Kiaulių ūkiuose privalomos biologinio saugumo priemonės

Lietuvos veterinarijos specialistus neramina nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai ir protrūkiai. Šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, o praėjusią savaitę ligos protrūkis užfiksuotas ir kiaulių laikymo vietoje Biržų rajone, krito viena kiaulė.

Arčiausiai Pagėgių kiaulių maro pėdsakų yra Anykščių, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Panevėžio rajonuose. Minėtų vietovių miškuose randama kritusių šernų.
Praėjusiai metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai 3900 kiaulių laikymo ūkiuose patikrino, kaip įgyvendinamos biologinio saugumo priemonės. 1180 ūkių neatitiko reikalavimų.
Užfiksavę afrikinį kiaulių marą mažame ūkyje, Biržų VMVT inspektoriai patikrino, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų kituose, į ligos židinio zoną patenkančiuose kiaulininkystės ūkiuose. Iš patikrintų 11 ūkių tik 1 atitiko visus keliamus biologinio saugumo reikalavimus, likusiuose 10 ūkių buvo nustatyta pažeidimų. Kai kuriuose jų buvo netinkamai įrengti, užšalę dezinfekciniai barjerai, neaptvertos kiaulių laikymo (tvartų) teritorijos, labai dažnai netinkamai pildyti gyvulių judėjimo dokumentai. Ne visi kiaulių laikytojai keitė avalynę ir drabužius prieš patekdami į kiaulių laikymo vietą. Nedrausmingi ūkininkai sulaukė administracinių nuobaudų.
Kiaulių laikytojai, suprantantys šio pavojingo viruso grėsmę, AKM židinio apsaugos ir priežiūros zonose, o ypač ūkiuose, neatitinkančiuose biologinio saugumo reikalavimų, pradėjo skersti kiaules savo reikmėms, o jų kraujo ir organų mėginius pristato į teritorines VMVT ištirti dėl AKM.
„Norime atkreipti kiaulių laikytojų dėmesį, kad VMVT dar aktyviau tikrins ūkius. AKM atvejų laukinėje faunoje nustatoma beveik kiekvieną dieną, ir tai jau tęsiasi trejus metus. Patirtis rodo, kad daugėjant užsikrėtusių šernų, didėja rizika virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Nors informacijos apie pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus kiaulių laikytojams pateikiame nuolat, tačiau ne visi suvokia šių būtinų priemonių svarbą. Didžioji dalis ūkininkų vis dar mano, kad šiuos reikalavimus diegti reikia tik dėl VMVT inspektorių tikrinimų. Rajonuose, kur randama AKM užsikrėtusių šernų, yra didelė rizika virusui patekti ir į kiaulių ūkius, tad visi jie bus tikrinami, kaip įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimai. Tai bus ne vienkartinio pobūdžio akcija, o nuolatinis kontrolės procesas. Kiaulių laikytojai turės apsispręsti: ar laikyti kiaules ūkiuose, kurie atitinka biologinio saugumo reikalavimus, ar jų atsisakyti. Ūkininkai nepamąsto, kad į ligos židinio apsaugos ar priežiūros zoną patekus komerciniam ūkiui, jo vadovybė gali paduoti į teismą ūkininką, dėl kurio kaltės virusas išplito į aplinką ir pridarė didžiulių finansinių nuostolių“, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
VMVT informuoja, kad neverslinių kiaulių laikymo vietų patikras atliks ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Po jų atliktų patikrų gavę informaciją apie nustatytus pažeidimus, VMVT teritorinių padalinių inspektoriai nedelsdami vyks į ūkius.
Nesilaikantiems biologinio saugumo reikalavimų taikomos administracinio poveikio priemonės. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 450 eurų. Pakartotinai nustačius pažeidimų, asmenims – nuo 50 iki 550 eurų, vadovams – nuo 150 iki 2 300 eurų. Tarp poveikio priemonių, be baudų, numatyta net konfiskuoti gyvulius.
Pagėgių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Pagėgių savivaldybės teritorijoje š. m. sausio 1 d. 258 ūkiuose buvo auginamos 799 kiaules. Gyvulių pardavusieji ar jų įsigijusieji privalo per 7 dienas apie tai informuoti VMVT.
Parengta pagal VMVT pranešimą spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…

„Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“  Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys Mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo, įsisuko iki didelės, prasmingos ir maloniai nustebinusios akcijos.   Pradėkime nuo pradžių… Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, tuomet vadovaujama Elenos Stankevičienės, daugelį metų organizavo ar būdavo pagalbininkė organizuojant tokio tipo renginius, kurių metu surinktos lėšos būdavo skiriamos bėdos ištiktiems kraštiečiams. Šios akcijos metu surinkti pinigai finansine atrama tapo ne vienai šeimai. Šiais

Kontroliuos, kaip parduodamos, laikomos ir naudojamos pirotechnikos priemonės

Tauragės apskr. VPK pareigūnai nuo gruodžio 10 d. iki kitų metų sausio 4 d. vykdys civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, naudojimo ir prekybos kontrolę. Visu šiuo laikotarpiu policijos pareigūnai tikrins fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius bei prekiaujančius minėtomis priemonėmis, bei galimas civilinių pirotechnikos priemonių neteisėto prekybos ir naudojimo vietas. Raginame gyventojus naudojant pirotechnikos priemones laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Būkite itin atsargūs bandydami įsigyti pirotechnikos priemonių. Perkant tokias priemones iš nepatikimų, neturinčių leidimo užsiimti tokia veikla

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Taip pat skaitykite