Kiaulių ūkiuose privalomos biologinio saugumo priemonės

Lietuvos veterinarijos specialistus neramina nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai ir protrūkiai. Šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, o praėjusią savaitę ligos protrūkis užfiksuotas ir kiaulių laikymo vietoje Biržų rajone, krito viena kiaulė.

Arčiausiai Pagėgių kiaulių maro pėdsakų yra Anykščių, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Panevėžio rajonuose. Minėtų vietovių miškuose randama kritusių šernų.
Praėjusiai metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai 3900 kiaulių laikymo ūkiuose patikrino, kaip įgyvendinamos biologinio saugumo priemonės. 1180 ūkių neatitiko reikalavimų.
Užfiksavę afrikinį kiaulių marą mažame ūkyje, Biržų VMVT inspektoriai patikrino, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų kituose, į ligos židinio zoną patenkančiuose kiaulininkystės ūkiuose. Iš patikrintų 11 ūkių tik 1 atitiko visus keliamus biologinio saugumo reikalavimus, likusiuose 10 ūkių buvo nustatyta pažeidimų. Kai kuriuose jų buvo netinkamai įrengti, užšalę dezinfekciniai barjerai, neaptvertos kiaulių laikymo (tvartų) teritorijos, labai dažnai netinkamai pildyti gyvulių judėjimo dokumentai. Ne visi kiaulių laikytojai keitė avalynę ir drabužius prieš patekdami į kiaulių laikymo vietą. Nedrausmingi ūkininkai sulaukė administracinių nuobaudų.
Kiaulių laikytojai, suprantantys šio pavojingo viruso grėsmę, AKM židinio apsaugos ir priežiūros zonose, o ypač ūkiuose, neatitinkančiuose biologinio saugumo reikalavimų, pradėjo skersti kiaules savo reikmėms, o jų kraujo ir organų mėginius pristato į teritorines VMVT ištirti dėl AKM.
„Norime atkreipti kiaulių laikytojų dėmesį, kad VMVT dar aktyviau tikrins ūkius. AKM atvejų laukinėje faunoje nustatoma beveik kiekvieną dieną, ir tai jau tęsiasi trejus metus. Patirtis rodo, kad daugėjant užsikrėtusių šernų, didėja rizika virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Nors informacijos apie pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus kiaulių laikytojams pateikiame nuolat, tačiau ne visi suvokia šių būtinų priemonių svarbą. Didžioji dalis ūkininkų vis dar mano, kad šiuos reikalavimus diegti reikia tik dėl VMVT inspektorių tikrinimų. Rajonuose, kur randama AKM užsikrėtusių šernų, yra didelė rizika virusui patekti ir į kiaulių ūkius, tad visi jie bus tikrinami, kaip įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimai. Tai bus ne vienkartinio pobūdžio akcija, o nuolatinis kontrolės procesas. Kiaulių laikytojai turės apsispręsti: ar laikyti kiaules ūkiuose, kurie atitinka biologinio saugumo reikalavimus, ar jų atsisakyti. Ūkininkai nepamąsto, kad į ligos židinio apsaugos ar priežiūros zoną patekus komerciniam ūkiui, jo vadovybė gali paduoti į teismą ūkininką, dėl kurio kaltės virusas išplito į aplinką ir pridarė didžiulių finansinių nuostolių“, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
VMVT informuoja, kad neverslinių kiaulių laikymo vietų patikras atliks ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Po jų atliktų patikrų gavę informaciją apie nustatytus pažeidimus, VMVT teritorinių padalinių inspektoriai nedelsdami vyks į ūkius.
Nesilaikantiems biologinio saugumo reikalavimų taikomos administracinio poveikio priemonės. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 450 eurų. Pakartotinai nustačius pažeidimų, asmenims – nuo 50 iki 550 eurų, vadovams – nuo 150 iki 2 300 eurų. Tarp poveikio priemonių, be baudų, numatyta net konfiskuoti gyvulius.
Pagėgių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Pagėgių savivaldybės teritorijoje š. m. sausio 1 d. 258 ūkiuose buvo auginamos 799 kiaules. Gyvulių pardavusieji ar jų įsigijusieji privalo per 7 dienas apie tai informuoti VMVT.
Parengta pagal VMVT pranešimą spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat