Ketvirtoji „Mingės flotilė“

Du žvyrkeliai, kuriais galima nuvažiuoti į Minijos kaimą abipus Minijos upės krantų, Kintų seniūnijoje, šeštadienio pavakare pilkavo dulkių debesimis. Visi traukė į ketvirtą kartą surengtą „Mingės flotilės“ šventę, kurią sutemus užbaigia upe plaukiančių dešimčių įvairiausių laivų paradas.

Iš prišvartuoto „Aisytės“ laivo sklido muzika. Laive žmonės pirko žirnių košės su spirgučiais, pakeptos duonos su sūriu, alaus, kitko. Kas denyje, kas ant kranto susėdę gaivinosi gėrimais, užkandžiavo, susirinkę ir šeimomis, ir su gausesniu būriu draugų, buvo ir gražių keturkojų šunelių bei šunų. Štai pažvelgė haskis savo mėlynomis akimis… Vyras paaiškino, kad priglaudęs kaip nebereikalingą. Didelis baltas ilgaplaukis vis taikėsi palaižyti šeimininkę, margis nepaisė nei muzikos, nei žmonių šurmulio – susiraitęs snaudė.
„Aisytės“ laivo viršūnėje – nedidelė pakyla muzikantams, čia koncertavo Eglė Jakštytė, atplaukusi laivu su būriu merginų: visos šventė ištekančios Eglės sesers mergvakarį. Kai Eglė dainavo populiariąją „Egle, mano sese…“, prie jos laipteliais užkopė ir mergvakarį švenčianti sesuo – abi padainavo, o publika, bent tuo metu jos čia buvo gausiausia, plojimais paragino: „Pakartoti!“. Eglė ir jos sesuo pakartojo.
Priešais „Aisytės“ laivą stovinčio namo balkone šėlo gausi kompanija jaunimo. Neišpuikęs pasirodė garsus kelionių po pasaulį ir Lietuvą organizatorius Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus vardu: fotografuojamas pamojavo ir neslėpė esąs puikios nuotaikos.
Ypatingo dėmesio sulaukė šalia „Aisytės“ sustatyti senoviniai laivai.

Runiškis laivadirbys ir „Vytauto Didžiojo“ vytinės kapitonas Simas Knapkis, neseniai sugrįžęs iš Nacionalinės LRT ekspedicijos Ukrainos upėmis, sukosi tarp tos ekspedicijos dalyvių ir įlipusiųjų pasižvalgyti, koks tas „Vytautas Didysis“. Vienas iš jų – TV žurnalistas ir Nacionalinės ekspedicijoskomandos narys Edmundas Jakilaitis, mielai su S. Knapkiu pozavęs „Pamariui“. Netrukus šiame laive išvydome ir Arūną Gelūną, Seimo narį, buvusį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO bei buvusį Lietuvos kultūros ministrą. Laivais grožėjosi ir Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius (anksčiau yra buvęs Klaipėdos apskrities viršininku).
Garsių žmonių čia netrūko, matyt, Minijos kaimas ir laivų paradas kasmet vis žinomesnis darosi. Kas ten žino, tačiau vėlų vakarą, kai darėsi vis tamsiau, dalyvauti laivų parade Minijos upe išplaukė keliasdešimt laivų, tačiau dalis žiūrovų liko ant kranto. Sako, laivų vilkstinę sudarę 52 laivai, nors… Visai sutemus, laivus beįžiūrint iš jų žibintų šviesų, kai vienu metu plaukė bet po 2-3 laivus greta, sunku buvo ir besuskaičiuoti…
S. Knapkis skelbė, kad šiemet laivų paradu siekta Lietuvos rekordo. Kas žino, gal taip ir bus. Nors daugelis žiūrovų sėdo į laivus ir išplaukė rikiuotis paradui, ant kranto likusieji plojimais sveikino kiekvieną vilkstinės dalyvį. Štai E. Jakilaitis su paaugliu sūnumi plaukė paprasta valtimi su motoriuku, o jau kiek jam buvo skirta plojimų ir palaikymo šūksnių… Pagarba – senoviniams laivams
Ir prie kranto, ir parade didžiausia pagarba ir dėmesys teko senoviniams laivams. Pirmasis parade – jau 25-erių metų „Kuršis“, paskui jį – „Vytautas Didysis“, paskui juos vandenį skrodžia ypatingo dydžio kaimynų „Drėverna“, dar iš uostamiesčio pusės į paradą atplaukę „Sturm1“, kiti, žinoma, ir vienintelė jaunoji „Germanika“, vyrų irkluojama, tas neseniai į Kuršių marias nuleistas baldų fabriko „Germanika“ kolektyvo gaminys, apie kurį ne kartą rašyta „Pamaryje“. Dar plaukė „Vytis“.
Po šių senovę primenančių gražuolių vandenį skrodė jachtos, gausu buvo katerių, net modernių vandens dviračių. Šie – kaip tikri dviračiai, tik tas dviratis su dviratininku įsitaisę ant dviejų oro pripūstų guminių „rąstų“, kurie minant lengvai juda vandeniu. Kas irklavo guminę žvejo valtelę, kas patogiai plaukė namuke su veranda, kambariu, virtuve… Tokių buvo net du, abu skirtingos išvaizdos. Tai tarsi plaukiantis sodo namelis. Už 30-40 tūkst. Eur galima tokį nusipirkti ir vasarą gyventi ant vandens ar upės kranto.
Vaišės
Buvo galima paskanauti net austrių. Tačiau gerokai daugiau žmonių sukosi prie Minijos kaimo gyventojų patiekalų: išvirė didelį katilą žuvienės, čia šeimininkavo dvi Onutės. Viena Onutė – tikro žvejo dukra, o Onutė Gečienė – tikrų žvejų šeimos moteris. Jos vyras Jurgis Gečas, Minijos kaimo seniūnaitis, atsigabenęs žuvies rūkyklą, krovė riebius ešerius ant grotų ir rūkė bei vaišino jais šviežienos mėgėjus. Žuvis – puikaus skonio ir kvapo – didelis ačiū Jurgiui Gečui už tokius skanumynus. Onutės Gečienės ir jos pagalbininkės žuvienė buvo tokia išskirtinė, kad net karštą pavakarę traukė skanauti, tiesiog jos kvapams sunku atsispirti.
Šią šventę su laivų paradu jau ketvirtus metus organizuoja Minijos kaimo verslininkė Monika Dobrovolskytė su bendraminčiais ir rėmėjais.
Šiemet „Mingės flotilė“ sutraukė ne vieną šimtą žmonių, susirinkusių ant abiejų Minijos upės krantų. Buvo ir drąsuolių, kurie šoko į Minijos bangas išsimaudyti. Radosi lengvatikių, kurie bandė žvejoti… Netrūko smalsuolių, kurie apžiūrinėjo prie Minijos krantų stovinčias jachtas ir gausybę kitų laivų. Buvo ir atostogaujančių, poilsiaujančių, turistų, tą dieną praleidusių Pamario krašto verslininkų laivuose.
Smagus buvo vakaras Minijos kaime.

Akimirkos iš „Mingės flotilės”…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite