Karališkieji aštriašnipiai eršketai veisiami Rusnėje

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tęsia tarptautinius įsipareigojimus – rūpinasi saugomų žuvų rūšių išlikimu, turtina jomis šalies vandenis. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal įveisiamus vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų – kiekius. Pagal ŽŪM patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą, šiais metais į Lietuvos upes numatyta paleisti per 20 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Šios žuvys auginamos Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje. Eršketai užauginami iš lervučių, kurias dovanoja bendradarbiaujantis Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, turintis reproduktorių.

Vidutiniškai metų amžiaus eršketas sveria apie 800 gramų, bet pasitaiko ir užaugusių iki 1,3 kg. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Eršketai gali užaugti ir iki 300 kg svorio!

Šiuo metu Žuvininkystės tarnybos darbuotojai ženklina metus paaugintus aštriašnipių eršketų jauniklius. Planuojama, kad  netrukus Lietuvos vandenyse apsigyvens 1500 ženklintų eršketų.

Į laisvę paleidžiami eršketai ženklinami išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, numeris ir kontaktinis telefono numeris, kuris leidžia žvejui pranešti apie sugautą žuvį. Žymekliai žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies  eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Šiuo tikslu sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. „Lietuva deda daug pastangų, kad aštriašnipių eršketų rūšiai būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Siekdami išsaugoti ir gausinti šias vertingas žuvis, kartu su vokiečiais, lenkais ir latviais tęsiame išteklių atkūrimo darbus“, – sako ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Pernai į Lietuvos vandenis išleista 45 tūkst. šiųmetukų ir 1500 paženklintų metinukų eršketų.

Žemės ūkio min. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite