Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.

 

Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą.

Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų?

Šiuo metu danguje yra milijardai galonų vandens, daugiausia garų pavidalu, ir, jam iškritus vienu kartu, tai milijonams žmonių pridarytų didžiulių problemų, rašo livescience.com. Viso vandens kiekis Žemėje yra beveik 1,4 milijardo kubinių kilometrų.

Dėl hidrologinio ciklo Žemės vanduo niekada per ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Jis garuoja, tampa garais, kondensuojasi, sukuria debesis, ir iškrenta atgal ant Žemės paviršiaus kritulių pavidalu. Tuomet ciklas prasideda iš naujo.

Išgaravęs vanduo atmosferoje išlieka maždaug 10 dienų, skelbia „Britannica“. Tai reiškia, kad atmosfera yra tiesiogine prasme užlieta vandens garais.

Kas nutiktų, jei visas vanduo iškristų vienu metu?

Žemės paviršiaus plotas yra maždaug 510 milijonų kvadratinių kilometrų, atmosferoje yra maždaug 37,5 milijono milijardų galonų vandens. Jei visa ši masė nukristų iš karto, globalus vandenyno lygis pakiltų maždaug 3,8 centimetro. Nors galimybė, kad visi šie garai iškristų vienu kartu, yra sunkiai tikėtina, tačiau toks dramatiškas jūros lygio pakilimas turėtų pragaištingų pasekmių.

Anot „Climate Change Post“, jei pasauliniai jūros lygiai pakiltų vos 5 centimetrais, žemai įsikūrę miestai, pvz., Mumbajus ir Kočis Indijoje, Abidžanas Dramblio Kaulo Krante ir Džakarta Indonezijoje, kurių bendra populiacija viršija 28 milijonus gyventojų ir kurie jau yra pažeidžiami pakrančių potvyniams, būtų smarkiai paveikti.

Be to, remiantis 2017 metais „Scientific Reports“ paskelbtu tyrimu, jei jūrų lygis pakils 5-10 cm, tuomet potvynių dažnis daugelyje regionų padvigubės, ypač tropikuose.

Ar šis iškritęs vanduo Žemėje pasiskirstytų tolygiai?

Jei visas atmosferoje esantis vanduo kažkokiu būdu spontaniškai iškristų, jis pasaulyje pasiskirstytų netolygiai. Taip yra todėl, kad kai kurios Žemės vietos yra drėgnesnės už kitas. „Vandens kiekis atmosferoje yra kontroliuojamas pusiausvyros tarp srauto į atmosferą ir srauto, keliaujančio iš jos, – sakė Frédéric Fabry, „J. Stewart Marshall Radar Observatory“ observatorijos direktorius ir Kanados McGill universiteto aplinkos bei Atmosferos ir vandenyno mokslų katedros docentas. – Srautas, keliaujantis į atmosferą, yra kontroliuojamas garavimo nuo paviršiaus. Tai priklauso nuo to, ar paviršiuje yra vandens, ir taip pat nuo temperatūros. Garuojantis vanduo reikalauja didelio energijos kiekio ir ši energija atsiranda iš paviršiaus šilumos. Šiltuose vandenynuose garavimas yra didžiausias, o Arkties sausumos plotuose jis yra mažiausias“.

Vidutinis vandens kiekis atmosferoje svyruoja priklausomai nuo sezono ir vietovės, tačiau bendrai kalbant, „atogrąžų vandenynai ir drėgnos atogrąžų vietovės turi daugiausiai vandens garų, o šie svyruoja priklausomai nuo metų laikų.  Arkties sausumos arba aukštų kalnų vietovės turi mažiausiai vandens garų, nes šiltas oras kur kas geriau neša vandenį, sakė F. Fabry.

Kokį poveikį šiam garų kiekiui atmosferoje gali daryti klimato kaita?

Pažymėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita gali turėti įtakos garų kiekiui atmosferoje. „Jei temperatūra taps šiltesnė, padidės garavimas nuo paviršiaus, taip pat ir vandens kiekis atmosferoje,“ – sakė F. Fabry. Dėl to galėtų paspartėti pasaulinis šiltėjimas. Vandens garai yra labai efektyvios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o kai atmosferoje jų bus daugiau, tai prisidės prie atšilimo ir sustiprins šiltnamio efektą.

gismeteo.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite