„Knygų Kalėdos“ Traksėdžiuose su knyga vaikams

Penktadienį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos susitiko su bibliotekininke Igne Zarambaite – antrojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso debiuto premijos laureate, knygos „Emilio laiškas“ autore. Susitikime dalyvavo buvusi Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, bibliotekos globėja Birutė Morkevičienė.

Ignė Zarambaitė supažindino vaikus su savo knygele „Emilio laiškas“. Nuotraukoje ji – su rašinio autore Vida Paldauskiene (kairėje).

Ignė Zarambaitė supažindino vaikus su savo knygele „Emilio laiškas“. Nuotraukoje ji – su rašinio autore Vida Paldauskiene (kairėje).

Nuoširdžiai su mokiniais bendravusi Ignė Zarambaitė iš karto prikaustė vaikų dėmesį. Tai, kad jaunas žmogus parašo ir išleidžia knygą – didelis jo gyvenimo įvykis, tad Ignė papasakojo, kaip atsirado poreikis rašyti ir dėl kokių priežasčių knyga gavo debiuto nominaciją. ,,Patiko rašyti dar nuo mokyklos suolo – stengiausi rašyti kūrybiškus rašinius, vėliau patiko rašyti poezijos ir prozos interpretacijas. Nejučia kilusias gražesnes mintis užsirašydavau dienoraštyje“, – pasakojo vaikams knygos autorė. Dirbusi įvairius darbus, iš Vilniaus grįžusi į Šilutę ir šiandien būdama bibliotekininke, Ignė sako atradusi save ir žada vaikams dar dvi naujas knygas. Viena iš jų turėtų pasirodyti prieš Kalėdas.
Kaip gimė ,,Emilio laiškas”?
Prieš pradėdama kalbėti apie knygą, I. Zarambaitė pasiteiravo, ar vaikai jau skaitė „Emilio laišką“, papasakojo vaikams, ką reiškė laiškai jos vaikystėje. Ignė prisiminė, kaip smagu būdavo gauti pašto ženklu pažymėtą laišką – jame būdavo prirašyti ar net pripiešti keli lapai, įdėta nuotraukų, atvirukų.
„Norėdavosi draugui atsakyti tuo pačiu. Kartais ir mokykloje draugui į knygą įdėdavau laišką. Parėjęs į namus ir atsivertęs knygą, jis rasdavo mano laišką“, – pasakojo I. Zarambaitė. Net ir neskaičiusiam knygos, vien iš autorės pasakojimo tapo aišku, kad knyga buvo pastebėta ir išskirta iš kitų dėl vertybių – draugiškumo, pasiaukojimo, užsispyrimo tikslo siekti iki galo ir sklandaus kūrybiško pasakojimo.
I. Zarambaitė pasakojo, kad stengėsi, jog situacijos būtų tikroviškos, kad vaikai skaitydami nesuabejotų dėl jų tikroviškumo. Vardus pelytėms – Berta Ilgauodegė, Liudvikas Šlaputis, Goja – nebuvę sunku sugalvoti, jie atsirado tarsi savaime, kai jau buvo sugalvojusi veikėjus. Pelytė Berta, kaip ir žmonės, turėjo vieną silpnybę – kadangi gyveno pašte, mėgo skaityti svetimus laiškus. Bet tokį jos elgesį galime pateisinti – jis turi kilnų tikslą – padėti kitiems. Knyga išleista 30 000 egz. tiražu.
I. Zarambaitė papasakojo vaikams, kad jau yra parašiusi dvi naujas knygas, kad laukia, kol jos išvys dienos šviesą ir vaikai galės jas skaityti ir vertinti. Simboliška, kad knygoje aprašomas ir susitikimo laikas sutapo – Kalėdų laukimo metas. Bibliotekininkė klausė vaikų, ko jie norėtų dovanų iš Kalėdų Senelio. Daug vaikų sakė, kad jie norėtų gauti knygų. Susitikimo pabaigoje I. Zarambaitė padovanojo bibliotekai savo knygų, taip pat Ievos Kapt eilėraščių knygų „Kas nutiko susitikus“. Ši autorė laimėjo antrojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso (2015 m.) trečiąją premiją.
Dovana bibliotekai
Džiugu, kad buvusi nuolatinė bibliotekos lankytoja Birutė Morkevičienė ir toliau jos nepamiršta. Pasidžiaugusi pažintimi su puikia jaunos autorės knyga vaikams, perskaitė keletą savos kūrybos eilėraščių apie Kalėdas ir žiemą. Padovanojo bibliotekai Levo Tolstojaus knygą „Uždraustoji knyga. Dievo karalystė jumyse“, tęsdama „Knygų Kalėdų“ tradiciją dovanoti bibliotekoms knygas. Nors Bibliotekų metai eina į pabaigą, palinkėjo, kad niekada nepritrūktų dėmesio bibliotekoms, kad skaitytojai visada rastų norimą knygą ar reikiamą informaciją.
Vida Paldauskienė
Traksėdžių filialo bibliotekininkė

Atsakymus žinojo daug vaikų.  Birutės Morkevičienės nuotr.

Atsakymus žinojo daug vaikų.
Birutės Morkevičienės nuotr.

Hits: 268

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite