Kas nutapė šiuos paveikslus?

Stoniškių pagrindinės mokyklos koridoriuje ant stovų eksponuojami šie trys paveikslai, parvežti iš Švedijos. Asmuo, atidavęs šiuos darbus lietuviams, kurie gabeno labdarą į Lietuvą, tepasakė, kad paveikslus yra nutapęs jų krašte gimęs ir gyvenęs žmogus. Rodos, kalbėta apie Stoniškių kraštą, o vietos gyventojai paveiksluose įžvelgia Plaškių kaimo senuosius vaizdus. 

Stoniškių pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Mažutienė apie šiuos paveikslus prakalbo Bitėnuose, kai buvo pristatytas Rambyno regioninio parko darbuotojų ir jų pagalbininkų išleistas naujas žurnalo „Rambynas“ numeris. Direktorė teiravosi, ar šis žurnalas skaitomas užsienyje. Išgirdusi, kad skaitomas, ji pasvarstė, gal per žurnalą pavyktų sužinoti, kas nutapė tris paveikslus, kuriuos į mokyklą atgabeno mokytojas Vytautas Stanišauskas.

Tado Girčiaus vadovaujama labdaros organizacija rinko labdarą Švedijoje. Sulaukta skambučio, kad už 200 km gyvenantis asmuo norėtų atiduoti į Lietuvą tris paveikslus, kuriuos esą nutapęs tame krašte gimęs ir gyvenęs autorius.

Direktorė J. Mažutienė, trumpai papasakojusi šią istoriją, atkreipė dėmesį, kad vienas paveikslas yra nutapytas 1936 metais, tai galėtų būti Plaškių kaimo vaizdas nuo pylimo, kitas – galbūt Plaškiuose veikusio žuvų turgaus vaizdas, nes vyresni žmonės net atpažinę pastatą.  Trečiasis paveikslas su beržyno ar miškelio vaizdu jau pradurtas,  tačiau tai galima sutvarkyti. Šio paveikslo kampelyje yra lyg ir kažkoks įrašas, lyg data…

Galbūt  „Pamario“ skaitytojai galėtų pagelbėti Stoniškių mokyklos bendruomenei, norinčiai išsiaiškinti šių paveikslų autorių.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 112

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite