Kiek kainuos įrengti naują trijų kambarių butą?

Lietuvos didmiesčiuose, ypač Kaune ir Vilniuje (šiek tiek mažiau, bet irgi gana daug – Klaipėdoje) auga vis nauji daugiabučiai. Jie yra modernūs, akį traukiantys pastatai, kuriuose gyventi nori labai daug žmonių. Pagrindinė problema yra būsto Lietuvoje kaina. Tenka pripažinti, kad norint nusipirkti būstą daugumai lietuvių tenka ne tik dešimtmečius dirbti, bet ir visą tą laiką smarkiai taupyti. Pavyzdžiui, Nyderlandų gyventojai būstui reikalingas lėšas (jų kainomis) sutaupytų kone dvigubai greičiau nei Lietuvos žmonės. Tačiau pasižiūrėkime į kainas, tiksliau – vidutinio trijų kambarių buto įrengimo kainą.

Pradžia – kebli

Ne dėl to, kad brangu (tai yra tiesa), bet dėl to, kad labai skiriasi įsigytų butų įrengimo lygis. Vienuose pakanka tik supirkti baldus, o kituose dar reikia atlikti didelę dalį vidaus apdailos darbų. Būtų gerokai paprasčiau skaičiuoti, jeigu visi butai būtų vienodi, tačiau taip nėra. Dėl to, kad patarimai būtų tikslesni, įsivaizduokime, kad visi apdailos darbai yra padaryti, durys jau įrengtos, elektros sistema, dujotiekis bei vandentiekis yra atvesti ir jums bereikia susipirkti baldus ir papildomas apdailos detales, kurių šiame skaičiavime nereikės.

Būtina buitinė technika ir kita

Ne visa buitinė technika yra būtina, tačiau yra ir tų prietaisų, be kurių gyventi yra tiesiog pernelyg nepatogu ir sudėtinga. Galime paskaičiuoti kiek kainuos įsigyti naują buitinę techniką:

  • Šaldytuvas – 550 eurų
  • Skalbimo mašina – 400 eurų
  • Viryklė bei orkaitė – 500 eurų
  • Mikrobangų krosnelė – 80 eurų
  • Lygintuvas – 80 eurų
  • Indai, puodai ir keptuvės – 300 eurų
  • Gartraukis – 350 eurų
  • Signalizacija bei priešgaisrinės apsaugos priemonės – 400 eurų

Iš viso: 2660 eurų

Būtinieji baldai

Kainos čia taip pat gali skirtis, mat ne visi baldai visiems yra gražūs, tad daug ką lemia skonis. Tačiau tam, kad būtų paprasta skaičiuoti, imkime vidurkį ir skaičiuokime taip, jog svetainės baldai ar kitų kambarių baldai būtų perkami iš internetinio puslapio varle.lt imant šiek tiek aukštesnės, nei vidutinės kokybės prekes. Šiame būste turime virtuvę, vieną miegamąjį, darbo kambarį ir svetainę. Štai kainos:

  • Lova, čiužinys ir patalynė – 570 eurų
  • Pagalvės – 150 eurų
  • 2x kėdės (virtuvėje) – 120 eurų
  • Virtuvinis stalas – 140 eurų
  • Svetainės stalas (arba kavos staliukas) – 150 eurų
  • Darbo kambario stalas – 180 eurų
  • Darbo kėdė – 80 eurų
  • Drabužių spinta – 280 eurų
  • Komoda – 130 eurų
  • Sofa – 500 eurų
  • Fotelis (svetainėje) – 100 eurų
  • Lentynos bei spintelės (virtuvėje, svetainėje bei kitur, kur prireiks) – 500 eurų

Iš viso: 2780 eurų

Vonios kambarys

Svetainė, miegamasis, darbo kambarys nėra vienintelės erdvės. Dar turime ir vonios kambarį, kuriam reikės išlaidų:

  • Vonia (praktiškiau nei vien dušo kabina) – 200 eurų
  • Dušo įranga – 150 eurų
  • Klozetas (pakabinamas) – 200 eurų 
  • Vonios kambario spintelė su praustuvu – 450 eurų
  • Veidrodis (su LED apšvietimu) – 200 eurų

Iš viso: 1200 eurų

Kaip ir komfortas, tačiau be jų nebeįmanoma gyventi

Nors pačius pagrindinius patogumus ir daiktus jau apžvelgėme, tačiau kalbėdami apie būtinumą dažnai neįvertiname to, kokie svarbūs mūsų gyvenime yra ir kiti dalykai. Tai, ką išvardinsime čia, kaip ir galima nepirkti, tačiau gyvenimas be šių dalykų tikrai bus gerokai nuobodesnis ir nepatogesnis. Turime omenyje šiuos daiktus:

  • Televizorius – 350 eurų
  • Elektrinis virdulys – 60 eurų
  • Plaukų džiovintuvas – 80 eurų
  • Dulkių siurblys – 200 eurų
  • Termostatas – 150 eurų

Iš viso: 840 eurų

Galutiniai skaičiavimai

Taigi, jeigu vidaus apdaila jau paruošta, įrengti trijų kambarių butą kainuos 7480 eurus. Be abejonės, galima sutaupyti, galima ir daugiau išleisti, tačiau orientuotis reikėtų būtent į tokius kaštus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Mokiniai po rudens atostogų savaitę mokysis nuotoliniu būdu

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu. „Įsigalioja, kad nuo spalio 26-osios imama dvejų savaičių nekontaktinio mokymo forma: tai yra atostogos ir nuotolinio mokymo būdas“, – Vyriausybės pasitarime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis trečiadienį teigė, jog, atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, tikriausiai bus teikiamas siūlymas moksleivių suplanuotas savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių. Visgi vėliau šios idėjos

Nuo pirmadienio 12 savivaldybių skelbiamas karantino rėžimas

Vyriausybei pritarus paskelbti karantino režimą dar 12 savivaldybių nuo pirmadienio, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad koronaviruso situacija reikalauja priimti griežtus sprendimus. „Pasigedusiems ribojimų ir draudimų yra žinia – atitinkami ribojimai ir draudimai vėl įvedami. Situacija reikalauja priimti tam tikrus sprendimus, nors esu įsitikinęs, kad pagrindinis ir svarbiausias faktorius, kuris saugo mus ir leidžia išvengti pandemijos padarinių, yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė ir saugos reikalavimų laikymasis. Tačiau vien to, matyt, nepakanka“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis. Premjeras taip

Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą. „Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna

Bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas

Spalio 15-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas. Dalyviai, pasitelkę vaizduotę ir išradingumą, konstravo savo asmeninį Lego EV3 Mindstorm robotą, jį suprogramavo ir pasiruošė čempionato užduotims. Robotikos užsiėmimų mokytojas, Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas, vadovavęs čempionatui, nuolat padėjo visiems dalyviams, siūlė geriausius sprendimus kiekvienam, skatino ir motyvavo, nepalikdamas nė vieno be dėmesio. Pirmoji užduotis – robotų lenktynės. Jaunieji technologai išrikiavo savo robotus prie starto linijos. Užduoties tikslas buvo kuo greičiau pasiekti finišą. Išsiaiškinus, kas yra lenktynių