„Knygų Kalėdos“ Traksėdžiuose su knyga vaikams

Penktadienį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos susitiko su bibliotekininke Igne Zarambaite – antrojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso debiuto premijos laureate, knygos „Emilio laiškas“ autore. Susitikime dalyvavo buvusi Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, bibliotekos globėja Birutė Morkevičienė.

Ignė Zarambaitė supažindino vaikus su savo knygele „Emilio laiškas“. Nuotraukoje ji – su rašinio autore Vida Paldauskiene (kairėje).

Ignė Zarambaitė supažindino vaikus su savo knygele „Emilio laiškas“. Nuotraukoje ji – su rašinio autore Vida Paldauskiene (kairėje).

Nuoširdžiai su mokiniais bendravusi Ignė Zarambaitė iš karto prikaustė vaikų dėmesį. Tai, kad jaunas žmogus parašo ir išleidžia knygą – didelis jo gyvenimo įvykis, tad Ignė papasakojo, kaip atsirado poreikis rašyti ir dėl kokių priežasčių knyga gavo debiuto nominaciją. ,,Patiko rašyti dar nuo mokyklos suolo – stengiausi rašyti kūrybiškus rašinius, vėliau patiko rašyti poezijos ir prozos interpretacijas. Nejučia kilusias gražesnes mintis užsirašydavau dienoraštyje“, – pasakojo vaikams knygos autorė. Dirbusi įvairius darbus, iš Vilniaus grįžusi į Šilutę ir šiandien būdama bibliotekininke, Ignė sako atradusi save ir žada vaikams dar dvi naujas knygas. Viena iš jų turėtų pasirodyti prieš Kalėdas.
Kaip gimė ,,Emilio laiškas”?
Prieš pradėdama kalbėti apie knygą, I. Zarambaitė pasiteiravo, ar vaikai jau skaitė „Emilio laišką“, papasakojo vaikams, ką reiškė laiškai jos vaikystėje. Ignė prisiminė, kaip smagu būdavo gauti pašto ženklu pažymėtą laišką – jame būdavo prirašyti ar net pripiešti keli lapai, įdėta nuotraukų, atvirukų.
„Norėdavosi draugui atsakyti tuo pačiu. Kartais ir mokykloje draugui į knygą įdėdavau laišką. Parėjęs į namus ir atsivertęs knygą, jis rasdavo mano laišką“, – pasakojo I. Zarambaitė. Net ir neskaičiusiam knygos, vien iš autorės pasakojimo tapo aišku, kad knyga buvo pastebėta ir išskirta iš kitų dėl vertybių – draugiškumo, pasiaukojimo, užsispyrimo tikslo siekti iki galo ir sklandaus kūrybiško pasakojimo.
I. Zarambaitė pasakojo, kad stengėsi, jog situacijos būtų tikroviškos, kad vaikai skaitydami nesuabejotų dėl jų tikroviškumo. Vardus pelytėms – Berta Ilgauodegė, Liudvikas Šlaputis, Goja – nebuvę sunku sugalvoti, jie atsirado tarsi savaime, kai jau buvo sugalvojusi veikėjus. Pelytė Berta, kaip ir žmonės, turėjo vieną silpnybę – kadangi gyveno pašte, mėgo skaityti svetimus laiškus. Bet tokį jos elgesį galime pateisinti – jis turi kilnų tikslą – padėti kitiems. Knyga išleista 30 000 egz. tiražu.
I. Zarambaitė papasakojo vaikams, kad jau yra parašiusi dvi naujas knygas, kad laukia, kol jos išvys dienos šviesą ir vaikai galės jas skaityti ir vertinti. Simboliška, kad knygoje aprašomas ir susitikimo laikas sutapo – Kalėdų laukimo metas. Bibliotekininkė klausė vaikų, ko jie norėtų dovanų iš Kalėdų Senelio. Daug vaikų sakė, kad jie norėtų gauti knygų. Susitikimo pabaigoje I. Zarambaitė padovanojo bibliotekai savo knygų, taip pat Ievos Kapt eilėraščių knygų „Kas nutiko susitikus“. Ši autorė laimėjo antrojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso (2015 m.) trečiąją premiją.
Dovana bibliotekai
Džiugu, kad buvusi nuolatinė bibliotekos lankytoja Birutė Morkevičienė ir toliau jos nepamiršta. Pasidžiaugusi pažintimi su puikia jaunos autorės knyga vaikams, perskaitė keletą savos kūrybos eilėraščių apie Kalėdas ir žiemą. Padovanojo bibliotekai Levo Tolstojaus knygą „Uždraustoji knyga. Dievo karalystė jumyse“, tęsdama „Knygų Kalėdų“ tradiciją dovanoti bibliotekoms knygas. Nors Bibliotekų metai eina į pabaigą, palinkėjo, kad niekada nepritrūktų dėmesio bibliotekoms, kad skaitytojai visada rastų norimą knygą ar reikiamą informaciją.
Vida Paldauskienė
Traksėdžių filialo bibliotekininkė

Atsakymus žinojo daug vaikų.  Birutės Morkevičienės nuotr.

Atsakymus žinojo daug vaikų.
Birutės Morkevičienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite