Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį

Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Martyno Aleksos nuotr.

Pirmą tarptautinį Klaipėdos festivalį apvainikavo viltis ir susitaikymas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras istoriniame laivų elinge pristatė dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjerą – „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. 

 

Nuolankiai susitaikyti

Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą, viltį ir viską nuplauna vandeniu. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.

Filosofiškai nusiteikusiam žiūrovui klausimų kelia abiejų spektaklių herojų-moterų aplinkos pasirinkimai. Juose galime įžvelgti statistinį „aš“: damos su aukštakulniais – gražiausia jų povyza publikai, sulinkusi, kai niekas nemato, raumenis ne tik grožiui demonstruojantys vaikinai. Kodėl ši minia negina skriaudžiamųjų ar net pasiruošusi padėti juos paaukoti. Kaip buvo prieš šimtus metų, taip ir šiandien. Problemos kartojasi, tačiau vis svarbesniu tampa klausimas: gal mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome? Kiekvienas atėjęs randa savo atsakymą. Tuo scenos menas ir ypatingas.

 

Šoko KVMT geriausieji

Spektaklyje „Stabat Mater“ šoko KVMT baleto artistai: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Iryna Suslo, Illia Temchenko bei baleto trupės nariai: Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Alvina Krout, Aušra Krasauskaitė, Airisė Gudonytė, Anna Chekmarova,  Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Mykhailo Mordasov, Semen Sidenko, Artem Kolbasinskyi. Gyvenimiškos tiesos nagrinėtos ne vien šokio kalba. Baleto artistams talkino G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ muziką atlikusi KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Dirigavo KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Vandens tiesiogine prasme užlietame „Šventajame pavasaryje“ ypač įtaigiai į aukojamą moterį įsikūnijo Daria Verovka. Šoko KVMT baleto trupės artistai: Iryna Suslo, Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Oleksandra Borodina, Ksenija Jermakova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Arshak Gyozalyan, Roman Semenenko, Illia Temchenko, Mykhailo Mordasov.

 

Pirmas pastatymas Lietuvoje

Šokio spektaklius elinge sukūrė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. „Stabat Mater“ statė choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusiam E.Clugui Klaipėda tapo pirmu kūrybiniu uostu Lietuvoje.

 

Kad taip daugiau!

Šokio spektaklių premjeros apvainikavo pirmą Klaipėdos festivalį, kurio dėka istoriniame elinge buvo galima išvysti pasaulinės publikos dėmesio sulaukusią Richardo Vagnerio operą „Skrajojantis olandas“ bei gėrėtis simfoninės muzikos koncertu į pajūrį prikvietusiu smuiko virtuozą Maksimą Fedotovą.

Publika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastangas įvertino. Socialinių tinklų platybėse galima rasti daugybę pozityvių atsiliepimų. Architektas Romas Gailius rašo: „Lenkiu savo žilą galvą, kad KVMT vadovė Laima Vilimienė nebijo nei vėjo, nei vandens, nei surūdijusio metalo kalno – senuko Pauliaus Lindenau elingo. Ne tai, kad nebijo. Gal truputį ir bijo, bet moka suburti komandą, jai leidžia priimti sprendimus ir jais pasitiki. Ir, menkas „mažmožis“ – suorganizuoja tokiems renginiams finansavimą. Kad taip miestui dar tokią vieną kitą vilimienę! Džiaugiuosi, kad didžiausi priešai  – vėjas, vanduo, laivai ir opera, baletas, muzika – tapo neišskiriamais draugais. Nors kol kas“.

Žaneta Skersytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sveikatai palankesnė mityba: kaip ją užtikrinti?

Visų norime būti sveiki ir labai ilgai gyventi. Tačiau, ar taip ir bus, priklausys nuo įvairių veiksnių? Gera žinia ta, kad kai kuriuos iš jų, mes tikrai galime kontroliuoti. Pavyzdžiui, mitybą. Kiekvienas iš mūsų mitybą gali paversti palankesne sveikatai. Taigi, belieka tik sužinoti, kaip tai padaryti? Greitą maistą ruoškite patys Greitas maistas, toks kaip gruzdintos bulvytės ar mėsainiai, savo skoniu bei aromatais yra pavergęs milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir nors visi puikiai žino, kad tokie patiekalai tikrai nėra draugiški sveikatai,

Keičiasi Šilutės koronaviruso patikros punkto darbo laikas

Atsižvelgiant į išaugusį sergamumą COVID-19 liga ir padidėjusias testavimo apimtis, nuo sausio 26 dienos iki vasario 5 dienos Šilutės koronaviruso patikros punktas (Rusnės g. 1) ilgina darbo laiką:c darbo dienomis nuo 8.00 iki 18.00 val.; šeštadieniais nuo 8.00 iki 13 val. sekmadieniais nuo 8.00 iki 13 val.   Užsiregistruoti PGR tyrimui galima interneto puslapyje koronastop.lrv.lt arba paskambinus į Karštąją koronos liniją numeriu 1808. Pacientams, kurie planine tvarka guldomi į VšĮ Šilutės ligoninę (operacijoms, planiniams ištyrimams), PGR testai atliekami be registracijos.

Minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Šiandien, sausio 27-ąją, minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. 1945-ųjų sausio 27-ąją buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Didžiausioje nacių koncentracijos ir naikinimo stovykloje nužudyta per 1,5 mln. žmonių, iš jų  per 1 mln. – žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti maždaug 800 lietuvių. Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį. Iš viso per

Orai: vėl prognozuoja pūgą 

Meteo.lt informuoja apie artėjančias orų permainas: bus įvairių kritulių, smarkės vėjai, galima pūga. Sausio 27-osios, ketvirtadienio, naktį laukia krituliai. Vietomis plikledis, rūkas, šerkšnas, silpna lijundra. Vėjas pietvakarių, 7-12 m/s. Temperatūra 0-5 laipsniai šalčio, vakarinėje šalies pusėje kai kur 1-3 laipsniai šilumos. Dieną krituliai, vyraus lietus, šlapdriba. Kai kur rūkas, plikledis. Vėjas pietvakarių, 8-13 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra 0-4 laipsniai šilumos. Sausio 28 d., penktadienį,  daugelyje rajonų krituliai, dieną kai kur trumpa pūga. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis

Taip pat skaitykite