„Kam mums tas Paryžius…“

Sekmadienio pavakare prie Kintų didžiosios bažnyčios būriavosi žmonės – laukė koncertas, pavadintas „Romantiniai pokalbiai“. Besitęsiančiame Kintų muzikos festivalyje tą vakarą koncertavo Aleksander Paley (fortepijonas, Moldova–JAV), Gleb Pyšniak (violončelė, Lietuva–Austrija) ir styginių kvartetas „Mettis“.

Pažintis
Koncertas prasidėjo Roberto Šumano kūriniu „Trys fantastinės pjesės“ op.73 violončelei ir fortepijonui. Pianistas ir violončelininkas kūrė nuostabią muzikinę atmosferą – muzika iškilmingai liejosi, aidu atkartojama bažnyčios skliautuose ir klausytojų širdyse.

Pianistas A. Paley ir styginių kvartetas „Mettis“.

Pianistas A. Paley gimė Moldovoje, studijas baigė P.Čaikovskio konservatorijoje Maskvoje. 1984 m. laimėjo pirmąją premiją J. S. Bacho konkurse Leipcige, o praėjus metams – Bosendorferio prizą ir Grand Prix konkurse Bulgarijoje, po to prasidėjo tarptautinė karjera.

A. Paley – pažįstamas ir Lietuvoje. Kiekvienais metais jis groja su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus. A.Paley Lietuvoje taip pat rengia solo rečitalius, groja duetu su žmona pianiste Pei–Wen Chen, kartu su kolegomis atlieka kamerinius kūrinius.
Pianisto repertuare daugiau nei penkiasdešimt kūrinių fortepijonui ir orkestrui, keli šimtai solinės ir kamerinės muzikos kūrinių. A.Paley domisi ne tik fortepijonine muzika, bet ir opera, literatūra, tapyba ir kitais menais, kuo galėjome įsitikinti, klausydamiesi gerbiamo atlikėjo pasisakymų.
Ne mažiau spalvinga asmenybė ir jaunasis violončelininkas vilnietis G. Pyšniak. Būdamas vos keturiolikos, kaip solistas debiutavo su Lietuvos kameriniu orkestru (dirigentas prof. Saulius Sondeckis) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Kaip solistas atlikėjas grojo kartu su Maskvos Konservatorijos, Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Porto simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu ir kitais. G.Pyšniak surengė solinius bei kamerinės muzikos koncertus daugelyje Europos šalių bei JAV.
Nuo 2018 metų G. Pyšniak yra Lietuvos nacionalinės filharmonijos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Čiurlionio kvarteto narys.
Fortepijoninis kvintetas – pianistas A.Paley ir styginių kvartetas „Mettis“ – atliko Roberto Šumano op. 44 Es-dur.

Styginių kvartetas susibūrė 2012 metais LMTA prof. Augustino Vasiliausko klasėje, vėliau atlikėjai studijavo Europos kamerinės muzikos akademijoje, kur, padedami geriausių pasaulyje šios srities pedagogų, pradėjo sparčiai kopti karjeros laiptais. Kvartetas yra laimėjęs prizinių vietų konkursuose Prancūzijoje ir Italijoje. 2017 metais kvartetas surengė gastroles Kinijoje, 2018 metais debiutavo Izraelyje, Panamoje, JAV ir Kanadoje. Puikų kvinteto pasirodymą žiūrovai palydėjo garsiais plojimais.

Vakaras fortepijonui
Po trumpos pertraukos antrojoje koncerto dalyje skambėjo to paties R. Šumano „Karnavalas“, op. 9 fortepijonui, atliekamas A. Paley.
Nuskambėjus paskutiniams akordams, pasigirdo plojimai. Ne kartą pianistas A. Paley buvo kviečiamas žiūrovų sugrįžti prie instrumento. Atsidėkodamas jis atliko dar kelis kūrinius, o nuoširdūs klausytojai neskubėjo skirstytis. Pasigirdo balsų, kad nė į Paryžių nereikia važiuoti, kai čia skamba dieviška muzika, atliekama pasaulinio garso atlikėjų…

Birutė Pucilauskaitė– Morkevičienė, autorės nuotr.

Hits: 214

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite