„Knygų Kalėdos“ Traksėdžiuose su knyga vaikams

Penktadienį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos susitiko su bibliotekininke Igne Zarambaite – antrojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso debiuto premijos laureate, knygos „Emilio laiškas“ autore. Susitikime dalyvavo buvusi Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, bibliotekos globėja Birutė Morkevičienė.

Ignė Zarambaitė supažindino vaikus su savo knygele „Emilio laiškas“. Nuotraukoje ji – su rašinio autore Vida Paldauskiene (kairėje).

Ignė Zarambaitė supažindino vaikus su savo knygele „Emilio laiškas“. Nuotraukoje ji – su rašinio autore Vida Paldauskiene (kairėje).

Nuoširdžiai su mokiniais bendravusi Ignė Zarambaitė iš karto prikaustė vaikų dėmesį. Tai, kad jaunas žmogus parašo ir išleidžia knygą – didelis jo gyvenimo įvykis, tad Ignė papasakojo, kaip atsirado poreikis rašyti ir dėl kokių priežasčių knyga gavo debiuto nominaciją. ,,Patiko rašyti dar nuo mokyklos suolo – stengiausi rašyti kūrybiškus rašinius, vėliau patiko rašyti poezijos ir prozos interpretacijas. Nejučia kilusias gražesnes mintis užsirašydavau dienoraštyje“, – pasakojo vaikams knygos autorė. Dirbusi įvairius darbus, iš Vilniaus grįžusi į Šilutę ir šiandien būdama bibliotekininke, Ignė sako atradusi save ir žada vaikams dar dvi naujas knygas. Viena iš jų turėtų pasirodyti prieš Kalėdas.
Kaip gimė ,,Emilio laiškas”?
Prieš pradėdama kalbėti apie knygą, I. Zarambaitė pasiteiravo, ar vaikai jau skaitė „Emilio laišką“, papasakojo vaikams, ką reiškė laiškai jos vaikystėje. Ignė prisiminė, kaip smagu būdavo gauti pašto ženklu pažymėtą laišką – jame būdavo prirašyti ar net pripiešti keli lapai, įdėta nuotraukų, atvirukų.
„Norėdavosi draugui atsakyti tuo pačiu. Kartais ir mokykloje draugui į knygą įdėdavau laišką. Parėjęs į namus ir atsivertęs knygą, jis rasdavo mano laišką“, – pasakojo I. Zarambaitė. Net ir neskaičiusiam knygos, vien iš autorės pasakojimo tapo aišku, kad knyga buvo pastebėta ir išskirta iš kitų dėl vertybių – draugiškumo, pasiaukojimo, užsispyrimo tikslo siekti iki galo ir sklandaus kūrybiško pasakojimo.
I. Zarambaitė pasakojo, kad stengėsi, jog situacijos būtų tikroviškos, kad vaikai skaitydami nesuabejotų dėl jų tikroviškumo. Vardus pelytėms – Berta Ilgauodegė, Liudvikas Šlaputis, Goja – nebuvę sunku sugalvoti, jie atsirado tarsi savaime, kai jau buvo sugalvojusi veikėjus. Pelytė Berta, kaip ir žmonės, turėjo vieną silpnybę – kadangi gyveno pašte, mėgo skaityti svetimus laiškus. Bet tokį jos elgesį galime pateisinti – jis turi kilnų tikslą – padėti kitiems. Knyga išleista 30 000 egz. tiražu.
I. Zarambaitė papasakojo vaikams, kad jau yra parašiusi dvi naujas knygas, kad laukia, kol jos išvys dienos šviesą ir vaikai galės jas skaityti ir vertinti. Simboliška, kad knygoje aprašomas ir susitikimo laikas sutapo – Kalėdų laukimo metas. Bibliotekininkė klausė vaikų, ko jie norėtų dovanų iš Kalėdų Senelio. Daug vaikų sakė, kad jie norėtų gauti knygų. Susitikimo pabaigoje I. Zarambaitė padovanojo bibliotekai savo knygų, taip pat Ievos Kapt eilėraščių knygų „Kas nutiko susitikus“. Ši autorė laimėjo antrojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso (2015 m.) trečiąją premiją.
Dovana bibliotekai
Džiugu, kad buvusi nuolatinė bibliotekos lankytoja Birutė Morkevičienė ir toliau jos nepamiršta. Pasidžiaugusi pažintimi su puikia jaunos autorės knyga vaikams, perskaitė keletą savos kūrybos eilėraščių apie Kalėdas ir žiemą. Padovanojo bibliotekai Levo Tolstojaus knygą „Uždraustoji knyga. Dievo karalystė jumyse“, tęsdama „Knygų Kalėdų“ tradiciją dovanoti bibliotekoms knygas. Nors Bibliotekų metai eina į pabaigą, palinkėjo, kad niekada nepritrūktų dėmesio bibliotekoms, kad skaitytojai visada rastų norimą knygą ar reikiamą informaciją.
Vida Paldauskienė
Traksėdžių filialo bibliotekininkė

Atsakymus žinojo daug vaikų.  Birutės Morkevičienės nuotr.

Atsakymus žinojo daug vaikų.
Birutės Morkevičienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite