Ketvirtoji „Mingės flotilė“

Du žvyrkeliai, kuriais galima nuvažiuoti į Minijos kaimą abipus Minijos upės krantų, Kintų seniūnijoje, šeštadienio pavakare pilkavo dulkių debesimis. Visi traukė į ketvirtą kartą surengtą „Mingės flotilės“ šventę, kurią sutemus užbaigia upe plaukiančių dešimčių įvairiausių laivų paradas.

Iš prišvartuoto „Aisytės“ laivo sklido muzika. Laive žmonės pirko žirnių košės su spirgučiais, pakeptos duonos su sūriu, alaus, kitko. Kas denyje, kas ant kranto susėdę gaivinosi gėrimais, užkandžiavo, susirinkę ir šeimomis, ir su gausesniu būriu draugų, buvo ir gražių keturkojų šunelių bei šunų. Štai pažvelgė haskis savo mėlynomis akimis… Vyras paaiškino, kad priglaudęs kaip nebereikalingą. Didelis baltas ilgaplaukis vis taikėsi palaižyti šeimininkę, margis nepaisė nei muzikos, nei žmonių šurmulio – susiraitęs snaudė.
„Aisytės“ laivo viršūnėje – nedidelė pakyla muzikantams, čia koncertavo Eglė Jakštytė, atplaukusi laivu su būriu merginų: visos šventė ištekančios Eglės sesers mergvakarį. Kai Eglė dainavo populiariąją „Egle, mano sese…“, prie jos laipteliais užkopė ir mergvakarį švenčianti sesuo – abi padainavo, o publika, bent tuo metu jos čia buvo gausiausia, plojimais paragino: „Pakartoti!“. Eglė ir jos sesuo pakartojo.
Priešais „Aisytės“ laivą stovinčio namo balkone šėlo gausi kompanija jaunimo. Neišpuikęs pasirodė garsus kelionių po pasaulį ir Lietuvą organizatorius Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus vardu: fotografuojamas pamojavo ir neslėpė esąs puikios nuotaikos.
Ypatingo dėmesio sulaukė šalia „Aisytės“ sustatyti senoviniai laivai.

Runiškis laivadirbys ir „Vytauto Didžiojo“ vytinės kapitonas Simas Knapkis, neseniai sugrįžęs iš Nacionalinės LRT ekspedicijos Ukrainos upėmis, sukosi tarp tos ekspedicijos dalyvių ir įlipusiųjų pasižvalgyti, koks tas „Vytautas Didysis“. Vienas iš jų – TV žurnalistas ir Nacionalinės ekspedicijoskomandos narys Edmundas Jakilaitis, mielai su S. Knapkiu pozavęs „Pamariui“. Netrukus šiame laive išvydome ir Arūną Gelūną, Seimo narį, buvusį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO bei buvusį Lietuvos kultūros ministrą. Laivais grožėjosi ir Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius (anksčiau yra buvęs Klaipėdos apskrities viršininku).
Garsių žmonių čia netrūko, matyt, Minijos kaimas ir laivų paradas kasmet vis žinomesnis darosi. Kas ten žino, tačiau vėlų vakarą, kai darėsi vis tamsiau, dalyvauti laivų parade Minijos upe išplaukė keliasdešimt laivų, tačiau dalis žiūrovų liko ant kranto. Sako, laivų vilkstinę sudarę 52 laivai, nors… Visai sutemus, laivus beįžiūrint iš jų žibintų šviesų, kai vienu metu plaukė bet po 2-3 laivus greta, sunku buvo ir besuskaičiuoti…
S. Knapkis skelbė, kad šiemet laivų paradu siekta Lietuvos rekordo. Kas žino, gal taip ir bus. Nors daugelis žiūrovų sėdo į laivus ir išplaukė rikiuotis paradui, ant kranto likusieji plojimais sveikino kiekvieną vilkstinės dalyvį. Štai E. Jakilaitis su paaugliu sūnumi plaukė paprasta valtimi su motoriuku, o jau kiek jam buvo skirta plojimų ir palaikymo šūksnių… Pagarba – senoviniams laivams
Ir prie kranto, ir parade didžiausia pagarba ir dėmesys teko senoviniams laivams. Pirmasis parade – jau 25-erių metų „Kuršis“, paskui jį – „Vytautas Didysis“, paskui juos vandenį skrodžia ypatingo dydžio kaimynų „Drėverna“, dar iš uostamiesčio pusės į paradą atplaukę „Sturm1“, kiti, žinoma, ir vienintelė jaunoji „Germanika“, vyrų irkluojama, tas neseniai į Kuršių marias nuleistas baldų fabriko „Germanika“ kolektyvo gaminys, apie kurį ne kartą rašyta „Pamaryje“. Dar plaukė „Vytis“.
Po šių senovę primenančių gražuolių vandenį skrodė jachtos, gausu buvo katerių, net modernių vandens dviračių. Šie – kaip tikri dviračiai, tik tas dviratis su dviratininku įsitaisę ant dviejų oro pripūstų guminių „rąstų“, kurie minant lengvai juda vandeniu. Kas irklavo guminę žvejo valtelę, kas patogiai plaukė namuke su veranda, kambariu, virtuve… Tokių buvo net du, abu skirtingos išvaizdos. Tai tarsi plaukiantis sodo namelis. Už 30-40 tūkst. Eur galima tokį nusipirkti ir vasarą gyventi ant vandens ar upės kranto.
Vaišės
Buvo galima paskanauti net austrių. Tačiau gerokai daugiau žmonių sukosi prie Minijos kaimo gyventojų patiekalų: išvirė didelį katilą žuvienės, čia šeimininkavo dvi Onutės. Viena Onutė – tikro žvejo dukra, o Onutė Gečienė – tikrų žvejų šeimos moteris. Jos vyras Jurgis Gečas, Minijos kaimo seniūnaitis, atsigabenęs žuvies rūkyklą, krovė riebius ešerius ant grotų ir rūkė bei vaišino jais šviežienos mėgėjus. Žuvis – puikaus skonio ir kvapo – didelis ačiū Jurgiui Gečui už tokius skanumynus. Onutės Gečienės ir jos pagalbininkės žuvienė buvo tokia išskirtinė, kad net karštą pavakarę traukė skanauti, tiesiog jos kvapams sunku atsispirti.
Šią šventę su laivų paradu jau ketvirtus metus organizuoja Minijos kaimo verslininkė Monika Dobrovolskytė su bendraminčiais ir rėmėjais.
Šiemet „Mingės flotilė“ sutraukė ne vieną šimtą žmonių, susirinkusių ant abiejų Minijos upės krantų. Buvo ir drąsuolių, kurie šoko į Minijos bangas išsimaudyti. Radosi lengvatikių, kurie bandė žvejoti… Netrūko smalsuolių, kurie apžiūrinėjo prie Minijos krantų stovinčias jachtas ir gausybę kitų laivų. Buvo ir atostogaujančių, poilsiaujančių, turistų, tą dieną praleidusių Pamario krašto verslininkų laivuose.
Smagus buvo vakaras Minijos kaime.

Akimirkos iš „Mingės flotilės”…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu