Kitąmet Šilutė pavirs viena didele statybų aikštele…

Anot mero Vytauto Laurinaičio (dešinėje), kitąmet Šilutė pavirs viena didele statybų aikštele.

Lapkričio 27 d. surengtoje spaudos konferencijoje Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris informavo apie susitikimus Vilniuje ir akcentavo, kad Armalėnuose aptikti Macikų lagerių kankinių palaikai turės būti ne perlaidoti, bet palaidoti, nes nužudytųjų niekas nelaidojo – jie tebuvo užkasti.

Besibaigiančio mėnesio susitikimus, darbus ir reikalus spaudos konferencijoje, kurios vyksta kas mėnesį, šįkart pristatė meras Vytautas Laurinaitis ir mero pavaduotojas Algis Bekeris.

Vicemeras spalio pabaigoje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, o  lapkričio 15 d. – Vyriausybėje.

„Genocido centre aptarėme Armalėnuose aptiktų palaikų palaidojimo planą. Žodis „perlaidojimas“ čia netinka, kai kankiniai buvo tiesiog užkasti… Derėtų sakyti, kad turime surengti palaikų palaidojimą…“ – pasakojo A. Bekeris iš pasitarimo, kuriame dalyvavo ministerijų, kitų institucijų atstovai. Panašu, kad viskas gali kainuoti per 320 tūkst. Eur: palaikų iškasimas, įvairūs tyrimai ir tyrinėjimai, saugojimas, techninio projekto laidojimo vietai parengimas, laidojimo kaštai ir visi kiti darbai. Iš kur gauti tiek pinigų?

Atsakymo ieškota Vyriausybėje, kuri pasiūlė išlaidas dengti Šilutės rajono savivaldybei, vėliau tinkamas finansuoti išlaidas padengtų Kultūros ministerija. Anot mero pavaduotojo, suma yra per didelė Savivaldybės biudžetui. Palaikų gali būti net 700, tektų pirkti paslaugą jiems iškasti, ekshumuoti, saugoti, pirkti karstus, laidoti… Sutarta, kad pusę reikiamos sumos suras Vyriausybė, kitą pusę skolintųsi Savivaldybė, jeigu bus sutarta, kad savivaldybei padidins skolinimosi limitą.

Palaikų laidojimas turėtų vykti kitais metais. Po to Macikų lagerio objektai būtų paskelbti valstybinės reikšmės objektu su tam skirtu finansavimu. Į tokį įprasminimą įeitų ir Macikų lagerio kapinių sutvarkymas.

Armalėnuose liktų tik atminimo ženklas, o palaikai būtų palaidoti 1 ha žemės teritorijoje prie Macikų lagerio esančių kapinių. Būtų sudarytas planas, kur yra kieno kapas. Jeigu atsirastų palaidotų asmenų artimųjų, giminaičių, jie galėtų persilaidoti palaikus kitur, tačiau tokios teisės neturėtų valstybės.

Užsienio reikalų ministerija siūlo Macikuose perimti iš globos namų jiems nereikalingą pirties pastatą, jį sutvarkyti ir įrengti informacijos sklaidos, paskaitų vietą. Tas pastatas yra 200 kv. m. ploto, tiesa, tvarkymas kainuotų. Šios minties neatsisakoma.

Iš istorijos

Macikuose yra nacistinės Vokietijos karo belaisvių ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerio objektų kompleksas, jo istorija apima 1939–1955 metus. Armalėnuose atrastos masinės šių lagerių kapavietės. Macikų lageris – simboliška ir unikali vieta, nes čia, toje pačioje vietoje, keliolika metų veikė ir nacistiniai, ir sovietiniai, ir karo belaisvių, ir civilių lageriai. Kitos tokios vietos Lietuvoje nežinoma. Europoje panaši vieta dar yra tik Lenkijoje.

Šis kompleksas turi būti visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas. To Savivaldybė siekia jau nemažai metų. Macikų lageryje kalėjo, buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1939–1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla, kurioje buvo kalinami Anglijos, Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, SSRS karo belaisviai. 1944–1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus.

1946 metais įsteigtas GULAG‘o Šilutės (Macikų) lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, ūkininkai, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai. Mirtingumas Macikų lageryje buvo itin didelis, todėl Armalėnuose aptikus užkastų palaikų, nenustebta. Kas žino, kur ir kiek tokių vietų Šilutės rajone dar gali būti.

<PA1>Turi kuo pasigirti

<SFS Meras pasidžiaugė, kad Vilkyčiuose, Švėkšnoje atidarytos naujos vaikų grupės, Rusnėje mažieji įsikūrė gražesnėse patalpose. Gera žinia, kad Laisvosios rinkos institutas įvertino savivaldybes ir 2017 metų Šilutės rezultatai lėmė 6-8 vietas Lietuvoje. Anot mero, nuo 2015 metų reitingai vis augo ir augo, vis patekta į dešimtuką geriausių Lietuvos savivaldybių, neskaičiuojant didžiųjų miestų.

Meras V. Laurinaitis lankėsi Krašto apsaugos minsterijoje ir tarėsi dėl Savivaldybės bendrojo plėtros plano, kuriam ši ministerija nepritaria dėl vėjo jėgainių parkų plėtros. Teigiama, kad vėjo jėgainės trukdo krašto apsaugai. Sutarta, kad užkirsti kelio ateičiai nereikėtų, nes daug kas keičiasi, technologijos – irgi, o iš jėgainių verslo yra naudos ir Savivaldybei, ir gyventojams, kurie nuomoja žemę, sutvarkomi keliai, paramos gauna bendruomenės. Pavyko sutarti, kad plėtra galima, jeigu ministerija ar kariuomenės vadas tam pritars.

Savivaldybių asociacijoje merai tarėsi dėl kitų metų biudžeto ir nusprendė prašyti, kad nesurinktas gyventojų pajamų mokestis, kurį dabar perpus dengia Savivaldybė ir Vyriausybė, būtų paskirstytas kitaip – 80 proc. dengtų Vyriausybė, 20 proc. – savivaldybė. Taip pat prašoma padidinti skolinimosi limitą, tuomet Šilutė kitais metais galėtų skolintis daugiau,  tai būtų labai reikalinga, nes dabar galima skolintis tiek, kiek per metus grąžini paskolų. Kitais metais Šilutė gautų 1,3 mln. Eur baseinui statyti, dar beveik 1 mln. tektų pridėti savo pinigų.

Iš viso esą 44 investiciniai projektai, kai kurie jau įgyvendinami. Kitais metais, anot mero, Šilutė pavirs viena didele statybų aikštele…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo