Kiaulių ūkiuose privalomos biologinio saugumo priemonės

Lietuvos veterinarijos specialistus neramina nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai ir protrūkiai. Šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, o praėjusią savaitę ligos protrūkis užfiksuotas ir kiaulių laikymo vietoje Biržų rajone, krito viena kiaulė.

Arčiausiai Pagėgių kiaulių maro pėdsakų yra Anykščių, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Panevėžio rajonuose. Minėtų vietovių miškuose randama kritusių šernų.
Praėjusiai metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai 3900 kiaulių laikymo ūkiuose patikrino, kaip įgyvendinamos biologinio saugumo priemonės. 1180 ūkių neatitiko reikalavimų.
Užfiksavę afrikinį kiaulių marą mažame ūkyje, Biržų VMVT inspektoriai patikrino, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų kituose, į ligos židinio zoną patenkančiuose kiaulininkystės ūkiuose. Iš patikrintų 11 ūkių tik 1 atitiko visus keliamus biologinio saugumo reikalavimus, likusiuose 10 ūkių buvo nustatyta pažeidimų. Kai kuriuose jų buvo netinkamai įrengti, užšalę dezinfekciniai barjerai, neaptvertos kiaulių laikymo (tvartų) teritorijos, labai dažnai netinkamai pildyti gyvulių judėjimo dokumentai. Ne visi kiaulių laikytojai keitė avalynę ir drabužius prieš patekdami į kiaulių laikymo vietą. Nedrausmingi ūkininkai sulaukė administracinių nuobaudų.
Kiaulių laikytojai, suprantantys šio pavojingo viruso grėsmę, AKM židinio apsaugos ir priežiūros zonose, o ypač ūkiuose, neatitinkančiuose biologinio saugumo reikalavimų, pradėjo skersti kiaules savo reikmėms, o jų kraujo ir organų mėginius pristato į teritorines VMVT ištirti dėl AKM.
„Norime atkreipti kiaulių laikytojų dėmesį, kad VMVT dar aktyviau tikrins ūkius. AKM atvejų laukinėje faunoje nustatoma beveik kiekvieną dieną, ir tai jau tęsiasi trejus metus. Patirtis rodo, kad daugėjant užsikrėtusių šernų, didėja rizika virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Nors informacijos apie pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus kiaulių laikytojams pateikiame nuolat, tačiau ne visi suvokia šių būtinų priemonių svarbą. Didžioji dalis ūkininkų vis dar mano, kad šiuos reikalavimus diegti reikia tik dėl VMVT inspektorių tikrinimų. Rajonuose, kur randama AKM užsikrėtusių šernų, yra didelė rizika virusui patekti ir į kiaulių ūkius, tad visi jie bus tikrinami, kaip įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimai. Tai bus ne vienkartinio pobūdžio akcija, o nuolatinis kontrolės procesas. Kiaulių laikytojai turės apsispręsti: ar laikyti kiaules ūkiuose, kurie atitinka biologinio saugumo reikalavimus, ar jų atsisakyti. Ūkininkai nepamąsto, kad į ligos židinio apsaugos ar priežiūros zoną patekus komerciniam ūkiui, jo vadovybė gali paduoti į teismą ūkininką, dėl kurio kaltės virusas išplito į aplinką ir pridarė didžiulių finansinių nuostolių“, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
VMVT informuoja, kad neverslinių kiaulių laikymo vietų patikras atliks ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Po jų atliktų patikrų gavę informaciją apie nustatytus pažeidimus, VMVT teritorinių padalinių inspektoriai nedelsdami vyks į ūkius.
Nesilaikantiems biologinio saugumo reikalavimų taikomos administracinio poveikio priemonės. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 450 eurų. Pakartotinai nustačius pažeidimų, asmenims – nuo 50 iki 550 eurų, vadovams – nuo 150 iki 2 300 eurų. Tarp poveikio priemonių, be baudų, numatyta net konfiskuoti gyvulius.
Pagėgių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Pagėgių savivaldybės teritorijoje š. m. sausio 1 d. 258 ūkiuose buvo auginamos 799 kiaules. Gyvulių pardavusieji ar jų įsigijusieji privalo per 7 dienas apie tai informuoti VMVT.
Parengta pagal VMVT pranešimą spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.