Katyčių bendruomenės namai su katinais

Katyčių miestelyje – bendruomenės šventė: atidaryti bendruomenės namai, Katinų muziejus, įrengtas informacinis stendas apie Katyčių miestelio gyvenimą Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sankirtoje.

Katyčiuose atidarytas Katinų muziejus.

Katyčiuose „gyvena“ katinai
Istorijos metraščiuose Katyčiai minimi nuo XV amžiaus. Legenda byloja, kad Katyčių apylinkėse siautėjęs maras nebepaliko gyvųjų. Naujai atsikėlę žmonės rado kaimą, kuriame nebuvę nė gyvos dvasios. Klaidžiodami ir apžiūrinėdami namus rado katę su šešiais katyčiais, iš čia ir kilęs Katyčių pavadinimas.
Legendos ir dabartinio gyvenimo įkvėpti katytiškiai kuria naują tradiciją. Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė pamena, kad renovuojant seniūnijos katilinės kaminą buvo nuspręsta ant jo iškelti katino formos vėjarodę. Idėją ji parsivežė iš Kintų, kur gausu vėtrungių. Vėjo kryptį rodantį katiną sumeistravo katytiškis Arūnas Olberkis.
Pasak bendruomenės pirmininko Viktoro Vaitiekovo, katinas labiausiai atitiko miestelio pavadinimą, o kartu tiko ir varnoms baidyti. Šis katinas buvo tik pradžia. Ant Katyčių kaimo namų stogų „apsigyveno“ per 30 katinų – vėjarodžių, mat Katyčių seniūnijoje tęsiama tradicija tokiomis dovanomis apdovanoti gražiausių sodybų šeimininkus.
Meistriškai katino kontūrus išbraižo Arūnas Olberkis, o iš metalo juos padaro Rimantas Juodis. Vienas katinas „iškeliavo“ net į Švediją. Tai buvo katytiškių dovana – padėka už labdarą organizacijos „Tikėjimas. Meilė. Viltis“ nariui iš Švedijos.
Katinai puikuojasi ne tik ant katytiškių namų stogų – jie „kuriasi“ ir šio kaimo bendruomenės namuose, kur imta kurti katinų, kačių ir katyčių muziejų.

Gausi Katyčių miestelio bendruomenė.

Bendruomenės namai
Katyčių miestelio nepuošė bene labiausiai apleistas namas su ūkiniais pastatais. Vokiečių laikais čia buvo dirbtuvių cechas, sovietmečiu – sandėliai, ant senos daržinės buvo įtaisyta didžiulė priešgaisrinė sirena.
Neprižiūrimi pastatai pradėjo nykti, mat privatizacijos laikotarpiu niekas jais nesusigundė.
Katyčių seniūnės iniciatyva ir bendruomenės pastangomis priešgaisrinei sirenai iš akmenų sumūrijo tikrą tvirtovę ir jos viršuje pritvirtino pačią sireną. Greta esantis namas taip pat buvo prikeltas naujam gyvenimui. Suremontuotame pastate įrengė pirtį, pobūvių salę.
Deja, greta stovinčio pastato priešgaisrinė sirena neišgelbėjo – jame kilo gaisras. Atstatyti pastatą po gaisro padėjo gauta iš Savivaldybės administracijos parama. Pakeista stogo perdanga, atlikta kitų darbų. Vėl atkurta pirtis, pobūvių salė, pastatyta duonkepė, virykla, šašlykinė. Netrukus Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu pastatas buvo perduotas bendruomenės poreikiams, o Katyčių bendruomenė suskubo parengti ir įgyvendinti projektus, kuriuos finansavo asociacija „Lamatos žemė“.

Katyčių miestelio centre atsirado informacinis stendas.

Skatina gyventi sveikai
Kaimo bendruomenių verslumą skatinanti „Lamatos žemė“ sutiko finansuoti Katyčių bendruomenės projektą „Sveikas žmogus Katyčių bendruomenėje“. Projektas buvo įgyvendintas per du etapus. Vienoje bendruomenės namų patalpoje dabar veikia šildanti masažinė lova ir treniruoklis. Bendruomenės namų kiemas paruoštas trinkelėms kloti. Kiemo tvarkymui lėšų skyrė Žemės ūkio ministerija. Pasak V. Vaitiekovo, jau rudenį kiemas bus išklotas trinkelėmis, čia pastatys suolelius, šviestuvus. Vejai prižiūrėti planuojama įsigyti traktoriuką, kuriuo patalkins ir vyresniems miestelio gyventojams.
Katyčių bendruomenės namų atidarymo šventėje netrūko svečių, gražių palinkėjimų ir dovanų. Katyčių bendruomenei dovanota įvairių žaislinių kačių, mat tąkart buvo atidarytas Katinų muziejus. Prieš kelerius metus greta bendruomenės namų apsigyvenusi Mickų šeima apipavidalino šių namų aplinką, ponia Diana Mickienė net posmų apie Katyčius sueiliavo.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Gerumo akmenų kalną papildė Katyčių bendruomenės akmuo.

2 komentarai

  • as

    Smagu kad kaskas vyksta Katyciuose ….bet tik nesuprantu turbut kaip ir daugelis.. kas ta bendruomene ,kas jai priklauso ,ka ji sprendzia ar ce visam kaimui ji ar tik seip giminiu ir draugu sutve kuri gina tik savo interesus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 situacija Šilutės ligoninėje

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujų iššūkių patiria ir Šilutės ligoninė. Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui. Nedelsiant profilaktiniai testai buvo atlikti ir kitiems skyriaus pacientams bei darbuotojams. Šiandien paaiškėjo, kad infekcija pasitvirtino dar 9 pacientams. Sergančių darbuotojų nenustatyta. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, pranešama, kad Šilutės ligoninėje buvo imtasi visų

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Taip pat skaitykite