Karšis – Lietuvos nacionalinė žuvis?

Asociacija „Mano miestas Klaipėda“ pakvietė visus Lietuvos žmones ir organizacijas dalyvauti simbolinės Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimuose. Kuršių marių žvejai verslininkai tokia žuvimi siūlo skelbti karšį. O kodėl ir ne? Juk karšis daugeliui yra tarsi Šilutės vizitinė kortelė“. O gal galėtų būti ir visos Lietuvos?

Ar viską žinome apie karšį?
Karšiai mėgsta šiltus, lėtos tėkmės vandenis, savaime susiformavusius užutekiams, įlankėles, nevengia išplaukti į jūrą. Laikosi grupėmis, dažniausiai giliose ir vandens augalų priaugusiose vietose. Tai atsargios ir gana sumanios žuvys.
Lytiškai subręsta 4-6 metais, kai būna 28-30 cm dydžio, iš viso karšiai gali užaugti iki 80 cm, o sverti net 9 kg. Šios žuvys gyvena iki 20 metų. Kuršių mariose dažniausiai sužvejojami karšiai būna 7-9 metų amžiaus, vidutiniškai sveria apie vieną kilogramą, 43 cm. ilgio.
Lietuvoje šių žuvų galima aptikti daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse, taip pat jų gyvena ir Baltijos jūroje. Vis dėlto daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Kuršių marių žvejai per metus sužvejoja apie 500 tonų – tai pagrindinė verslinės žvejybos žuvis.
Karšių cheminių tyrimų duomenys
Saugant vartotojų sveikatą, yra nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų kiekiai žuvininkystės produktuose. Žuvininkystės produktams, tarp jų ir karšiams, reglamentuotos švino, kadmio, gyvsidabrio normos. Didžiausia leistina švino koncentracija yra 0,30 mg/kg, kadmio 0,10-0,25 mg/kg, gyvsidabrio 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio.
Asociacija „Lampetra“ savo pastangomis ištyrė švino, kadmio, gyvsidabrio koncentraciją karšiuose. Rezultatai nudžiugino: nustatyti šių medžiagų kiekiai ne tik neviršija leistinų normų, bet yra tolokai iki reglamentuojamų normų.
Ką galima pagaminti iš karšių?
Lietuvoje, ypač Pamaryje, kol kas dažniausiai vartojami karštai ar šaltai rūkyti bei džiovinti karšiai. Tuo tarpu kulinarinių patiekalų iš karšių galimybės yra kur kas didesnės. Kavinių, kaimo sodybų šeimininkai gali keliskart išplėsti gaminių iš karšių asortimentą.
Anot kitų miestų gyventojų ir turistų, Šilutės gatvės karšiais „nuklotos“, bet jeigu panorėtume paskanauti keptos ar kitaip paruoštos šios žuvies, tektų nusivilti – kavinės nieko nesiūlo. Ir ne todėl, kad šių žuvų būtų sunku gauti, bet tikriausiai todėl, šio maisto gamyba reikalauja daug darbo sąnaudų, kol paruošiamas pusgaminys.
Tvarios plėtros draugijos 2011 m. tyrė žuvininkystės produktų vartojimą ir nustatė, kad iš žuvininkystės produktų Lietuvos gyventojai dažniausiai vartoja šaldytas žuvis (net 39 proc. tokias žuvis vartoja dažniausiai). Tai greičiausiai susiję su šalies rinkoje esančių žuvininkystės produktų asortimentu ir kainomis, mat šis kriterijus lietuviams yra svarbiausias renkantis.
Didesnė dalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad labiausiai pasigenda gyvų (26 proc.) ir šviežių atvėsintų (22 proc.) žuvų įvairovės. Jei visų žuvininkystės produktų kainos ir įsigijimo galimybės būtų vienodos, Lietuvoje labiausiai išaugtų gyvų ir šviežių atvėsintų žuvų produktų vartojimas: 35 proc. gyventojų vartotų daugiau gyvų, o 36 proc. gyventojų – daugiau šviežių atvėsintų žuvų.
Kuršių marių žvejai turi vilčių, kad Šilutėje kada nors bus įrengtas žuvų turgelis, kuriame šilutiškiai, kaip ir klaipėdiečiai, turės galimybę įsigyti šviežių žuvų, taip pat ir kol kas deramai neįvertintų karšių.

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite