Karališkieji aštriašnipiai eršketai veisiami Rusnėje

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tęsia tarptautinius įsipareigojimus – rūpinasi saugomų žuvų rūšių išlikimu, turtina jomis šalies vandenis. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal įveisiamus vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų – kiekius. Pagal ŽŪM patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą, šiais metais į Lietuvos upes numatyta paleisti per 20 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Šios žuvys auginamos Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje. Eršketai užauginami iš lervučių, kurias dovanoja bendradarbiaujantis Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, turintis reproduktorių.

Vidutiniškai metų amžiaus eršketas sveria apie 800 gramų, bet pasitaiko ir užaugusių iki 1,3 kg. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Eršketai gali užaugti ir iki 300 kg svorio!

Šiuo metu Žuvininkystės tarnybos darbuotojai ženklina metus paaugintus aštriašnipių eršketų jauniklius. Planuojama, kad  netrukus Lietuvos vandenyse apsigyvens 1500 ženklintų eršketų.

Į laisvę paleidžiami eršketai ženklinami išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, numeris ir kontaktinis telefono numeris, kuris leidžia žvejui pranešti apie sugautą žuvį. Žymekliai žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies  eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Šiuo tikslu sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. „Lietuva deda daug pastangų, kad aštriašnipių eršketų rūšiai būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Siekdami išsaugoti ir gausinti šias vertingas žuvis, kartu su vokiečiais, lenkais ir latviais tęsiame išteklių atkūrimo darbus“, – sako ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Pernai į Lietuvos vandenis išleista 45 tūkst. šiųmetukų ir 1500 paženklintų metinukų eršketų.

Žemės ūkio min. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite