Karšis – Lietuvos nacionalinė žuvis?

Asociacija „Mano miestas Klaipėda“ pakvietė visus Lietuvos žmones ir organizacijas dalyvauti simbolinės Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimuose. Kuršių marių žvejai verslininkai tokia žuvimi siūlo skelbti karšį. O kodėl ir ne? Juk karšis daugeliui yra tarsi Šilutės vizitinė kortelė“. O gal galėtų būti ir visos Lietuvos?

Ar viską žinome apie karšį?
Karšiai mėgsta šiltus, lėtos tėkmės vandenis, savaime susiformavusius užutekiams, įlankėles, nevengia išplaukti į jūrą. Laikosi grupėmis, dažniausiai giliose ir vandens augalų priaugusiose vietose. Tai atsargios ir gana sumanios žuvys.
Lytiškai subręsta 4-6 metais, kai būna 28-30 cm dydžio, iš viso karšiai gali užaugti iki 80 cm, o sverti net 9 kg. Šios žuvys gyvena iki 20 metų. Kuršių mariose dažniausiai sužvejojami karšiai būna 7-9 metų amžiaus, vidutiniškai sveria apie vieną kilogramą, 43 cm. ilgio.
Lietuvoje šių žuvų galima aptikti daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse, taip pat jų gyvena ir Baltijos jūroje. Vis dėlto daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Kuršių marių žvejai per metus sužvejoja apie 500 tonų – tai pagrindinė verslinės žvejybos žuvis.
Karšių cheminių tyrimų duomenys
Saugant vartotojų sveikatą, yra nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų kiekiai žuvininkystės produktuose. Žuvininkystės produktams, tarp jų ir karšiams, reglamentuotos švino, kadmio, gyvsidabrio normos. Didžiausia leistina švino koncentracija yra 0,30 mg/kg, kadmio 0,10-0,25 mg/kg, gyvsidabrio 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio.
Asociacija „Lampetra“ savo pastangomis ištyrė švino, kadmio, gyvsidabrio koncentraciją karšiuose. Rezultatai nudžiugino: nustatyti šių medžiagų kiekiai ne tik neviršija leistinų normų, bet yra tolokai iki reglamentuojamų normų.
Ką galima pagaminti iš karšių?
Lietuvoje, ypač Pamaryje, kol kas dažniausiai vartojami karštai ar šaltai rūkyti bei džiovinti karšiai. Tuo tarpu kulinarinių patiekalų iš karšių galimybės yra kur kas didesnės. Kavinių, kaimo sodybų šeimininkai gali keliskart išplėsti gaminių iš karšių asortimentą.
Anot kitų miestų gyventojų ir turistų, Šilutės gatvės karšiais „nuklotos“, bet jeigu panorėtume paskanauti keptos ar kitaip paruoštos šios žuvies, tektų nusivilti – kavinės nieko nesiūlo. Ir ne todėl, kad šių žuvų būtų sunku gauti, bet tikriausiai todėl, šio maisto gamyba reikalauja daug darbo sąnaudų, kol paruošiamas pusgaminys.
Tvarios plėtros draugijos 2011 m. tyrė žuvininkystės produktų vartojimą ir nustatė, kad iš žuvininkystės produktų Lietuvos gyventojai dažniausiai vartoja šaldytas žuvis (net 39 proc. tokias žuvis vartoja dažniausiai). Tai greičiausiai susiję su šalies rinkoje esančių žuvininkystės produktų asortimentu ir kainomis, mat šis kriterijus lietuviams yra svarbiausias renkantis.
Didesnė dalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad labiausiai pasigenda gyvų (26 proc.) ir šviežių atvėsintų (22 proc.) žuvų įvairovės. Jei visų žuvininkystės produktų kainos ir įsigijimo galimybės būtų vienodos, Lietuvoje labiausiai išaugtų gyvų ir šviežių atvėsintų žuvų produktų vartojimas: 35 proc. gyventojų vartotų daugiau gyvų, o 36 proc. gyventojų – daugiau šviežių atvėsintų žuvų.
Kuršių marių žvejai turi vilčių, kad Šilutėje kada nors bus įrengtas žuvų turgelis, kuriame šilutiškiai, kaip ir klaipėdiečiai, turės galimybę įsigyti šviežių žuvų, taip pat ir kol kas deramai neįvertintų karšių.

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite