Ketvirtoji „Mingės flotilė“

Du žvyrkeliai, kuriais galima nuvažiuoti į Minijos kaimą abipus Minijos upės krantų, Kintų seniūnijoje, šeštadienio pavakare pilkavo dulkių debesimis. Visi traukė į ketvirtą kartą surengtą „Mingės flotilės“ šventę, kurią sutemus užbaigia upe plaukiančių dešimčių įvairiausių laivų paradas.

Iš prišvartuoto „Aisytės“ laivo sklido muzika. Laive žmonės pirko žirnių košės su spirgučiais, pakeptos duonos su sūriu, alaus, kitko. Kas denyje, kas ant kranto susėdę gaivinosi gėrimais, užkandžiavo, susirinkę ir šeimomis, ir su gausesniu būriu draugų, buvo ir gražių keturkojų šunelių bei šunų. Štai pažvelgė haskis savo mėlynomis akimis… Vyras paaiškino, kad priglaudęs kaip nebereikalingą. Didelis baltas ilgaplaukis vis taikėsi palaižyti šeimininkę, margis nepaisė nei muzikos, nei žmonių šurmulio – susiraitęs snaudė.
„Aisytės“ laivo viršūnėje – nedidelė pakyla muzikantams, čia koncertavo Eglė Jakštytė, atplaukusi laivu su būriu merginų: visos šventė ištekančios Eglės sesers mergvakarį. Kai Eglė dainavo populiariąją „Egle, mano sese…“, prie jos laipteliais užkopė ir mergvakarį švenčianti sesuo – abi padainavo, o publika, bent tuo metu jos čia buvo gausiausia, plojimais paragino: „Pakartoti!“. Eglė ir jos sesuo pakartojo.
Priešais „Aisytės“ laivą stovinčio namo balkone šėlo gausi kompanija jaunimo. Neišpuikęs pasirodė garsus kelionių po pasaulį ir Lietuvą organizatorius Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus vardu: fotografuojamas pamojavo ir neslėpė esąs puikios nuotaikos.
Ypatingo dėmesio sulaukė šalia „Aisytės“ sustatyti senoviniai laivai.

Runiškis laivadirbys ir „Vytauto Didžiojo“ vytinės kapitonas Simas Knapkis, neseniai sugrįžęs iš Nacionalinės LRT ekspedicijos Ukrainos upėmis, sukosi tarp tos ekspedicijos dalyvių ir įlipusiųjų pasižvalgyti, koks tas „Vytautas Didysis“. Vienas iš jų – TV žurnalistas ir Nacionalinės ekspedicijoskomandos narys Edmundas Jakilaitis, mielai su S. Knapkiu pozavęs „Pamariui“. Netrukus šiame laive išvydome ir Arūną Gelūną, Seimo narį, buvusį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO bei buvusį Lietuvos kultūros ministrą. Laivais grožėjosi ir Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius (anksčiau yra buvęs Klaipėdos apskrities viršininku).
Garsių žmonių čia netrūko, matyt, Minijos kaimas ir laivų paradas kasmet vis žinomesnis darosi. Kas ten žino, tačiau vėlų vakarą, kai darėsi vis tamsiau, dalyvauti laivų parade Minijos upe išplaukė keliasdešimt laivų, tačiau dalis žiūrovų liko ant kranto. Sako, laivų vilkstinę sudarę 52 laivai, nors… Visai sutemus, laivus beįžiūrint iš jų žibintų šviesų, kai vienu metu plaukė bet po 2-3 laivus greta, sunku buvo ir besuskaičiuoti…
S. Knapkis skelbė, kad šiemet laivų paradu siekta Lietuvos rekordo. Kas žino, gal taip ir bus. Nors daugelis žiūrovų sėdo į laivus ir išplaukė rikiuotis paradui, ant kranto likusieji plojimais sveikino kiekvieną vilkstinės dalyvį. Štai E. Jakilaitis su paaugliu sūnumi plaukė paprasta valtimi su motoriuku, o jau kiek jam buvo skirta plojimų ir palaikymo šūksnių… Pagarba – senoviniams laivams
Ir prie kranto, ir parade didžiausia pagarba ir dėmesys teko senoviniams laivams. Pirmasis parade – jau 25-erių metų „Kuršis“, paskui jį – „Vytautas Didysis“, paskui juos vandenį skrodžia ypatingo dydžio kaimynų „Drėverna“, dar iš uostamiesčio pusės į paradą atplaukę „Sturm1“, kiti, žinoma, ir vienintelė jaunoji „Germanika“, vyrų irkluojama, tas neseniai į Kuršių marias nuleistas baldų fabriko „Germanika“ kolektyvo gaminys, apie kurį ne kartą rašyta „Pamaryje“. Dar plaukė „Vytis“.
Po šių senovę primenančių gražuolių vandenį skrodė jachtos, gausu buvo katerių, net modernių vandens dviračių. Šie – kaip tikri dviračiai, tik tas dviratis su dviratininku įsitaisę ant dviejų oro pripūstų guminių „rąstų“, kurie minant lengvai juda vandeniu. Kas irklavo guminę žvejo valtelę, kas patogiai plaukė namuke su veranda, kambariu, virtuve… Tokių buvo net du, abu skirtingos išvaizdos. Tai tarsi plaukiantis sodo namelis. Už 30-40 tūkst. Eur galima tokį nusipirkti ir vasarą gyventi ant vandens ar upės kranto.
Vaišės
Buvo galima paskanauti net austrių. Tačiau gerokai daugiau žmonių sukosi prie Minijos kaimo gyventojų patiekalų: išvirė didelį katilą žuvienės, čia šeimininkavo dvi Onutės. Viena Onutė – tikro žvejo dukra, o Onutė Gečienė – tikrų žvejų šeimos moteris. Jos vyras Jurgis Gečas, Minijos kaimo seniūnaitis, atsigabenęs žuvies rūkyklą, krovė riebius ešerius ant grotų ir rūkė bei vaišino jais šviežienos mėgėjus. Žuvis – puikaus skonio ir kvapo – didelis ačiū Jurgiui Gečui už tokius skanumynus. Onutės Gečienės ir jos pagalbininkės žuvienė buvo tokia išskirtinė, kad net karštą pavakarę traukė skanauti, tiesiog jos kvapams sunku atsispirti.
Šią šventę su laivų paradu jau ketvirtus metus organizuoja Minijos kaimo verslininkė Monika Dobrovolskytė su bendraminčiais ir rėmėjais.
Šiemet „Mingės flotilė“ sutraukė ne vieną šimtą žmonių, susirinkusių ant abiejų Minijos upės krantų. Buvo ir drąsuolių, kurie šoko į Minijos bangas išsimaudyti. Radosi lengvatikių, kurie bandė žvejoti… Netrūko smalsuolių, kurie apžiūrinėjo prie Minijos krantų stovinčias jachtas ir gausybę kitų laivų. Buvo ir atostogaujančių, poilsiaujančių, turistų, tą dieną praleidusių Pamario krašto verslininkų laivuose.
Smagus buvo vakaras Minijos kaime.

Akimirkos iš „Mingės flotilės”…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kovo 11-ąją kviečia įprasminti meilę Lietuvai ir Šilutei trispalvėmis širdimis

Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šventinę dieną Šilutės Hugo Šojaus muziejininkai kviečia apsilankyti virtualioje parodoje „Šilutės krašto Nepriklausomybės dešimtmečiai”, kurią rasite muziejaus internetinėje svetainėje www.silutesmuziejus.lt. Taip pat parodoje „Darbais kuriame Lietuvą”, kuri parengta iš muziejaus fonduose saugomų eksponatų. Ją bus galima pamatyti Šilutės Hugo Šojaus muziejaus restauraciniame centre, už stiklo. Kovo 11-ąją nuo 10 val. Muziejininkai kviečia įprasminti meilę Lietuvai ir Šilutei trispalvių širdžių pievoje prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus bei dalintis šventės įspūdžiais socialiniame tinkle „Facebook” su grotažyme

Kaip jaunimui „taisyklingai“ išnaudoti laiką virtualioje erdvėje?

Dažnas, ypač jaunas, daug laiko praleidžia prie kompiuterio, telefono ar išmaniojo įrenginio. Tačiau, ar galima teigti, jog laikas išnaudojamas naudingai? Dažniausiu atveju atsakymas neigiamas. Štai keli pasiūlymai, kaip kiekvienas jaunas žmogus gali turiningai leisti laiką. Žaisti kompiuterinius žaidimus, o gal patiems juos kurti? Ištisas valandas tiesiog šiaip sau „sėdėti“ socialiniuose tinkluose, o gal geriau užsiimti socialiniu marketingu ar tapti influencere (-iu) Instagrame? „Shopintis“ el. parduotuvėse, kad jau nėr kur dėti naujų drabužėlių ar kitų daikčiukų, o gal jau metas pardavinėti pačioms

Kodėl ir kaip dovanojame sužadėtuvių žiedus?

Sužadėtuvių žiedas yra daugiau nei papuošalas. Jis simbolizuoja svarbų pažadą poros santykiuose. Ar kada pagalvojote, kodėl dovanojame būtent deimantais papuoštus žiedus? Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo labai seniai, tačiau jų populiarumas stipriai išaugo, kai žiedus buvo pradėta reklamuoti. Sužinokite, kaip atsirado šis papuošalas, ir kaip keitėsi jo stilius pastaraisiais dešimtmečiais. Įdomia sužadėtuvių istorija dalinasi „Žiedelis.lt“ juvelyrai.   Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo Senovės Egipte ir Romoje Sužadėtuvių žiedų dovanojimas yra senovės egiptiečių tradicija. Jie tvirtai tikėjo, kad apskritimas yra amžinybės simbolis, todėl

Policija praneša

Tauragės AVPK praneša, kad Pagėgių savivaldybėje pranešimų apie nusikalstamas veikas neužregistruota. Tuo tarpu Šilutės r. savivaldybėje jų gauta. Kovo 6 d. apie 16.20 val. kelyje ties Juknaičiais sustabdytas automobilis PEUGEOT, kurį vairavo neblaivus (2,55 prom.) vyras, gim. 1996 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. d. 19.40 val. prie parduotuvės Macikų k. du jauni vyrai sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (3,59 prom.) 32-ejų metų vyrui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. Kovo 7 d. gautas dvidešimtmečio

Taip pat skaitykite