Anot mero Vytauto Laurinaičio (dešinėje), kitąmet Šilutė pavirs viena didele statybų aikštele.

Lapkričio 27 d. surengtoje spaudos konferencijoje Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris informavo apie susitikimus Vilniuje ir akcentavo, kad Armalėnuose aptikti Macikų lagerių kankinių palaikai turės būti ne perlaidoti, bet palaidoti, nes nužudytųjų niekas nelaidojo – jie tebuvo užkasti.

Besibaigiančio mėnesio susitikimus, darbus ir reikalus spaudos konferencijoje, kurios vyksta kas mėnesį, šįkart pristatė meras Vytautas Laurinaitis ir mero pavaduotojas Algis Bekeris.

Vicemeras spalio pabaigoje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, o  lapkričio 15 d. – Vyriausybėje.

„Genocido centre aptarėme Armalėnuose aptiktų palaikų palaidojimo planą. Žodis „perlaidojimas“ čia netinka, kai kankiniai buvo tiesiog užkasti… Derėtų sakyti, kad turime surengti palaikų palaidojimą…“ – pasakojo A. Bekeris iš pasitarimo, kuriame dalyvavo ministerijų, kitų institucijų atstovai. Panašu, kad viskas gali kainuoti per 320 tūkst. Eur: palaikų iškasimas, įvairūs tyrimai ir tyrinėjimai, saugojimas, techninio projekto laidojimo vietai parengimas, laidojimo kaštai ir visi kiti darbai. Iš kur gauti tiek pinigų?

Atsakymo ieškota Vyriausybėje, kuri pasiūlė išlaidas dengti Šilutės rajono savivaldybei, vėliau tinkamas finansuoti išlaidas padengtų Kultūros ministerija. Anot mero pavaduotojo, suma yra per didelė Savivaldybės biudžetui. Palaikų gali būti net 700, tektų pirkti paslaugą jiems iškasti, ekshumuoti, saugoti, pirkti karstus, laidoti… Sutarta, kad pusę reikiamos sumos suras Vyriausybė, kitą pusę skolintųsi Savivaldybė, jeigu bus sutarta, kad savivaldybei padidins skolinimosi limitą.

Palaikų laidojimas turėtų vykti kitais metais. Po to Macikų lagerio objektai būtų paskelbti valstybinės reikšmės objektu su tam skirtu finansavimu. Į tokį įprasminimą įeitų ir Macikų lagerio kapinių sutvarkymas.

Armalėnuose liktų tik atminimo ženklas, o palaikai būtų palaidoti 1 ha žemės teritorijoje prie Macikų lagerio esančių kapinių. Būtų sudarytas planas, kur yra kieno kapas. Jeigu atsirastų palaidotų asmenų artimųjų, giminaičių, jie galėtų persilaidoti palaikus kitur, tačiau tokios teisės neturėtų valstybės.

Užsienio reikalų ministerija siūlo Macikuose perimti iš globos namų jiems nereikalingą pirties pastatą, jį sutvarkyti ir įrengti informacijos sklaidos, paskaitų vietą. Tas pastatas yra 200 kv. m. ploto, tiesa, tvarkymas kainuotų. Šios minties neatsisakoma.

Iš istorijos

Macikuose yra nacistinės Vokietijos karo belaisvių ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerio objektų kompleksas, jo istorija apima 1939–1955 metus. Armalėnuose atrastos masinės šių lagerių kapavietės. Macikų lageris – simboliška ir unikali vieta, nes čia, toje pačioje vietoje, keliolika metų veikė ir nacistiniai, ir sovietiniai, ir karo belaisvių, ir civilių lageriai. Kitos tokios vietos Lietuvoje nežinoma. Europoje panaši vieta dar yra tik Lenkijoje.

Šis kompleksas turi būti visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas. To Savivaldybė siekia jau nemažai metų. Macikų lageryje kalėjo, buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1939–1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla, kurioje buvo kalinami Anglijos, Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, SSRS karo belaisviai. 1944–1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus.

1946 metais įsteigtas GULAG‘o Šilutės (Macikų) lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, ūkininkai, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai. Mirtingumas Macikų lageryje buvo itin didelis, todėl Armalėnuose aptikus užkastų palaikų, nenustebta. Kas žino, kur ir kiek tokių vietų Šilutės rajone dar gali būti.

<PA1>Turi kuo pasigirti

<SFS Meras pasidžiaugė, kad Vilkyčiuose, Švėkšnoje atidarytos naujos vaikų grupės, Rusnėje mažieji įsikūrė gražesnėse patalpose. Gera žinia, kad Laisvosios rinkos institutas įvertino savivaldybes ir 2017 metų Šilutės rezultatai lėmė 6-8 vietas Lietuvoje. Anot mero, nuo 2015 metų reitingai vis augo ir augo, vis patekta į dešimtuką geriausių Lietuvos savivaldybių, neskaičiuojant didžiųjų miestų.

Meras V. Laurinaitis lankėsi Krašto apsaugos minsterijoje ir tarėsi dėl Savivaldybės bendrojo plėtros plano, kuriam ši ministerija nepritaria dėl vėjo jėgainių parkų plėtros. Teigiama, kad vėjo jėgainės trukdo krašto apsaugai. Sutarta, kad užkirsti kelio ateičiai nereikėtų, nes daug kas keičiasi, technologijos – irgi, o iš jėgainių verslo yra naudos ir Savivaldybei, ir gyventojams, kurie nuomoja žemę, sutvarkomi keliai, paramos gauna bendruomenės. Pavyko sutarti, kad plėtra galima, jeigu ministerija ar kariuomenės vadas tam pritars.

Savivaldybių asociacijoje merai tarėsi dėl kitų metų biudžeto ir nusprendė prašyti, kad nesurinktas gyventojų pajamų mokestis, kurį dabar perpus dengia Savivaldybė ir Vyriausybė, būtų paskirstytas kitaip – 80 proc. dengtų Vyriausybė, 20 proc. – savivaldybė. Taip pat prašoma padidinti skolinimosi limitą, tuomet Šilutė kitais metais galėtų skolintis daugiau,  tai būtų labai reikalinga, nes dabar galima skolintis tiek, kiek per metus grąžini paskolų. Kitais metais Šilutė gautų 1,3 mln. Eur baseinui statyti, dar beveik 1 mln. tektų pridėti savo pinigų.

Iš viso esą 44 investiciniai projektai, kai kurie jau įgyvendinami. Kitais metais, anot mero, Šilutė pavirs viena didele statybų aikštele…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.