Kas naujo artėjančiuose savivaldos rinkimuose?

Praėjusių metų pabaigoje mūsų diskusijų klube jau buvo kalbėta apie 2015 m. Savivaldybės tarybos rinkimų naujoves ir lūkesčius. Rinkimų agitacija Šilutėje buvo spalvinga, tačiau baigėsi nelabai gražiai – šiurkščiais įstatymų pažeidimais ir pakartotiniais rinkimais.
Todėl dar kartą diskutuojame: kas naujo rinkimų kampanijoje?
Diskusijoje dalyvavo klubo nariai Birutė Servienė, Marijus Budraitis, Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas ir Petras Skutulas. Svečio teisėmis dalyvavo Jonas Jatautas.

Ką naujo pamatėme?

Jonas Jaunius:
– Šių metų rinkimai nuo ankstesniųjų pirmiausiai skiriasi įstatymų prasme. Tai tiesiogiai renkamas meras, kandidatus į Savivaldybės tarybą gali kelti gyventojų iniciatyva sudaryti visuomeniniai rinkimų komitetai. Kaip tai pasireiškia praktikoje mes jau galėjome pamatyti. Bet apie įstatymų naujoves šiandien plačiau nekalbėsime, nes apie tai aš jau pasakojau ankstesnėje diskusijoje („Ko tikėtis iš tiesiogiai išrinkto mero?“, Pamarys, 2015-12-12). Tik verta paminėti svarbią naujieną, kad Vietos savivaldos įstatyme atsirado nuostatos, numatančios Tarybos nario atšaukimą iš pareigų, ko anksčiau nebuvo.
Vertinant rinkėjo akimis, ko gero, didžiausia naujiena yra tai, kad pirmą kartą Lietuvoje rinkimų rezultatai paskelbti negaliojančiais dėl Apygardos rinkimų komisijos darbo klaidų. Ankstesniais metais kaltais dėl netinkamų veiksmų būdavo atskiri kandidatai, partijos ar jų atstovai. Dabar labiausiai kaltinamas Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Taip, jis atsako už komisijos darbą, bet juk daugelį sprendimų Apygardos komisija priima kolektyviai, vadinasi, visų partijų deleguoti atstovai dirbo nepareigingai. Ar kitos partijos prisiima atsakomybę? Neteko girdėti.
Kaip sakė Petras, tikrai naujovė yra tai, kad partijos rinkimų metu pakeičia savo lyderį. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis po nesėkmingų kovo mėnesio rinkimų pirmieji Šilutėje paskelbė apie tai, kad keičia savo kandidatą į merus. Todėl Jonas Jatautas šiandien ir pakviestas į mūsų diskusiją. Norėjome pakviesti ir visuomeninio komiteto „Šilutės garažai“ lyderį Stasį Žymančių, bet paskutinę savaitę jis neatsiliepė į telefono skambučius…
Kita reikšminga šių metų rinkimų naujovė – labai ryški reklama. Tikriausiai pirmą kartą Šilutėje tiek daug ir tokių didelių rinkiminių plakatų. Aš juokiuosi, kad moteriškės nepabūgo reklamuotis su šluotomis ir velniais, tuo lyg parodydamos savo prigimtį.
Marijus Budraitis:
– Pažvelkime į rinkimus kaip į sportą. Kaip ir olimpiados, rinkimai vyksta kas ketverius metus. Kiekvienas sportininkas, nepriklausomas ar su partijos komanda, nori pasirodyti kuo geriau. Bet patekti tarp laimėtojų, tapti vienu iš 25 Savivaldybės tarybos narių, pavyksta tik nedaugeliui iš dalyvaujančiųjų. Labai keistai atrodo, kai kandidatai kalba, kokie kiti blogi, kažko nepadarė. O aš sakau: ir jie, ir jūs turite Taryboje po dvi vietas – visi esate vienodi. Juk rinkėjas neskirsto, kas ten pozicija, kas opozicija.
Šiais metais stebėjome naujas, įdomias reklamos formas. Ir tai nebuvo vienos partijos išskirtinumas. Rinkimams skirtas didelis tentinis plakatas anksčiau buvo retenybė. Dabar politikai peržengė per save, leido reklamuoti savo atvaizdą. Ar tai gerai?
Kino filmo ar sporto varžybų metu rodoma reklama visada erzina, tai ši reklama gatvėje dalį šilutiškių taip pat erzino. Bet kai nueiname į parduotuvę, lyg atsitiktinai produktą nusiperkame tokį, kuris buvo labiau reklamuotas. Ar rinkėjai nusipirks tai, kas labiau reklamuota, pamatysime po pakartotinių rinkimų.
Mane labiau sudomino tai, pagal ką politikai pasirinko tokias įdomias vietas, kur pakabino reklaminius tentus. Ar ten pigiau kainavo, ar tiesiog ten buvo laisva vieta? Nes tikrai ne visos vietos, kur kabojo reklama, buvo įdomiausios ir judriausios Šilutėje.

Birutė Servienė:
– Man tokie dideli plakatai, kokie buvo naudoti šį kartą, nepriimtini. Aš nenorėčiau taip reklamuotis. Plakatas – negyvas. O gyvas žodis ar straipsnis spaudoje man yra priimtiniau. Man patiko atskirų kandidatų reklama virtualioje erdvėje (asmeniniai profiliai, „facebook‘ai“), nes ji nebuvo įkyri. Ten skaitai tik tai ir tiek, kas tau patinka. O tentinė reklama – lyg brukalas. Kartu pasakysiu, kad manęs nežavi keistų pavadinimų atsiradimas. Ką reiškia „Šilutės garažai“? Gal siekiama pasijuokti ar šokiruoti?
Man atrodo, kad šiuose rinkimuose kaip niekada daug yra tokių kandidatų, kurie labai pakilo sąrašuose aukštyn po reitingavimo. Ir reikėtų rimtos analizės, kad galima būtų pasakyti, kuo tie žmonės nusipelnė rinkėjų palankumo. Manau, kad ateinant į politiką neužtenka būti vien jaunam. Naujų žmonių reikia, bet jis jau turi būti įrodęs, kad sugeba telkti visuomenę. Tokio žmogaus galimybes visuomenė jau žino ir didelės reklamos nebereikia.
Sutinku su Jono pastaba dėl komisijų darbo. Aš juk žinau už ką balsavau, bet kai pamačiau, kad tas žmogus negavo nė vieno pirmumo balso… Ką turiu galvoti?
Petras Skutulas:
– Jau ne pirmi metai mane stebina tai, kad politikai, kurie eina į valdžią, jau rinkimų metu bando sukčiauti (tai liečia ir savivaldos, ir Seimo rinkimus). Jie ateina į redakciją ir pradeda derėtis, kaip čia išspausdinti reklamą ir sumokėti už ją ne iš rinkimų sąskaitos… Ypač keista, kada taip deramasi Seimo rinkimų metu: Seimo nariai siūlo nesilaikyti rinkimų taisyklių, kurias patys patvirtino!
Pratęsiant Mariaus palyginimą su sportu, galima sakyti, kad rinkimų metu vis dar atsiranda tokių, kurie žaidžia pagal chuliganų taisykles. Stebint iš šalies politika tampa tarsi verslu, su šiokiu tokiu kriminaliniu kvapeliu. Nors tai skamba baisokai, bet reklama ir rinkimų programos yra tik tušti žodžiai, o tikrieji tikslai kažkur giliau.
Stebėdamas dabartinės Tarybos darbą, aš kaip rinkėjas sakau: nė už vieną iš jų dar kartą balsuoti nebereikėtų, reitingo balų reikia skirti tiems žmonėms, kurie sąraše yra žemiau 10 vietos.
Gaila, kad apie rinkimų naujoves kalbame, kai čia nėra S. Žymančiaus. Nes „Šilutės garažai“ niekur nesireklamavo, nedalyvavo debatuose. Jų politinė kryptis nežinoma, neaišku, ar čia tokia protesto forma pasirinkta, ar taip bandoma pasityčioti iš savivaldos rinkimų.
O tai, kad liberalų sąjūdis tokiu metu pasikvietė nepartinį Joną Jatautą kandidatu į merus, yra nauja Šilutės politikos padangėje.
Ką mano „naujo vėjo“ nešėjai?
Jonas Jatautas:
– Aš taip pat buvau pasikvietęs Stasį pokalbiui, mat noriu su politikais bendrauti betarpiškai ir dalykiškai. Man yra įdomi ir aš bandžiau sudėlioti sau bei pristatyti kitiems aljanso idėją. Aljansą pirmiausia turėtų sudaryti visos naujosios jėgos. Visuomeniniai judėjimai man buvo įdomūs tuo, kad ten žmonės švieži, nedalyvavę aktyvioje politikoje (kai kurie – red. pastaba) ir į politinę veiklą ateina vedami pilietinės dvasios. Visuomeniniai komitetai yra didelė rinkimų naujovė ta prasme, kad prasiplėtė politinė bazė. Visuomenė įneša savo požiūrį į rinkimus. Esami politikai vieni jau nusibodo, kiti jau nieko naujo nebegali pasakyti, todėl jie išmeta didžiulius tentus kaip paskutinę priemonę parduoti save. Turime sutikti, kad šias reklamines naujoves sukūrė politiniai technologai, tai yra naudojama seniai, o provincija gal kiek su pavėlavimu pasigavo tai.
Man atrodo, kad disputas per tentus vargu ar turi kiek didesnę prasmę. Todėl savo kampaniją darau grynai idėjinę, nes turiu asmeninį tinklaraštį, savo facebook‘ą. Būtent per tai aš bandau atnaujinti ryšius su šilutiškiais, buvusiais mokiniais ir jų tėvais, bendrauti su rinkėjais. Idėjų paieškos vyksta kartu. Todėl ir kvietimą ateiti į šį klubą priėmiau su malonumu, nes tikiuosi papildyti savo idėjų bagažą. Kartu tikiuosi, jog mane kvietėte todėl, kad turiu naujų minčių.
Visada, kai atsiranda žmonių, kurie bando tapti politikais, naujais visuomenės lyderiais, iškyla kompetencijos klausimas: ar tave kviečia pasikalbėti, nes esi įdomus, gali kažką pasakyti nauja apie tam tikrą probleminę sritį, ar tu susimoki žiniasklaidai, kad tavo mintis pateiktų visuomenei. Aš manau, kad asmens galimybės turi būti siejamos su jo kompetencija, su idėjomis ir efektyvių veiksmų matymu. O kai to nėra, tada lieka kabinti tentus pėsčiųjų zonose ir išsipirkti spaudoje skiltis reklamai.
Ką galima padaryti savivaldybėje pirmiausiai?
Tai priklauso, ar žiūrėsi iš kosminių aukštumų, ar iš eilinio piliečio lygio. Atėjęs į savivaldybės pastatą pirmiausia norėčiau matyti tame prieangyje daug patogių kėdžių, išmesti baltą bordiūrą ir kad gyventojai realiai būtų aptarnaujami pagal vieno langelio principą. Manau, kad tai yra mero lengvai padaroma pirmos dienos pertvarka.

Jonas Jaunius:
– Nors visuomeninio komiteto „Šilutės garažai“ atstovo mums nepavyko prisikviesti, tačiau vienas mūsų klubo narys pats yra kito komiteto „Už žmonių valdžią“ sąraše. Kaip tos rinkimų naujovės atrodo tau, Edvardai?

Edvardas Jurjonas:
– Kodėl mūsų visuomeninis komitetas pasirinko reklamai tuos didelius rinkimų agitacijos plakatus? Kadangi mes nesame anksčiau veikusi partija, neturime įdirbio viešojoje erdvėje, tai mums buvo būtinybė aktyviai reklamuotis, parodyti, kad esame, kad dalyvaujame rinkimuose. Paskaičiavome, kad tentai kainuoja pigiau negu straipsniai spaudoje. Kaip bus dabartiniame etape, dar nežinau, nes partijos gauna finansavimą iš biudžeto, o mes viską darome iš savų lėšų. Sutinku, kad rinkimų kampanijoje, kaip ir kitur gyvenime, suveikia vadinamasis „bandos jausmas“. Bet be jokios reklamos naujai atėję žmonės rizikuotų likti nepamatyti.
Kalbant apie naujoves, matau du didelius privalumus. Viena, kad meras yra mažiau pažeidžiamas, jo negalima bus pakeisti susitarus. Kita, kad pagaliau atsirado nors kažkoks mechanizmas, kaip galima pašalinti Tarybos narį. O dabar, nesvarbu kaip dirba, bet jis naudojasi finansiniais ir kitais privalumais ir sėdi visą kadenciją. Pritariu Petrui, kad dabartinė jų veikla yra tarsi pasityčiojimas, todėl reikėtų, kad kuo daugiau ateitų naujų, nebuvusių Taryboje.
Savi komitete turėjome tikslą surinkti 50 kandidatų. Planavome: tegul pirmi 25 būna jaunimas, o kas labiau patyrę bus gale, padės rinkimuose. Pasirodo, nėra taip lengva surinkti tokį būrį žmonių…
Ko galima tikėtis?
Marijus Budraitis:
– Klausausi mūsų diskusijos ir vėl lyginu rinkimus su sportu. Kandidatų sąrašai – tai lyg sportinės komandos, jos dalyvauja rinkimų čempionate. Tikslas: užimti kuo aukštesnę vietą turnyro lentelėje, kad gautų kuo daugiau vietų Savivaldybės taryboje. Kaip ir sporte, komandų biudžetai nevienodi, skiriasi žaidėjų pasiruošimo lygis. Visos komandos lyg sporte daro apgaulingus judesius, siekiama apgauti varžovą. Bet ar kartais neapgaunamas rinkėjas?
Įdomiausia, kad tarp sezonų, dar neprasidėjus varžyboms, žaidėjas sugeba pakeisti dvi ar tris komandas… Man tai nesuprantama. Toks jausmas, kad tas žaidėjas ieško trenerio, kuris juo pasitikėtų, bet kad politikoje niekas nemato tų trenerių. Skirtingai nuo sporto, čia mes nematome ir komandų savininkų. Kas priima sprendimus dėl startinio penketo, dėl žaidėjų keitimo ir t. t. Panašu, kad šiose komandose nėra ir kapitonų, kurie laikosi garbingo žaidimo taisyklių. Tai prie ko taikosi per rinkimų komandas lakstantys politikai?
Kai sportinė komanda bankrutuoja, ji paleidžiama. O politikoje? Partija, kuri paliko žiniasklaidai neapmokėtas skolas už reklamą arba moralines skolas rinkėjams, prarado rinkėjų pasitikėjimą. Ir tokia komanda pasidaro niekam neįdomi, bet tada prasideda reklaminiai triukai.
Labai liūdna, bet melo kartelė politikoje kiekvienais metais kyla vis aukštyn. Ir kada politikas pradeda labai ryškiai meluoti, žavisi vienu efektingu dėjimu į krepšį, bet nemato kitų savo klaidų, yra blogai. Nes sporte nepatenkintas žaidimu žiūrovas gali atsistoti ir išeiti, o politikoje rezultatus nulemia tie keli likę žiūrovai, kurie nesupranta, kas ir ką čia žaidžia.
O blogiausia, kad rinkimų sporte, kai kandidatai pažeidžia taisykles, nėra aukšto lygio teisėjo, kuris parodytų geltoną ar net raudoną kortelę. Šiuo atveju Šilutėje pats teisėjas, t. y., rinkimų komisija, pridarė klaidų ir buvo nušalinta.

Jonas Jatautas:
– Tikrai nesiruošiu užsimauti bokso pirštinių. Aš turiu kitokių priemonių, kurios man žinomos ir priimtinos kaip visuomenės žmogui. Matau, kad dabartinio politinio reiškinio Savivaldybės taryboje priežastis yra paprasta: esanti valdžioje politinė viršūnėlė yra visiškai išsisėmusi. Savivaldybė serga dviem ligomis: absoliuti atvirumo bei atsiskaitomumo visuomenei stoka ir skaidrumo nebuvimas. Ir kitas dalykas yra mero asmenybė. Meras turi būti lyderis, įkvėpėjas, visuomenės tarnas, kuris turi tapti Tarybos vedliu. Pozicija ir opozicija tegul ginčijasi, bet kryptingai. Mero prižiūrimos jos ginčuose turi surasti protingiausius sprendimus. Rinkėjai turi įvertinti tai, kas nuveikta, kardinaliai pasisukti ir ieškoti naujų žmonių.

Jonas Jaunius:
– Kalbėjome apie rinkimų proceso naujoves, o man norisi pažymėti tai, kas šiuose rinkimuose lyg ir atrodo nauju dalyku, bet turi seno užkrato kvapo, t. y. pasigilinus randi požymių, kad taip jau buvo, kad tai nėra jokia naujiena. Vadinasi, yra rizika, kad atrodo naúja, bet po kiek laiko gali lengvai tapti gerai pažįstama sena.
J. Jatautas minėjo, kad jo idėja į rinkimus eiti su aljansu. Bet ir dabar visos partijos taip daro: iškelia lyderius, susikuria programas, o po to pradeda derėtis, kad prie jų prisijungtų. Tikrai nauja būtų tada, jeigu pirmiau iniciatyvinė grupė parengtų naują programą su gražia vizija ir po to imtų rinkti komandą, pasiryžusią tą viziją įgyvendinti. Ir tik tada būtų ieškoma lyderio, kuris visiems atrodytų realiausias pasirinkto plano vykdytojas. Tada būtų tikimybė susitarti. Dabar visos grupės sako:mūsų vadas – geriausias. Taip neįmanoma susitarti.
Turiu keletą pastabų su humoru, nekritikuojant to, ką konkretūs kandidatai turi gero ir ką jie gali padaryti. Šilutėje yra politikų, kurie sugeba dingti kelioms dienoms ar savaitei. S. Žymančius – dar ne politikas, o jau pradingo. Tai nieko nauja. Kas nėra nauja Jono atėjime? Tai, kad jis į rinkimus atėjo tik dabar, kai partija įrašė jį pirmu numeriu. O kodėl nebandei dalyvauti rinkimuose prieš tai? Ir pristatomas kaip nepartinis, nors prieš kelerius metus buvai Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus tarybos narys, – taigi partietis. Bet šiuose rinkimuose nutarei dalyvauti tik dabar, kai pasiūlė kandidatuoti į mero postą. Šilutėje tai nėra nauja, kai susiderama dėl posto.
Būna, kad dėl gražios reklamos ir faktai iškraipomi. Reklamuojasi kandidatas į merus, kad sąžiningas. Bet yra Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kad „V. Laurinaičio elgesys prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams“. Kaip čia išeina: interesus savo naudai supainiojau, bet vis tiek sąžiningas?
Reklamos forma kartais nustelbia turinį, ir tada turinys sukelia įvairių asociacijų. Pavyzdžiui, dvi partijos reklamavosi, kad ateina dirbti su statybininkų ar kitais darbo įrankiais. Bet juk Taryboje jie ne posėdžių salę remontuos. Ar gal taip parodomas tikslas dėl ko siekiama postų taryboje? Arba šūkis „Viskas bus gerai!“, kai šalia besišypsančio veido su tokiu šūkiu kybo lapelis su užrašu „Tik 2 Lt“…
Marijus Budraitis:
– Sau ir kitiems žiniasklaidos atstovams turiu pastabą, kad kartais mes toleruojame apgaulingus rinkiminių komandų judesius, nors žmogiškai suprantame, kad kandidatas jau bankrutavo. Suprantu, kad tai yra rinka, pajamos, yra rinkimų tvarka ir negali šiaip sugalvoti ir nereklamuoti kandidato, nors jo trūkumai viešai žinomi. Bet gyventojai po to sako: „Jūs gi reklamavote, rašėte koks jis geras…“ Tai gal turėtume būti reiklesni sau?
Kodėl mes po rinkimų nerašome apie tuos Tarybos narius, kurių net balso tembro per keturis metus neišgirdome?

Petras Skutulas:
– Tai, kas parašyta plakatuose ar kituose popieriukuose, tėra detalės, blizgučiai. Bet pažiūrėkime, kiek kuris dabartinės Tarybos narys per savo kadenciją pateikė kokių nors sprendimų projektų. Berods, nė vieno! Dauguma ten sėdėjusių – pilka masė kažkieno valiai vykdyti. Užkulisiniuose žaidimuose, interpeliacijose jie greiti dėti parašus, bet pateikti originalų siūlymą, kurį administracijos klierkai paverstų sprendimo projektu, nematyti. Todėl kartoju, reikia eiti į rinkimus ir dalyvauti balsavime, bet siūlau ieškoti partijų sąrašuose kitų žmonių. Gal jie atitiks mūsų čia aptartus lūkesčius.

Užrašė Jonas Jaunius

2 komentarai

  • Joo

    Tiek čia susirinko atrodo protingų žmonių bet esmės niekaip nepagauna. Partijos turi lyderius ir jie iš esmės priima visus sprendimus svivaldybėje. Reitingavimai tai priemonė privilioti rinkėjams kad balsuotų už tą sąrašą kuriame yra lyderis. Kad būtų ką reitinguoti į sąrašą įtraukia dar kokį populiaresnį žmogelį iš vietinės bendruomenės, kuriam reitingo taškų niekad nepakanka. Nesu pastebėjęs kad po reitingavimo kas nors esmingai pasikeistų, na iš pirmos vietos nustumia į antrają, bet lyderis vis tiek išrenkamas. Jei balsavimo metu rinkėjai galėtų duoti nors vieną balsą prieš, tuomet gal būt kas nors keistųsi,būtų išrenkami nauji žmonės.

  • Taip

    Man patiko. Šitos diskusijos nukrypsta ir į praeitį, į istoriją, ir pažvelgia po kojom bei į priekį. Gerai, kad randasi naujų veidų – įvairesnės nuomonės. Tokios diskusijos šviečia ir padeda susigaudyti kas ir kaip. Skaitau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite