat reikėtų nesiprausti su kvepiančiu šampūnu ar muilu, nesikvėpinti, neliesti benzino ar kitų aštriai kvepiančių medžiagų. Dar geriau būtų įlipti į kokį nors stumbro ar šerno „blyną“.

Norint eiti tyliai, reikia vaikščioti takais ir į mišką lįsti tik jau išgirdus gyvūnus. Mišku tyliai praeiti žmogui yra beveik neįmanoma“, – sako fotografas.

M. Čepulis paskaitoje dalinasi patarimais, kaip privilioti elnią, pasakoja istorijas, kad artindamasis prie gyvūnų yra apsimetinėjęs ir gulbe, ir arkliu.

Fotopaskaitą žiūrėti galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=UMtu8PXstek

 

Ši paskaita – tai antros pagal dydį šalyje sumanios televizijos ir neriboto šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėjos „Cgates“ dovana klientams ir Lietuvos visuomenei, raginanti prisiminti, kad mus supa ypatinga, išsaugojimo tikrai verta gamta.

„Cgates“ šiemet pristatė „žaliąjį internetą“ – iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją naudojantį ir dėl to žalos gamtai nedarantį internetą, kurį įmonė tiekia visiems savo klientams.

„Prognozuojama, kad 2025-aisiais internetui sunaudosime penktadalį visos žmonijai reikalingos elektros energijos. Jau šiuo metu šis skaičius viršija 10 proc., o karantino metu poreikis internetui ypatingai išaugo, tad privalome prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad visa mūsų naudojama energija būtų žalia.

Įmonės veikloje atsisakėme popieriaus naudojimo, įvesdami pasirašymą tik elektroniniu arba mobiliu parašu, per pastaruosius trejus metus investavome daugiau nei 20 mln. eurų į tinklo įrangos atnaujinimą, vienu iš svarbiausių kriterijų laikydami mažesnių elektros energijos sąnaudų užtikrinimą“, – teigia įmonės vadovas Tomas Burovas.

Agnė Belickaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

bibliotekose

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. „Europos šeimoje“ Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite