Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.

Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą.

Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų?

Šiuo metu danguje yra milijardai galonų vandens, daugiausia garų pavidalu, ir, jam iškritus vienu kartu, tai milijonams žmonių pridarytų didžiulių problemų, rašo livescience.com. Viso vandens kiekis Žemėje yra beveik 1,4 milijardo kubinių kilometrų.

Dėl hidrologinio ciklo Žemės vanduo niekada per ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Jis garuoja, tampa garais, kondensuojasi, sukuria debesis, ir iškrenta atgal ant Žemės paviršiaus kritulių pavidalu. Tuomet ciklas prasideda iš naujo.

Išgaravęs vanduo atmosferoje išlieka maždaug 10 dienų, skelbia „Britannica“. Tai reiškia, kad atmosfera yra tiesiogine prasme užlieta vandens garais.

Kas nutiktų, jei visas vanduo iškristų vienu metu?

Žemės paviršiaus plotas yra maždaug 510 milijonų kvadratinių kilometrų, atmosferoje yra maždaug 37,5 milijono milijardų galonų vandens. Jei visa ši masė nukristų iš karto, globalus vandenyno lygis pakiltų maždaug 3,8 centimetro. Nors galimybė, kad visi šie garai iškristų vienu kartu, yra sunkiai tikėtina, tačiau toks dramatiškas jūros lygio pakilimas turėtų pragaištingų pasekmių.

Anot „Climate Change Post“, jei pasauliniai jūros lygiai pakiltų vos 5 centimetrais, žemai įsikūrę miestai, pvz., Mumbajus ir Kočis Indijoje, Abidžanas Dramblio Kaulo Krante ir Džakarta Indonezijoje, kurių bendra populiacija viršija 28 milijonus gyventojų ir kurie jau yra pažeidžiami pakrančių potvyniams, būtų smarkiai paveikti.

Be to, remiantis 2017 metais „Scientific Reports“ paskelbtu tyrimu, jei jūrų lygis pakils 5-10 cm, tuomet potvynių dažnis daugelyje regionų padvigubės, ypač tropikuose.

Ar šis iškritęs vanduo Žemėje pasiskirstytų tolygiai?

Jei visas atmosferoje esantis vanduo kažkokiu būdu spontaniškai iškristų, jis pasaulyje pasiskirstytų netolygiai. Taip yra todėl, kad kai kurios Žemės vietos yra drėgnesnės už kitas. „Vandens kiekis atmosferoje yra kontroliuojamas pusiausvyros tarp srauto į atmosferą ir srauto, keliaujančio iš jos, – sakė Frédéric Fabry, „J. Stewart Marshall Radar Observatory“ observatorijos direktorius ir Kanados McGill universiteto aplinkos bei Atmosferos ir vandenyno mokslų katedros docentas. – Srautas, keliaujantis į atmosferą, yra kontroliuojamas garavimo nuo paviršiaus. Tai priklauso nuo to, ar paviršiuje yra vandens, ir taip pat nuo temperatūros. Garuojantis vanduo reikalauja didelio energijos kiekio ir ši energija atsiranda iš paviršiaus šilumos. Šiltuose vandenynuose garavimas yra didžiausias, o Arkties sausumos plotuose jis yra mažiausias“.

Vidutinis vandens kiekis atmosferoje svyruoja priklausomai nuo sezono ir vietovės, tačiau bendrai kalbant, „atogrąžų vandenynai ir drėgnos atogrąžų vietovės turi daugiausiai vandens garų, o šie svyruoja priklausomai nuo metų laikų.  Arkties sausumos arba aukštų kalnų vietovės turi mažiausiai vandens garų, nes šiltas oras kur kas geriau neša vandenį, sakė F. Fabry.

Kokį poveikį šiam garų kiekiui atmosferoje gali daryti klimato kaita?

Pažymėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita gali turėti įtakos garų kiekiui atmosferoje. „Jei temperatūra taps šiltesnė, padidės garavimas nuo paviršiaus, taip pat ir vandens kiekis atmosferoje,“ – sakė F. Fabry. Dėl to galėtų paspartėti pasaulinis šiltėjimas. Vandens garai yra labai efektyvios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o kai atmosferoje jų bus daugiau, tai prisidės prie atšilimo ir sustiprins šiltnamio efektą.

gismeteo.lt