Kambarinių gėlių persodinimas: ką reikėtų žinoti, o ko geriau nedaryti?

O. Dvarvytytės nuotr.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausia gėlių priežiūros prekių prekyba, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

„Jau nuo kovo mėnesio mūsų pirkėja namuose, ant palangių, pradeda auginti įvairiausias prieskonines žoleles, svogūnų laiškus, sukrunta rūpintis kambarinėmis gėlėmis, jas persodina. Būtent tokias tendencijas rodo pirmaisiais pavasario mėnesiai pastebimi augantys augalams sodinti skirtos žemės, trąšų, pirštinių pardavimai. Žinoma, ypač išauga sėklų, daigyklų ir svogūnų sodinukų paklausa“, – teigia V. Budrienė.

Kada geriausia persodinti gėles?

Oresta Dvarvytytė, parduotuvės „Kambarinės gėlės“ savininkė, pasakoja, kad dažniausiai girdime nuomonę, jog augalus geriausiai persodinti pavasarį. Tai paremta tuo, kad persodinimas augalui yra savotiškas „stresas“: po šios procedūros dažnai kuriam laikui sustoja jo augimas, gėlė gali suglebti, netgi numesti šiek tiek lapų. O didžiausias veiksnys padedantis augalui greičiau atsigauti po persodinimo – saulė.

„Žiemą mūsų šalyje saulės ir natūralios šviesos nėra itin daug, o vasarą nerekomenduojama gėlių persodinti, nes šį sezoną yra aktyviausias augalų augimo metas. Mūsų vasara trumpa, todėl pavasaris – tikrai labai tinkamas laikas persodinti gėles, nes jos spėja prisitaikyti prie persodinimo ir per vasarą maksimaliai paauga“, – sako ekspertė.

Kita dažnai girdima teorija, anot O. Dvarvytytės, augalus persodinti parsinešus iš parduotuvės, nes gėlėms nepatartina augti žemėse, kuriose jas perkame. Pasak ekspertės, žemę, kurioje įsigyjame gėles išties reikėtų pakeisti, nes ją galėtume pavadinti laikina tik augalams transportuoti (įvežti) skirta terpe, o ne nuolatine augalo gyvenimo vieta.

Gėlių persodinimui žinovė siūlo pasirinkti pirmąją, o ne antrąją dienos pusę – dažniausiai dienos šviesoje yra lengviau pamatyti šaknų būklę, įvertinti jų dydį ir pagal tai parinkti tinkamo dydžio vazoną. Dienos šviesoje lengviau apžiūrėti patį augalą ir įvertinti jo būklę, ar jis neturi kenkėjų. Kad pats persodinimo procesas būtų malonus ir greitas, ekspertė siūlo iš anksto pasiruošti reikiamas priemones: pagalvoti apie drenažą, žemių mišinį, pirštines, žinoma, ir apie tai, ką pasitiesime ant žemės ir į ką sodinsime gėlę.

Kodėl būtina persodinti? 

O. Dvarvytytė sako, kad ir plika akimi galime nustatyti, jog gėlę būtina persodinti. Vienas ryškiausių kriterijų – kai augalo šaknys lenda per vazono apačioje esančią skylutę. Kitas būtino persodinimo kriterijus – jeigu augalas niekada nebuvo persodintas ir jau ilgą laiką auga transportavimo žemėse arba nebuvo persodintas keletą metų.

„Jeigu mažesnis augalas nebuvo persodintas 2 ir daugiau metų, o didesnis – daugiau nei 4 metus, juos būtina persodinti. Tai daryti reikia tam, kad atnaujintume žemę bei papildytume ją maisto medžiagomis. Mažų mažiausiai reikėtų pakeisti bent viršutinį žemės sluoksnį. Dar vienas požymis – kenkėjai. Jeigu augalas jų turi, ir niekaip neišeina jų atsikratyti, gali būti, kad žemėje jie deda kiaušinėlius, todėl būtina ją pakeisti. Taip pat augalą reikėtų persodinti, jei pastaruoju metu jis nustojo augti, gali būti, kad tiesiog reikia atnaujinti substratą ir augalas vėl suvešės“, – sako ekspertė.

Svarbiausia – saugoti šaknis

O. Dvarvytytė pabrėžia, kad persodinant gėles ne visada reikia jas perkelti į didesnį vazoną – jį geriausia parinkti pagal šaknų dydį, kuris geriausiai matomas augalą išėmus iš senojo vazono. Mat per didelis naujasis vazonas gali sumažinti gėlės augimo kokybę. Kalbėdama apie žemių mišinį ekspertė sako, kad jis negali būti šaltas, nes šaltis augalui taip pat gali sukelti „stresą“. Todėl mišinys turėtų būti kambario temperatūros. Lapiniams augalams žemių mišinį galima papildyti perlitu, orchidėjų substrato drožlėmis, o kaktusų ir sukulentų žemę galime praturtinti papildomai įmaišydami žvyro ar molio granulių.

Dar viena svarbi taisyklė, kuria turėtume vadovautis persodindami gėles, – stengtis kuo mažiau sujudinti augalo šaknis: jų nedraskyti, nešukuoti, jeigu augalą persodiname pirmą kartą – atsargiai nuo jų nuimti durpes.

Dar vienas mitas, kad po persodinimo augalus būtina palieti. Ekspertės teigimu, gėlės turėtų būti palaistytos bent porą valandų, o geriausiai porą dienų prieš jas persodinant. Tada žemė tampa minkštesnė ir augalą lengviau išimti. Persodinimo metu ant gėlių šaknų gali atsirasti mažesnių arba didesnių įtrūkimų, o kai juos persodinę iš karto paliejame, atsiranda didelis pavojus, kad tos vietos pradės pūti, todėl iš karto pulti jų laistyti nereikėtų.

O. Dvarvytytės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite