Kiek virti kiaušinius ir kaip, kad lengviau nusiluptų?

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kiaušiniai yra viena iš kasdienio pirkėjų krepšelio prekių, o prieš Velykas jų parduodama vis daugiau. Pirkėjus domina ir putpelių kiaušiniai.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad kiaušiniai – ne tik skanus, universalus, bet ir sveikatai naudingas produktas. Vištos kiaušinio baltymas turi daug lengvai virškinamų baltymų, mineralinių medžiagų, tokių kaip natris, siera, chloras, kalis, šiek tiek B grupės vitaminų, riebalų.  Vis dėlto vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Jo riebaluose yra daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat A, E ir D vitaminų. Beje, pastarojo kiekiu kiaušinį pranoksta tik žuvų taukai.

Kiaušinių šviežumą galima patikrinti panardinę juos į šaltą vandenį: jei kiaušiniai švieži, jie panyra į dugną, o jei pasenę – neskęsta. Yra dar vienas būdas: pažiūrėkite į kiaušinį laikydami jį prie ryškios šviesos – kuo didesnis oro burbulas, esantis tarp baltymo ir lukšto, tuo kiaušinis senesnis. Geriausias būdas ilgiau išlaikyti kiaušinius šviežius – šaldytuve laikyti juos smaigaliu žemyn. Taip jie išlieka švieži apie mėnesį.

Specialistė primena, kad norint minkštų kiaušinių, juos virti reikėtų apie 4 minutes, jeigu mėgstate pusiau kietus – 5 minutes, o jeigu mėgstate kietai virtus kiaušinius, virkite apie  8-10 minučių. Putpelių kiaušiniai verdami ne ilgiau nei 1-2 minutes. 

Kiaušinius reikėtų dėti tik į verdantį vandenį, mat dedant juos į šaltą – baltymas labiau prilimpa prie lukšto sienelių, todėl išvirus kiaušinius sunkiau nulupti. Įpilkite rūgšties. Dar vienas patarimas – į vandenį, kuriame verda kiaušiniai, įpilti lašelį acto, citrinos sulčių, įberti šaukštelį sodos ar žiupsnelį druskos. Šie ingredientai padeda lukštui kur kas lengviau atsiskirti nuo kiaušinio. Norint kiaušinius nulupti kuo greičiau ir paprasčiau, išvirus svarbu juos atšaldyti. Šaltame vandenyje kiaušinius palaikyti reikėtų apie 5 minutes. Kai kiaušiniai atvės, trumpam panardinkite juos į dubenį su kambario temperatūros vandeniu, tuomet nusausinkite rankšluosčiu ir lupkite.

Prekybos tinklo „Iki“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite