Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.

 

Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą.

Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų?

Šiuo metu danguje yra milijardai galonų vandens, daugiausia garų pavidalu, ir, jam iškritus vienu kartu, tai milijonams žmonių pridarytų didžiulių problemų, rašo livescience.com. Viso vandens kiekis Žemėje yra beveik 1,4 milijardo kubinių kilometrų.

Dėl hidrologinio ciklo Žemės vanduo niekada per ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Jis garuoja, tampa garais, kondensuojasi, sukuria debesis, ir iškrenta atgal ant Žemės paviršiaus kritulių pavidalu. Tuomet ciklas prasideda iš naujo.

Išgaravęs vanduo atmosferoje išlieka maždaug 10 dienų, skelbia „Britannica“. Tai reiškia, kad atmosfera yra tiesiogine prasme užlieta vandens garais.

Kas nutiktų, jei visas vanduo iškristų vienu metu?

Žemės paviršiaus plotas yra maždaug 510 milijonų kvadratinių kilometrų, atmosferoje yra maždaug 37,5 milijono milijardų galonų vandens. Jei visa ši masė nukristų iš karto, globalus vandenyno lygis pakiltų maždaug 3,8 centimetro. Nors galimybė, kad visi šie garai iškristų vienu kartu, yra sunkiai tikėtina, tačiau toks dramatiškas jūros lygio pakilimas turėtų pragaištingų pasekmių.

Anot „Climate Change Post“, jei pasauliniai jūros lygiai pakiltų vos 5 centimetrais, žemai įsikūrę miestai, pvz., Mumbajus ir Kočis Indijoje, Abidžanas Dramblio Kaulo Krante ir Džakarta Indonezijoje, kurių bendra populiacija viršija 28 milijonus gyventojų ir kurie jau yra pažeidžiami pakrančių potvyniams, būtų smarkiai paveikti.

Be to, remiantis 2017 metais „Scientific Reports“ paskelbtu tyrimu, jei jūrų lygis pakils 5-10 cm, tuomet potvynių dažnis daugelyje regionų padvigubės, ypač tropikuose.

Ar šis iškritęs vanduo Žemėje pasiskirstytų tolygiai?

Jei visas atmosferoje esantis vanduo kažkokiu būdu spontaniškai iškristų, jis pasaulyje pasiskirstytų netolygiai. Taip yra todėl, kad kai kurios Žemės vietos yra drėgnesnės už kitas. „Vandens kiekis atmosferoje yra kontroliuojamas pusiausvyros tarp srauto į atmosferą ir srauto, keliaujančio iš jos, – sakė Frédéric Fabry, „J. Stewart Marshall Radar Observatory“ observatorijos direktorius ir Kanados McGill universiteto aplinkos bei Atmosferos ir vandenyno mokslų katedros docentas. – Srautas, keliaujantis į atmosferą, yra kontroliuojamas garavimo nuo paviršiaus. Tai priklauso nuo to, ar paviršiuje yra vandens, ir taip pat nuo temperatūros. Garuojantis vanduo reikalauja didelio energijos kiekio ir ši energija atsiranda iš paviršiaus šilumos. Šiltuose vandenynuose garavimas yra didžiausias, o Arkties sausumos plotuose jis yra mažiausias“.

Vidutinis vandens kiekis atmosferoje svyruoja priklausomai nuo sezono ir vietovės, tačiau bendrai kalbant, „atogrąžų vandenynai ir drėgnos atogrąžų vietovės turi daugiausiai vandens garų, o šie svyruoja priklausomai nuo metų laikų.  Arkties sausumos arba aukštų kalnų vietovės turi mažiausiai vandens garų, nes šiltas oras kur kas geriau neša vandenį, sakė F. Fabry.

Kokį poveikį šiam garų kiekiui atmosferoje gali daryti klimato kaita?

Pažymėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita gali turėti įtakos garų kiekiui atmosferoje. „Jei temperatūra taps šiltesnė, padidės garavimas nuo paviršiaus, taip pat ir vandens kiekis atmosferoje,“ – sakė F. Fabry. Dėl to galėtų paspartėti pasaulinis šiltėjimas. Vandens garai yra labai efektyvios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o kai atmosferoje jų bus daugiau, tai prisidės prie atšilimo ir sustiprins šiltnamio efektą.

gismeteo.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sėdę į transporto priemonę nepamirškime užsisegti saugos diržo!

Sausio 30-31 d. ir vasario 1-2 d. policijos pareigūnai sustiprino privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolę. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje išaiškinti 45 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Daugiausia saugos diržų nenaudojimo atvejų nustatyta Šilalėje – 24, Šilutėje – 17, Tauragėje – 3, Pagėgių savivaldybėje – 1. Nustatyti 3 vairuotojai (Šilalėje – 2, Šilutėje – 1), kurie vairuodami savo transporto priemones ne tik nesegėjo saugos diržų, bet ir naudojosi mobiliaisiais

Apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasveikino „Metų ūkis 2022“ pirmosios vietos laimėtojus – įvairių rajonų 33-iejų ūkių šeimininkus.  Šiame sąraše yra Simona ir Egidijus Vičkai iš Šilutės rajono bei Donata ir Paulius Dargeliai iš Pagėgių krašto. Šventėje pagerbtiesiems įteikti žemės ūkio ministerijos padėkos raštai už pažangų ūkininkavimą. Lietuvos ūkininkų sąjunga ilgiausias tradicijas žemdirbių visuomenėje turintį konkursą „Metų ūkis“ surengė jau 229-ąjį kartą. Šįkart šventė įvyko  Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre. 2022 metais konkursas įvyko 33 savivaldybėse. Joms buvo suteikta galimybė

2022 m. „Sidabrinės nendrės“ premija paskirta Daliutei Reginai Žibaitienei

Dalia-Žibaitienė

Praėjusią savaitę „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas paskelbė, kad 2022 m. „Sidabrinės nendrės“ premija ir laureato ženklas suteikiamas pedagogei, poetei, visuomenininkei Daliutei Reginai Žibaitienei, kuri daug metų garsino Šilutės kraštą rajoniniuose, respublikiniuose ir užsienio leidiniuose bei renginiuose. D. Žibaitienės kandidatūrą „Sidabrinės nendrės“ premijai praėjusiais metais pateikė Šilutės Martyno Jankaus mokykla. Teikime rašoma, kad D. Žibaitienė yra Žemaitijos rašytojų bendrijos narė (nuo 1996 m.), Vilniaus menininkų klubo „Plekšnė“ narė (nuo 2008 m.), Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“ narė – nuo 2013 m.,

Prasideda Šilutės rajono savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2022 m. veiklos ataskaitos

Šiandien, vasario 6 d., prasideda Šilutės r. savivaldybės  vadovų, Tarybos narių susitikimai su seniūnijų bendruomenėmis. Susitikimuose  atsiskaitoma už 2022 m. veiklą, kalbama apie problemas, šių metų planuojamus, atsakoma į gyventojų klausimus. Bendruomenės gali teikti siūlymų, į kuriuos būtų atsižvelgiama planuojant šių metų darbus. Susitikimai vyks: Usėnuose – vasario 6 d. 15 val.  seniūnijos salėje, Veržės g. Švėkšnoje – vasario 7 d. 15 val. seniūnijos salėje, Liepų a. 24; Juknaičiuose – vasario 8 d. 15 val. seniūnijos salėje Šiloko g. 3;

Taip pat skaitykite