Karšis – Lietuvos nacionalinė žuvis?

Asociacija „Mano miestas Klaipėda“ pakvietė visus Lietuvos žmones ir organizacijas dalyvauti simbolinės Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimuose. Kuršių marių žvejai verslininkai tokia žuvimi siūlo skelbti karšį. O kodėl ir ne? Juk karšis daugeliui yra tarsi Šilutės vizitinė kortelė“. O gal galėtų būti ir visos Lietuvos?

Ar viską žinome apie karšį?
Karšiai mėgsta šiltus, lėtos tėkmės vandenis, savaime susiformavusius užutekiams, įlankėles, nevengia išplaukti į jūrą. Laikosi grupėmis, dažniausiai giliose ir vandens augalų priaugusiose vietose. Tai atsargios ir gana sumanios žuvys.
Lytiškai subręsta 4-6 metais, kai būna 28-30 cm dydžio, iš viso karšiai gali užaugti iki 80 cm, o sverti net 9 kg. Šios žuvys gyvena iki 20 metų. Kuršių mariose dažniausiai sužvejojami karšiai būna 7-9 metų amžiaus, vidutiniškai sveria apie vieną kilogramą, 43 cm. ilgio.
Lietuvoje šių žuvų galima aptikti daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse, taip pat jų gyvena ir Baltijos jūroje. Vis dėlto daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Kuršių marių žvejai per metus sužvejoja apie 500 tonų – tai pagrindinė verslinės žvejybos žuvis.
Karšių cheminių tyrimų duomenys
Saugant vartotojų sveikatą, yra nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų kiekiai žuvininkystės produktuose. Žuvininkystės produktams, tarp jų ir karšiams, reglamentuotos švino, kadmio, gyvsidabrio normos. Didžiausia leistina švino koncentracija yra 0,30 mg/kg, kadmio 0,10-0,25 mg/kg, gyvsidabrio 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio.
Asociacija „Lampetra“ savo pastangomis ištyrė švino, kadmio, gyvsidabrio koncentraciją karšiuose. Rezultatai nudžiugino: nustatyti šių medžiagų kiekiai ne tik neviršija leistinų normų, bet yra tolokai iki reglamentuojamų normų.
Ką galima pagaminti iš karšių?
Lietuvoje, ypač Pamaryje, kol kas dažniausiai vartojami karštai ar šaltai rūkyti bei džiovinti karšiai. Tuo tarpu kulinarinių patiekalų iš karšių galimybės yra kur kas didesnės. Kavinių, kaimo sodybų šeimininkai gali keliskart išplėsti gaminių iš karšių asortimentą.
Anot kitų miestų gyventojų ir turistų, Šilutės gatvės karšiais „nuklotos“, bet jeigu panorėtume paskanauti keptos ar kitaip paruoštos šios žuvies, tektų nusivilti – kavinės nieko nesiūlo. Ir ne todėl, kad šių žuvų būtų sunku gauti, bet tikriausiai todėl, šio maisto gamyba reikalauja daug darbo sąnaudų, kol paruošiamas pusgaminys.
Tvarios plėtros draugijos 2011 m. tyrė žuvininkystės produktų vartojimą ir nustatė, kad iš žuvininkystės produktų Lietuvos gyventojai dažniausiai vartoja šaldytas žuvis (net 39 proc. tokias žuvis vartoja dažniausiai). Tai greičiausiai susiję su šalies rinkoje esančių žuvininkystės produktų asortimentu ir kainomis, mat šis kriterijus lietuviams yra svarbiausias renkantis.
Didesnė dalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad labiausiai pasigenda gyvų (26 proc.) ir šviežių atvėsintų (22 proc.) žuvų įvairovės. Jei visų žuvininkystės produktų kainos ir įsigijimo galimybės būtų vienodos, Lietuvoje labiausiai išaugtų gyvų ir šviežių atvėsintų žuvų produktų vartojimas: 35 proc. gyventojų vartotų daugiau gyvų, o 36 proc. gyventojų – daugiau šviežių atvėsintų žuvų.
Kuršių marių žvejai turi vilčių, kad Šilutėje kada nors bus įrengtas žuvų turgelis, kuriame šilutiškiai, kaip ir klaipėdiečiai, turės galimybę įsigyti šviežių žuvų, taip pat ir kol kas deramai neįvertintų karšių.

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite