Kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per pusmetį

Afrikinis kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per artimiausius 6-12 mėnesių, tad reikia galvoti, kaip saugiai naikinti kiaulių ir šernų lavonus, kokios priemonės padėtų apsisaugoti nuo kiaulių maro epidemijos – apie tai kalbėta neplaniniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje „Dėl situacijos aptarimo Šilutės rajono savivaldybėje ir prevencinių priemonių taikymo afrikinio kiaulių maro atveju“.

Apie iškilusį kiaulių maro pavojų kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis.

Į Savivaldybę susirinkusius įvairių sričių specialistus apie kiaulių marą informavo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis. Jis sakė, kad informacija apie kiaulių marą atnaujinama kas 24 valandas. Kol kas Lietuvoje nustatyti tik 2 afrikinio kiaulių maro atvejai. Tačiau ši liga plinta 200-300 kilometrų per metus ar pusmetį greičiu. Jis dar kartą pakartojo, žmogui kiaulių maras nepavojingas, tačiau gali atnešti didžiulių nuostolių kiaulininkystės ūkiui. Ispanijoje su kiaulių maru teko kovoti 20 metų.
Šiuo metu mūsų rajone apie 200 augintojų laiko maždaug 19 tūkstančių kiaulių. E. Ciparis susirinkusiems priminė, kaip dėl kitos užkrečiamos ligos 2009 metais teko sunaikinti kiaules Jonavos ir Panevėžio rajonuose. Todėl teiginiai, kad 90 procentų visų šernų išnaikinimas esanti per griežta priemonė, neteisingi. Juo labiau kad ta pati Baltarusija, iš kurios, kaip spėjama, ir atėjo afrikinis kiaulių maras, dabar nebeperka iš mūsų ne tik kiaulių, bet ir mėsos produktų, pašarų ir net ėdalo šunims.
Pasak E. Cipario, kiaulių maro požymiai labai panašūs į kitų mažiau pavojingų ligų simptomus, todėl be laboratorinio tyrimo sunku nustatyti, kuo susirgo gyvūnas. Jis rekomendavo kreiptis į veterinarus vien pastebėjus, kad kiaulės atrodo ar elgiasi neįprastai. O apie visus miške rastus kritusius šernus būtina kuo skubiau pranešti veterinarams, patiems gaišenų liesti negalima. Visus sumedžiotus šernus reikia pirmiausiai ištirti dėl maro, o iki to laiko jų nei darinėti, nei dalintis mėsa negalima. Tyrimo rezultatų reikia laukti apie 2 dienas.
Už kiekvieną sumedžiotą šerną, kuris sirgo afrikiniu kiaulių maru, bus mokama 250 litų, už sveiką, kurio mėsa tinka maistui, medžiotojai gaus 150 litų išmoką. Medžiotojų patogumui dabar padaryta taip, kad mėginiai išsiunčiami ankstyvą pirmadienio rytą. Šilutės savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus pasiūlė sumedžiotiems šernams saugoti panaudoti stacionarius arba mobilius šaldytuvus, tik reikia sutarti su verslininkais, kaip tai padaryti. Gaišenoms laikinai sandėliuoti būtų galima pritaikyti konteinerius, kurių turi UAB „Ecoservice“.
Iškilus ligos grėsmei, reikia besąlygiškai laikytis biosaugos reikalavimų. Medžiotojai neturėtų po savo ūkius vaikščioti su ta pačia avalyne ir drabužiais, su kuriais buvo medžioklėje, taip pat turėtų naudoti dezinfekcines medžiagas, – pasak veterinarijos tarnybos viršininko, geriausiai tam tinka „Virocid“, „Ecocid S“ ir „Virgon“.
Masiniu gaišenų utilizavimu užsiima Rietave esanti UAB Rietavo veterinarinė sanitarija, tačiau pavieniais atvejais kūnus būtų galima deginti katilinėse. Pasak UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovo Algio Šaulio, techninės galimybės deginti gyvūnus yra Juknaičių katilinėse, bet teisiškai tai daryti uždrausta. Be to, Juknaičių gyventojai nepatenkinti, kai pasisukęs vėjas atneša katilinėje deginamų šiaudų tvaiką, o kas būtų, jeigu degintų šernus ir kaiules? Anot LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovo Prano Sirtauto, iškilus afrikinio kiaulių maro epidemijos pavojui, gamtosauginiai reikalavimai būtų sušvelninti. Savivaldybės gamtosaugininkas pasiūlė ieškoti mobilių utilizavimo priemonių arba pabandyti susitarti su Klaipėdoje veikiančia UAB „Fortum“, turinčia leidimą deginti visas atliekas.

Vaidotas VILKAS

Hits: 81

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite