Karantinas paliko Švėkšną be rekordinio Velykų medžio

Šeštą karantino savaitę „Pamarys“ pakalbino Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį, domėjosi gyventojų nuotaikomis ir reikalais. Optimizmo mažai, nuotaikos niūrios, o karantinas Švėkšnoje panašus į sustojusį gyvenimą.

Šiemet Velykų medis Švėkšnoje „nebepražydo“. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Šiemet šventosios Velykos Švėkšnoje praėjo be įprastos pavasarinio gyvenimo dalies – rekordinio medžio, papuošto tūkstančiais margučių. Nuo to pokalbį telefonu su „Pamariu“ ir pradėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Į seniūniją žmonės nebepatenka, mat juosta atsitverta. Tačiau pavasario darbai, anot seniūno, nesustoja. Ūkininkai triūsia laukuose, sėja. Žolė želia, netrukus teks pjauti. Vėjas parke šakų prilaužė, tenka tvarkytis. Po pusdienį dirba pašalpų gavėjai: gauna pirštines, veido kaukes, nurodoma laikytis atstumo.
Antradienį, kai bendravome su Švėkšnos seniūnu, geriausia naujiena buvo ta, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 seniūnijoje nebuvo.

Gal nėra, gal tik nediagnozuota? Seniūnas sakė, kad Švėkšnoje žmonių antplūdžio nėra: nesportuoja jaunimas, aikštelės apjuostos specialiomis juostomis, nuimti krepšinio lankai, yra stebėjimo kameros.

„Karantino pradžioje teko tuo pasirūpinti. Visi suprato. Tik ir dabar miestelio aikštėje, kitur dar suvažiuoja po kelis jaunimo automobilius. Sėdi, šnekasi… Įspėjau“, – pasakojo A. Šeputis ir stebėjosi, kokia gausa automobilių antradienį buvo kelyje Šilutė–Klaipėda. Gal kad karantino reikalavimai sušvelninti?

Švėkšnos centrinę aikštę juosia parduotuvės. Maisto prekių dirbo visą laiką. Kruopų, makaronų čia žmonės pirko gausiai, tad prekybos verslas nuostolių nebus patyręs. Ir Švėkšnos turguje maisto produktais prekiauja. Tik dabar vis gausėja norinčiųjų pardavinėti sodinukus, gėles. Anot seniūno, tam reikia kiekvieną prekybos vietą atitverti nuo šalia esančios. Gal tiks laikini atitvarai ar kita.

Uždaryta ir Švento apaštalo Jokūbo bažnyčia. Kunigai aukoja šv. Mišias, vakarais ir viena kita močiutė ateina. Nebėra sekmadienio šventųjų Mišių. Nebėra vestuvininkų, krikštynų… O juk sakoma, kad Švėkšna – visos Lietuvos vestuvių centras, sumainyti aukso žiedus šioje gražioje šventovėje vykdavo iš tolimiausių šalies kampelių.
„Štilis… Ir vestuvininkų nematyti… Ir kaimo turizmo verslui gūdžios dienos. Yra miestelyje dvi kavinės, karantino pradžioje viena siūlė maisto išsivežti, bet nebuvo paklausos. Dabar abi kavinės neveikia. Iš Švėkšnos miestelio tradicinės šventės nebus. Gal? Galime tikėtis tik rudenį surengti moliūgų žibintų renginį. Vasara, rodos, bus tyli, rami…“ – pasakojo A. Šeputis, pasigendąs mokslininkų, medikų pagrįsto pandemijos, koronaviruso apibūdinimo, prognozių, žodžiu, aiškumo.

Buvo Švėkšnoje ir laidotuvių. A. Šeputis sakė, jog netekties metą apsiribojama užuojauta, o laidotuvėse dalyvauja tik artimieji.

Pasigenda švėkšniškiai bendravimo, mat ši bendruomenė išskirtinė glaudžiais ryšiais ir džiaugsme, ir varge. A. Šeputis ir su savo dukrų šeimomis bendrauja telefonu, nuveža lauknešėlį, palieka prie durų. „Pasiilgome vieni kitų… Nebebus taip, kaip buvo. Gyvenom atsipalaidavę, neretai tik dėl savęs. Teks keistis, daug ką permąstyti. Kaip mano garbaus amžiaus uošvienė sako, „iš Aukščiausiojo botagėliu žmogui per sprandą“. Ir iš jos, ir iš kitų garbaus amžiaus žmonių girdžiu, kad nėra buvę, jog net Dievo namus uždarytų…“ – pasakojo seniūnas, kuriam su ne vienu senoliu tenka pabendrauti. Mat eina senimas į bažnyčią, girdi, kiek gyventi beliko, tiek ir gerai… Seniūnas paprotina, jog gali užkrėsti jaunesnę motiną, toji numirs, vaikai vieni liks… Ir pavykę ne vieną senjorą įtikinti.
A. Šeputis dabartinį seniūno darbą apibūdino taip: veido kaukė, pirštinės, telefonas. Skambučių daug nebūna. Dar karantino pradžioje su seniūnaičiais sutaręs, jog skambintų išsyk, jeigu kam reikės pagalbos. Bet jos niekas nesikreipė. Švėkšniškiai įpratę kaimynui, draugui, pažįstamam padėti. Tvirti čia giminystės ryšiai. Seniūnas sulaukia jaunų žmonių žinučių: gal kuo padėti?

Ko tikėtis? Seniūnas svarsto, gal vasarą virusas duos atsikvėpti, bet jeigu rudenį bus antroji banga? Ir priminė, kad pasaulio valstybės pandemijos metu rinkosi skirtingus kelius: vienos – didelius suvaržymus, kitos – ne. Ir dar kartą pasigedo pagrįstos analizės, faktų įvertinimo.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kiekvienas per metus išmetame apie 140 kg maisto

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose.   Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams 2021 m. atlikus tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir  priežasčių nustatymas

Mirtys, apie kurių priežastis policija visuomenės neinformuoja

Tauragės apskrities VPK praneša apie aptiktus dviejų moterų kūnus. Rugsėjo 28 d. per pietus namuose Sokaičių k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav., rastas moters, gim. 1960 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas 62 metų moters mirties priežasčiai nustatyti. Rugsėjo 28 d. pavakare namuose Laisvės al., Šilutėje, rastas moters, gim. 1963 m., kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas 59 metų moters mirties priežasčiai nustatyti. Per 28 rugsėjo dienas policija pranešė apie Šilutės rajone aptiktus 7 mirusių asmenų kūnus: 3 moterų ir

Lengvųjų automobilių žibintų remontas

Šiuolaikiniuose automobiliuose yra daugybė žibintų ir šviesos šaltinių, kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą funkciją. Tai gali būti signalizavimas kitiems eismo dalyviams apie planuojamą arba atliekamą veiksmą kelyje, aplinkos matomumo didinimas arba užtikrinimas, jog pati transporto priemonė yra matoma kitiems. Pastarąją funkciją atlieka dienos šviesos žibintai, kurie pagal kelių eismo taisykles privalo būti įjungti transporto priemonėse, nepriklausomai nuo paros laiko ar matomumo kelyje. Toks sprendimas yra priimtas, nes automobilis su įjungtais žibintais yra gerokai labiau pastebimas, nei važiuojantis be jų

„Mizon“ kosmetika – giliai maitinanti ir drėkinanti kosmetikos linija

Nuo pat pradžių Mizon prekės ženklas orientuojasi į tik natūralių ingredientų naudojimą. Pasitelkus inovatyvių technologijų pavyko sukurti visiškai saugią kosmetiką. Joje nėra parabenų, dažiklių, SLS ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas. Tai ne visi šios kosmetikos privalumai. Visų Mizon produktų formulė labai lengva, bet kartu ir itin efektyvi. Galima naudoti visų tipų odai – normaliai, riebiai, jautriai, sausai, suglebusiai ir brandžiai. Prekės ženklas sukūrė specialią „10 žingsnių“ programą, kuri leidžia išnaudoti visas jo kosmetikos

Taip pat skaitykite