Knygų mugė – ir Šilutėje

Vilniaus knygų mugė, viena gražiausių ir masiškiausių knygos švenčių Lietuvoje, rengiama jau 21 kartą. Kasmet joje dalyvauja ir būrys įžymių užsienio rašytojų, kurių kūrybą jau yra pamėgę mūsų skaitytojai. Ir kasmet ji įdomesnė, spalvingesnė, turtingesnė. „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“, – šiais Jono Meko žodžiais mugė atidaroma vasario 20 d.  

Vasario 20 d. 17.10 val. knygų mugė prasideda ir pas mus – Viešojoje F. Bajoraičio bibliotekoje­ pristatoma nauja knyga „Maironio balsai. Kūryba, veikla, atmintis“. Knygos pavadinimas artimai susišaukia su J. Meko sakiniu, kuris lyg ir orientuoja į leidinio turinį – galbūt didžiausią Maironio atsivėrimą, pasisakymą. Deja, tai ne paties poeto kalbėjimas, o didelio mokslininkų kolektyvo parengta monografija, pretenduojanti aprėpti Maironio kūrybos, veiklos ir atminties problemų spektrą.

Kiekvienas mūsų turime savąjį Maironį: kas tik chrestomatinį eilėraštį „Trakų pilis“, kas dešimtis tekstų, kurie, atrodo, be pastangų įsiminė, ilgam įsirašė į atmintį. Maironį dainuojam, giedam, su juo einam ginti laisvės…  Jautriai ir emocingai priimam poetą, kartais giliau susimąstom, palinkę prie jo: kas Jis?

Tai pasakyti yra pasisekę Sigitui Gedai, minint 125–ąsias Maironio metines: „Maironis išnyra iš gelmių, kuriose brendo didžiausi Europos talentai – Mikelandželas ir Rafaelis, Leonardas da Vinčis, Gėtė, Baironas, Bachas. Jis  – vienas iš šitų pavėlavusių milžinų – pakraštyje prie Baltijos, šalyje, vadinamojoj Lietuva”… Daug platesnė, nei mums įprasta, Maironio svarba nubrėžta ir naujoje monografijoje: „greta agrarinio, romantinio, patriotinio pasaulėvaizdžio atsiveria europinės kultūros ženklų, egzistencinių apmąstymų, religinės metafizikos, istorinės raidos refleksijų lygmenys” (M. Žvirgždas). Toks požiūris įdomus kiekvienam skaitytojui, o ypač pravartu su knyga susipažinti literatūros mokytojams, siekiantiems sudominti mokinius klasikos skaitymu, padedant rasti humanistinės saviugdos pagrindus.

Kolektyvinę monografiją pristatys mums jau pažįstami mokslinikai E. Žmuida ir kraštietė R. Dragenytė. Kviečiame į turiningą ir įdomų vakarą – mažutę knygų mugę Šilutėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus