Kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per pusmetį

Afrikinis kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per artimiausius 6-12 mėnesių, tad reikia galvoti, kaip saugiai naikinti kiaulių ir šernų lavonus, kokios priemonės padėtų apsisaugoti nuo kiaulių maro epidemijos – apie tai kalbėta neplaniniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje „Dėl situacijos aptarimo Šilutės rajono savivaldybėje ir prevencinių priemonių taikymo afrikinio kiaulių maro atveju“.

Apie iškilusį kiaulių maro pavojų kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis.

Į Savivaldybę susirinkusius įvairių sričių specialistus apie kiaulių marą informavo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis. Jis sakė, kad informacija apie kiaulių marą atnaujinama kas 24 valandas. Kol kas Lietuvoje nustatyti tik 2 afrikinio kiaulių maro atvejai. Tačiau ši liga plinta 200-300 kilometrų per metus ar pusmetį greičiu. Jis dar kartą pakartojo, žmogui kiaulių maras nepavojingas, tačiau gali atnešti didžiulių nuostolių kiaulininkystės ūkiui. Ispanijoje su kiaulių maru teko kovoti 20 metų.
Šiuo metu mūsų rajone apie 200 augintojų laiko maždaug 19 tūkstančių kiaulių. E. Ciparis susirinkusiems priminė, kaip dėl kitos užkrečiamos ligos 2009 metais teko sunaikinti kiaules Jonavos ir Panevėžio rajonuose. Todėl teiginiai, kad 90 procentų visų šernų išnaikinimas esanti per griežta priemonė, neteisingi. Juo labiau kad ta pati Baltarusija, iš kurios, kaip spėjama, ir atėjo afrikinis kiaulių maras, dabar nebeperka iš mūsų ne tik kiaulių, bet ir mėsos produktų, pašarų ir net ėdalo šunims.
Pasak E. Cipario, kiaulių maro požymiai labai panašūs į kitų mažiau pavojingų ligų simptomus, todėl be laboratorinio tyrimo sunku nustatyti, kuo susirgo gyvūnas. Jis rekomendavo kreiptis į veterinarus vien pastebėjus, kad kiaulės atrodo ar elgiasi neįprastai. O apie visus miške rastus kritusius šernus būtina kuo skubiau pranešti veterinarams, patiems gaišenų liesti negalima. Visus sumedžiotus šernus reikia pirmiausiai ištirti dėl maro, o iki to laiko jų nei darinėti, nei dalintis mėsa negalima. Tyrimo rezultatų reikia laukti apie 2 dienas.
Už kiekvieną sumedžiotą šerną, kuris sirgo afrikiniu kiaulių maru, bus mokama 250 litų, už sveiką, kurio mėsa tinka maistui, medžiotojai gaus 150 litų išmoką. Medžiotojų patogumui dabar padaryta taip, kad mėginiai išsiunčiami ankstyvą pirmadienio rytą. Šilutės savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus pasiūlė sumedžiotiems šernams saugoti panaudoti stacionarius arba mobilius šaldytuvus, tik reikia sutarti su verslininkais, kaip tai padaryti. Gaišenoms laikinai sandėliuoti būtų galima pritaikyti konteinerius, kurių turi UAB „Ecoservice“.
Iškilus ligos grėsmei, reikia besąlygiškai laikytis biosaugos reikalavimų. Medžiotojai neturėtų po savo ūkius vaikščioti su ta pačia avalyne ir drabužiais, su kuriais buvo medžioklėje, taip pat turėtų naudoti dezinfekcines medžiagas, – pasak veterinarijos tarnybos viršininko, geriausiai tam tinka „Virocid“, „Ecocid S“ ir „Virgon“.
Masiniu gaišenų utilizavimu užsiima Rietave esanti UAB Rietavo veterinarinė sanitarija, tačiau pavieniais atvejais kūnus būtų galima deginti katilinėse. Pasak UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovo Algio Šaulio, techninės galimybės deginti gyvūnus yra Juknaičių katilinėse, bet teisiškai tai daryti uždrausta. Be to, Juknaičių gyventojai nepatenkinti, kai pasisukęs vėjas atneša katilinėje deginamų šiaudų tvaiką, o kas būtų, jeigu degintų šernus ir kaiules? Anot LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovo Prano Sirtauto, iškilus afrikinio kiaulių maro epidemijos pavojui, gamtosauginiai reikalavimai būtų sušvelninti. Savivaldybės gamtosaugininkas pasiūlė ieškoti mobilių utilizavimo priemonių arba pabandyti susitarti su Klaipėdoje veikiančia UAB „Fortum“, turinčia leidimą deginti visas atliekas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite