„Kasmet marios pasiima savo auką…“

Ankstų antradienio rytą Uostadvaryje (Rusnės sen.), ties Atmatos upės žiotimis iš valties iškrito 25 metų rusniškis. Gelbėtojai, narai skenduolio ieškojo visą dieną. Taip apie rugsėjo 13-os ankstų rytą įvykusią nelaimę pasakojo mūsų kalbinta Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Nelaimė įvyko netoli Uostadvario uosto.

Nelaimė įvyko netoli Uostadvario uosto.

Antradienio rytą, pusę šešių, bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 buvo pranešta, kad Uostadvaryje, ties Atmatos upės žiotimis, iš žvejybinio laivo per bortą iškrito vyras, jis skęsta. Netrukus į įvykio vietą atskubėjo Šilutės ir Klaipėdos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pajėgos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės greitaeigis kateris, darbo ėmėsi narai. Tačiau nei po dviejų valandų, nei antradienio pavakare kūno nerasta. Ieškoma 25 metų Rusnės gyventojo. Yra įtarimų, kad valtyje buvę keturi vyrai, galbūt be gelbėjimosi liemenių. Vyrai neva plaukę žvejoti.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė antradienio pavakare telefonu „Pamariui“ sakė, kad yra susirūpinusi, nuolat domisi, kaip sekasi gelbėtojams, narams, tačiau žinių vis nėra. Rusnės ligoninėje gimusi ir čia užaugusi bei visą gyvenimą rusniškių bendruomenėje leidžianti D. Drobnienė sakė pažįstanti tą 25 metų vyrą, kuris gyveno su motinos šeima, jis su drauge yra sulaukęs vaikelio, tačiau gyventi liko vienas. Vyras neturėjo nuolatinio darbo, galbūt ir išgerdavęs, tačiau netriukšmaudavo, seniūnija dėl jo bėdų neturėjo.

„Kasmet marios pasiima savo auką, bent po vieną vyrą…“ – sakė D. Drobnienė. Pasak jos, Rusnėje tikrų žvejų nedaug belikę, dabar žvejai yra iš Šilutės, kitų rajono vietų. Kiek šįkart vyrų plaukė, seniūnė sakė nežinanti. „Valties savininkas, ar kaip ten reikėtų vadinti to išplaukimo organizatorių, yra šilutiškis“, – kalbėjo seniūnė.

Kadangi gelbėtojų šauktasi ankstų rytą, išeitų, kad plaukta tikrinti tinklų ar jų užmesti. D. Drobnienė įsitikinusi, kad mariose nelaimės įvyksta per audrą, kai stiprus vėjas, didelės bangos, kai vyrai grįžta į krantą, gabendami daug žuvies, kai valtis būna perkrauta. Apie šį plaukimą seniūnė detalių nežinojo. Tegul tai tiria teisėsauga.

„Mano tėvas, artimieji anais laikais plaukdavo žvejoti, jokių gelbėjimosi liemenių nesivilkdavo, gal jų nė nebuvo, nesu mačiusi…“ – prisiminė D. Drobnienė, pripažinusi, kad dabar žvejams taikoma gausybė reikalavimų. Kad pramoginiuose laivuose visi žmonės turi būti su gelbėjimosi liemenėmis, žino visi.

D. Dobnienės tėvas buvo žvejys, tais laikais niekas neturėjo mobiliųjų telefonų, kai per audrą valtis savaitę stovėdavo Nidoje, šeima Rusnėje nė nežinodavo, kas atsitiko. Nebūdavo kaip pranešti, kas nutiko. Yra pasitaikę, kai rusniškiai žvejai atsidurdavo Rusijos teritorijoje, dieną ar dvi negrįždavo, šeimos negaudavo jokių žinių…

Žvejams nėra blogo oro, išskyrus audrą, didelį vėją ir dideles bangas, o laivai su turistais ir poilsiautojais plaukia tik geru oru. „Dabar rytais vandenis ir žemę gaubia rūkas. Dar mariose visada didesnis vėjas negu ant kranto. Kas žino, kaip čia bus atsitikę…“ – antradienį kalbėjo D. Drobnienė.

Rusnėje įrengtos nedidelės mirusiųjų šarvojimo patalpas. Čia per metus atsisveikinama su 12-13 gyventojų. Kai šeimos didelės, giminė – gausi, velionį šarvoja Šilutėje. Rusniškiai įpratę atsisveikinti su bendruomenės nariu, ateina, atneša gėlių, pareiškia užuojautą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite