Kiek kainuos įrengti naują trijų kambarių butą?

Lietuvos didmiesčiuose, ypač Kaune ir Vilniuje (šiek tiek mažiau, bet irgi gana daug – Klaipėdoje) auga vis nauji daugiabučiai. Jie yra modernūs, akį traukiantys pastatai, kuriuose gyventi nori labai daug žmonių. Pagrindinė problema yra būsto Lietuvoje kaina. Tenka pripažinti, kad norint nusipirkti būstą daugumai lietuvių tenka ne tik dešimtmečius dirbti, bet ir visą tą laiką smarkiai taupyti. Pavyzdžiui, Nyderlandų gyventojai būstui reikalingas lėšas (jų kainomis) sutaupytų kone dvigubai greičiau nei Lietuvos žmonės. Tačiau pasižiūrėkime į kainas, tiksliau – vidutinio trijų kambarių buto įrengimo kainą.

Pradžia – kebli

Ne dėl to, kad brangu (tai yra tiesa), bet dėl to, kad labai skiriasi įsigytų butų įrengimo lygis. Vienuose pakanka tik supirkti baldus, o kituose dar reikia atlikti didelę dalį vidaus apdailos darbų. Būtų gerokai paprasčiau skaičiuoti, jeigu visi butai būtų vienodi, tačiau taip nėra. Dėl to, kad patarimai būtų tikslesni, įsivaizduokime, kad visi apdailos darbai yra padaryti, durys jau įrengtos, elektros sistema, dujotiekis bei vandentiekis yra atvesti ir jums bereikia susipirkti baldus ir papildomas apdailos detales, kurių šiame skaičiavime nereikės.

Būtina buitinė technika ir kita

Ne visa buitinė technika yra būtina, tačiau yra ir tų prietaisų, be kurių gyventi yra tiesiog pernelyg nepatogu ir sudėtinga. Galime paskaičiuoti kiek kainuos įsigyti naują buitinę techniką:

  • Šaldytuvas – 550 eurų
  • Skalbimo mašina – 400 eurų
  • Viryklė bei orkaitė – 500 eurų
  • Mikrobangų krosnelė – 80 eurų
  • Lygintuvas – 80 eurų
  • Indai, puodai ir keptuvės – 300 eurų
  • Gartraukis – 350 eurų
  • Signalizacija bei priešgaisrinės apsaugos priemonės – 400 eurų

Iš viso: 2660 eurų

Būtinieji baldai

Kainos čia taip pat gali skirtis, mat ne visi baldai visiems yra gražūs, tad daug ką lemia skonis. Tačiau tam, kad būtų paprasta skaičiuoti, imkime vidurkį ir skaičiuokime taip, jog svetainės baldai ar kitų kambarių baldai būtų perkami iš internetinio puslapio varle.lt imant šiek tiek aukštesnės, nei vidutinės kokybės prekes. Šiame būste turime virtuvę, vieną miegamąjį, darbo kambarį ir svetainę. Štai kainos:

  • Lova, čiužinys ir patalynė – 570 eurų
  • Pagalvės – 150 eurų
  • 2x kėdės (virtuvėje) – 120 eurų
  • Virtuvinis stalas – 140 eurų
  • Svetainės stalas (arba kavos staliukas) – 150 eurų
  • Darbo kambario stalas – 180 eurų
  • Darbo kėdė – 80 eurų
  • Drabužių spinta – 280 eurų
  • Komoda – 130 eurų
  • Sofa – 500 eurų
  • Fotelis (svetainėje) – 100 eurų
  • Lentynos bei spintelės (virtuvėje, svetainėje bei kitur, kur prireiks) – 500 eurų

Iš viso: 2780 eurų

Vonios kambarys

Svetainė, miegamasis, darbo kambarys nėra vienintelės erdvės. Dar turime ir vonios kambarį, kuriam reikės išlaidų:

  • Vonia (praktiškiau nei vien dušo kabina) – 200 eurų
  • Dušo įranga – 150 eurų
  • Klozetas (pakabinamas) – 200 eurų 
  • Vonios kambario spintelė su praustuvu – 450 eurų
  • Veidrodis (su LED apšvietimu) – 200 eurų

Iš viso: 1200 eurų

Kaip ir komfortas, tačiau be jų nebeįmanoma gyventi

Nors pačius pagrindinius patogumus ir daiktus jau apžvelgėme, tačiau kalbėdami apie būtinumą dažnai neįvertiname to, kokie svarbūs mūsų gyvenime yra ir kiti dalykai. Tai, ką išvardinsime čia, kaip ir galima nepirkti, tačiau gyvenimas be šių dalykų tikrai bus gerokai nuobodesnis ir nepatogesnis. Turime omenyje šiuos daiktus:

  • Televizorius – 350 eurų
  • Elektrinis virdulys – 60 eurų
  • Plaukų džiovintuvas – 80 eurų
  • Dulkių siurblys – 200 eurų
  • Termostatas – 150 eurų

Iš viso: 840 eurų

Galutiniai skaičiavimai

Taigi, jeigu vidaus apdaila jau paruošta, įrengti trijų kambarių butą kainuos 7480 eurus. Be abejonės, galima sutaupyti, galima ir daugiau išleisti, tačiau orientuotis reikėtų būtent į tokius kaštus.

Hits: 595

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite