Kintuose skambėjo žiūrovus užbūrusi muzika


A. Rekašius, ansamblis „Giunter perccusionׅ“ ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.

Praėjusį penktadienį įvyko jau septintasis Kintų muzikos festivalio koncertas „Choro ir perkusijos pasimatymai“. Tai ne kasdienis koncertas – vienoje scenoje susitiko Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (dirigentas Linas Balandis) ir ansamblis „Giunter percussion“. Abu kolektyvai nuolatos koncertuoja Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose.       

Žemaitijos vardo paminėjimui

Į didžiąją Kintų bažnyčią rinkosi kintiškiai, atvažiavo šilutiškių, pamėgusių Kintų muzikos festivalio koncertus. Artipilnė bažnyčia, ne kasdienis koncertas. VšĮ „Kintai Arts“ festivalio vadovė Audra Juodeškienė prieš koncertą pasidžiaugė svečiais ir palinkėjo gero klausymosi. Koncerte skambėjo premjera – jaunos autorės Monikos Sokaitės kūrinys, skirtas šiemet minimiems Žemaitijos metams. Vakaro pabaigoje nuskambėjo unikalus Gene Košinskio „Koncertas marimbai ir mišriam chorui“.


Festivalio premjeroje dalyvavo ir kūrinio autorė Monika Sokaitė (su gėlėmis).

Monikos Sokaitės kūrinį – premjerą „SALVE SAMOGITIA arba devyni žvilgsniai į Žemaitiją“ pirmieji išgirdo žiūrovai Kintuose, dalyvaujant autorei. Apie savo kūrinį Monika Sokaitė yra sakiusi: „Tai proginė kompozicija, skirta pažymėti 800 metų Žemaitijos vardo paminėjimą. Kūrinys nėra pagrįstas konkrečiu naratyvu, jo esmė – ne istorijos pasakojime, o simbolių pynėje, iš kurių kiekvienas yra lyg pamąstymas apie Žemaitiją: ar tai būtų liaudies daina, poezija, Mergelės Marijos vaidmuo regiono istorijoje ir viską įprasminantys liturginiais tekstais grįsti apibendrinimai – maldos. Perkusijos vaidmuo kinta nuo paprasčiausio akompanimento iki savarankiškų padalų, kas yra tarsi aliuzija į žemaičių nepriklausomybę, charakterį ir gilias tradicijas“.

Tikriausiai ne vienas žiūrovas, klausydamasis koncerto, pasvarstė, kad tik marių pakrantėje įsikūrusioje bažnyčioje gali taip galingai skambėti ir derėti abiejų kolektyvų atliekama muzika. Išgirdome protėvių aidą, mūšių garsus, bangų mūšą ir lengvą vėjelį, nubėgantį medžių viršūnėmis. Pakilią nuotaiką stiprino autorės M. Sokaitės dalyvavimas premjeriniame koncerte, jos nuoširdi padėka atlikėjams ir klausytojams.

Nuostabioji marimba

Antrojoje programos dalyje skambėjo Gene Košinskio „Koncertas marimbai ir mišriam chorui“. „Marimba – (kartais vadinama ksilorimba) – mušamasis ksilofoninių grupės muzikos instrumentas. Marimba didesnė už ksilofoną, pasižymi turtingu, minkštu ir giliu garsu. Instrumentas kilęs iš Malaizijos)“

Prie šio instrumento stojo Andrius Rekašius,  iš karto sužavėjęs žiūrovus virtuozišku instrumento įvaldymu. „Andrius Rekašius – perkusininkas, Norvegijos muzikos akademijos magistras, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas. Mušamaisiais pradėjo groti 2000 metais, tuomet tik ką atgimusiame po 10 metų pertraukos, Palangos orkestre. Grojo Nacionaliniame Norvegijos jaunimo orkestre. Per savo dar gan neilgą muzikinę karjerą Andriui jau teko groti Vienos, Berlyno, Graco, Oslo, Prahos, Berno, Birmingamo ir kitose koncertų salėse“.

Besiklausydami „Koncerto marimbai ir mišriam chorui“ žiūrovai turėjo progos išgirsti ir pajusti šį kūrinį, alsuojantį vasaros karščiu ir skleidžiantį labai gerą nuotaiką, nes kūrinį atliko  puikus choras, talentingi ansamblio „Giunter Percussion“ muzikantai ir nepakartojamasis Andrius Rekašius.


Padėka žiūrovams.

Po bažnyčios skliautais dar ilgai skambėjo nuostabios muzikos aidas, žiūrovai visiškai neskubėjo skirstytis…

Birutė Pucilauskaitė–Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo