Ketvirtoji „Mingės flotilė“

Du žvyrkeliai, kuriais galima nuvažiuoti į Minijos kaimą abipus Minijos upės krantų, Kintų seniūnijoje, šeštadienio pavakare pilkavo dulkių debesimis. Visi traukė į ketvirtą kartą surengtą „Mingės flotilės“ šventę, kurią sutemus užbaigia upe plaukiančių dešimčių įvairiausių laivų paradas.

Iš prišvartuoto „Aisytės“ laivo sklido muzika. Laive žmonės pirko žirnių košės su spirgučiais, pakeptos duonos su sūriu, alaus, kitko. Kas denyje, kas ant kranto susėdę gaivinosi gėrimais, užkandžiavo, susirinkę ir šeimomis, ir su gausesniu būriu draugų, buvo ir gražių keturkojų šunelių bei šunų. Štai pažvelgė haskis savo mėlynomis akimis… Vyras paaiškino, kad priglaudęs kaip nebereikalingą. Didelis baltas ilgaplaukis vis taikėsi palaižyti šeimininkę, margis nepaisė nei muzikos, nei žmonių šurmulio – susiraitęs snaudė.
„Aisytės“ laivo viršūnėje – nedidelė pakyla muzikantams, čia koncertavo Eglė Jakštytė, atplaukusi laivu su būriu merginų: visos šventė ištekančios Eglės sesers mergvakarį. Kai Eglė dainavo populiariąją „Egle, mano sese…“, prie jos laipteliais užkopė ir mergvakarį švenčianti sesuo – abi padainavo, o publika, bent tuo metu jos čia buvo gausiausia, plojimais paragino: „Pakartoti!“. Eglė ir jos sesuo pakartojo.
Priešais „Aisytės“ laivą stovinčio namo balkone šėlo gausi kompanija jaunimo. Neišpuikęs pasirodė garsus kelionių po pasaulį ir Lietuvą organizatorius Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus vardu: fotografuojamas pamojavo ir neslėpė esąs puikios nuotaikos.
Ypatingo dėmesio sulaukė šalia „Aisytės“ sustatyti senoviniai laivai.

Runiškis laivadirbys ir „Vytauto Didžiojo“ vytinės kapitonas Simas Knapkis, neseniai sugrįžęs iš Nacionalinės LRT ekspedicijos Ukrainos upėmis, sukosi tarp tos ekspedicijos dalyvių ir įlipusiųjų pasižvalgyti, koks tas „Vytautas Didysis“. Vienas iš jų – TV žurnalistas ir Nacionalinės ekspedicijoskomandos narys Edmundas Jakilaitis, mielai su S. Knapkiu pozavęs „Pamariui“. Netrukus šiame laive išvydome ir Arūną Gelūną, Seimo narį, buvusį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO bei buvusį Lietuvos kultūros ministrą. Laivais grožėjosi ir Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius (anksčiau yra buvęs Klaipėdos apskrities viršininku).
Garsių žmonių čia netrūko, matyt, Minijos kaimas ir laivų paradas kasmet vis žinomesnis darosi. Kas ten žino, tačiau vėlų vakarą, kai darėsi vis tamsiau, dalyvauti laivų parade Minijos upe išplaukė keliasdešimt laivų, tačiau dalis žiūrovų liko ant kranto. Sako, laivų vilkstinę sudarę 52 laivai, nors… Visai sutemus, laivus beįžiūrint iš jų žibintų šviesų, kai vienu metu plaukė bet po 2-3 laivus greta, sunku buvo ir besuskaičiuoti…
S. Knapkis skelbė, kad šiemet laivų paradu siekta Lietuvos rekordo. Kas žino, gal taip ir bus. Nors daugelis žiūrovų sėdo į laivus ir išplaukė rikiuotis paradui, ant kranto likusieji plojimais sveikino kiekvieną vilkstinės dalyvį. Štai E. Jakilaitis su paaugliu sūnumi plaukė paprasta valtimi su motoriuku, o jau kiek jam buvo skirta plojimų ir palaikymo šūksnių… Pagarba – senoviniams laivams
Ir prie kranto, ir parade didžiausia pagarba ir dėmesys teko senoviniams laivams. Pirmasis parade – jau 25-erių metų „Kuršis“, paskui jį – „Vytautas Didysis“, paskui juos vandenį skrodžia ypatingo dydžio kaimynų „Drėverna“, dar iš uostamiesčio pusės į paradą atplaukę „Sturm1“, kiti, žinoma, ir vienintelė jaunoji „Germanika“, vyrų irkluojama, tas neseniai į Kuršių marias nuleistas baldų fabriko „Germanika“ kolektyvo gaminys, apie kurį ne kartą rašyta „Pamaryje“. Dar plaukė „Vytis“.
Po šių senovę primenančių gražuolių vandenį skrodė jachtos, gausu buvo katerių, net modernių vandens dviračių. Šie – kaip tikri dviračiai, tik tas dviratis su dviratininku įsitaisę ant dviejų oro pripūstų guminių „rąstų“, kurie minant lengvai juda vandeniu. Kas irklavo guminę žvejo valtelę, kas patogiai plaukė namuke su veranda, kambariu, virtuve… Tokių buvo net du, abu skirtingos išvaizdos. Tai tarsi plaukiantis sodo namelis. Už 30-40 tūkst. Eur galima tokį nusipirkti ir vasarą gyventi ant vandens ar upės kranto.
Vaišės
Buvo galima paskanauti net austrių. Tačiau gerokai daugiau žmonių sukosi prie Minijos kaimo gyventojų patiekalų: išvirė didelį katilą žuvienės, čia šeimininkavo dvi Onutės. Viena Onutė – tikro žvejo dukra, o Onutė Gečienė – tikrų žvejų šeimos moteris. Jos vyras Jurgis Gečas, Minijos kaimo seniūnaitis, atsigabenęs žuvies rūkyklą, krovė riebius ešerius ant grotų ir rūkė bei vaišino jais šviežienos mėgėjus. Žuvis – puikaus skonio ir kvapo – didelis ačiū Jurgiui Gečui už tokius skanumynus. Onutės Gečienės ir jos pagalbininkės žuvienė buvo tokia išskirtinė, kad net karštą pavakarę traukė skanauti, tiesiog jos kvapams sunku atsispirti.
Šią šventę su laivų paradu jau ketvirtus metus organizuoja Minijos kaimo verslininkė Monika Dobrovolskytė su bendraminčiais ir rėmėjais.
Šiemet „Mingės flotilė“ sutraukė ne vieną šimtą žmonių, susirinkusių ant abiejų Minijos upės krantų. Buvo ir drąsuolių, kurie šoko į Minijos bangas išsimaudyti. Radosi lengvatikių, kurie bandė žvejoti… Netrūko smalsuolių, kurie apžiūrinėjo prie Minijos krantų stovinčias jachtas ir gausybę kitų laivų. Buvo ir atostogaujančių, poilsiaujančių, turistų, tą dieną praleidusių Pamario krašto verslininkų laivuose.
Smagus buvo vakaras Minijos kaime.

Akimirkos iš „Mingės flotilės”…

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis vairavimo kursus su automatine pavarų dėže?

Automobilius su automatine pavarų dėže vis dažniau renkasi būsimieji vairuotojai. Ypač miestuose. Didėjant automobilių su automatine transmisija pasiūlai, vairavimo kursai su šia pavarų dėže tampa vis aktualesni ir paklausesni. Ieškantiems paprastesnio ir mažiau streso keliančio mokymosi proceso, tokie kursai gali būti itin patrauklūs.  Vis dėlto svarbu įvertinti tiek šio pasirinkimo privalumus, tiek galimus apribojimus, kad sprendimas būtų racionalus ir atitiktų ilgalaikius poreikius. Kodėl verta rinktis mokymus su automatine transmisija? Vienas pagrindinių privalumų – tai paprastumas ir lengvesnė mokymosi kreivė. Automatinė

Ventės rage šį pavasarį sužieduoti 9287 paukščiai

2025  m. pavasarį Ventės rago ornitologijos stoties žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 96 rūšių 9287 paukščius. Kovo mėnesį sužieduota 42 rūšių 5016 paukščių, balandžio – 56 rūšių 2713 paukščių, o gegužės mėnesį – 76 rūšių 1558 paukščiai. Daugiausia per pavasarį buvo sužieduota didžiųjų zylių (3183), liepsnelių (1184), mėlynųjų zylių (899), paprastųjų nykštukų (511) ir paprastųjų kikilių (334). Ventės rage paukščiai šį pavasarį daugiausia buvo gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis. Kovo 28 d. iškelta didžioji gaudyklė. Retesni paukščiai Iš retesnių ar retai žieduotojams

Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 dieną Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta skaudi mūsų tautos istorijos data – 1941 m. birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena. Būtent tą dieną Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje.  Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus prasmingai prisiminti anų dienų įvykius. Buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį

Birželį būta karščių ir Šilutėje

Meteo.lt rašo, jog prieš 6 metus birželio 12 (ir 13) d. buvo labai karšta – tuomet išmatuota aukščiausia birželio mėn. oro temperatūra.   Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 laipsnio karščio. Kitose Lietuvos vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30-35 laipsnių karščio. Dėl didelės šilumos 2019 m. birželis buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Jo metu fiksuotas ne vienas naujas karščio rekordas, pasitaikė net ir tropinių naktų.  Kitos išskirtinės datos su karščiais pasitaikė

Taip pat skaitykite