Kalėdiniai žaisliukai turi savo istoriją

Pasitelkę visažinį Google, galime nesunkiai rasti žinių apie pirmuosius kalėdinius žaisliukus, kuriuos šiomis dienomis kabiname ant žaliaskarių šakų.  Pateikiame keletą mums pasirodžiusių įdomesnių faktų.

Valgomi papuošalai

Teigiama, kad iki XVIII amžiaus vidurio šventines eglutes puošdavo tik valgomais papuošalais – obuoliais, vafliais, riešutais paauksuotuose popierėliuose ar net zefyrais ir medaus pyragaičiais.

Ir tik XVIII amžiaus antroje pusėje pasirodė pirmosios „nevalgomos“ eglutės dekoracijos. Šiame etape jie vis dar buvo primityvūs, kiekviena šeima pasidarydavo savo rankomis iš popieriaus, kiaušinių lukštų, eglės kankorėžių ir t. t.

XVIII amžiaus pabaigoje eglutei puošti pradėta naudoti jau amatininkų pagamintas blizgančias sidabrines žvaigždes, įvairias popierinės gėlės ir visokias kaladėlės.

Stiklas iš Laušos

Pirmieji kalėdiniai kamuoliai (burbulai), kuriais puošiame eglutes ir šiandien, pasirodė tik 1848 m. Juos gaminti pradėta Tiuringijoje, tenykščiame Laušos (vok. Lauscha) miestelyje. Pirmieji kalėdinių eglučių papuošalai nebuvo tokie lengvi ir trapūs, kaip yra šiandien. Jie buvo pagaminti iš sunkaus stiklo, skaidrūs arba spalvoti, o viduje padengti plonu švino sluoksniu, kad spindėtų lyg veidrodis.

Tiesa, ir šie sunkūs burbulai, galintys kabėti tik ant storų eglės šakų nebuvo pigūs ir ne visi galėjo sau leisti jų įsigyti. Beje, šiais laikais išlikę originalūs anų amžių senieji „kugeliai“ (kamuoliai) kainuoja dar brangiau – jų kaina siekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų…

Kalėdinių puošmenų gamybos technologija pasikeitė po 1867 m., kai mieste buvo atidaryta dujų gamykla. Dujinių degiklių naudojimas pučiant stiklą leido įkaitinti stiklo masę iki gana aukštos temperatūros, o tai leido pagaminti apvalius eglutės žaislus iš plono stiklo, jie buvo daug lengvesni. Švino danga, galinti pakenkti sveikatai, nebebuvo naudojama, o veidrodinį blizgesį pradėta kurti naudojant sidabro nitratą.

Ilgą laiką visos stiklinės eglutės dekoracijos buvo gaminamos tik Laušoje, o vėliau eksportuojamos į kitas Europos šalis, įskaitant ir carinę Rusiją.  Ir tik XX amžiaus pradžioje eglutės papuošalus pradėta gaminti kitų šalių dirbtuvėse ir gamyklose – Bohemijoje, Japonijoje, JAV ir Lenkijoje.

Kaip keitėsi rusiški kalėdiniai žaisliukai

Dauguma vyresniosios kartos žmonių bene geriausiai prisimena rusiškus eglutės puošybai skirtus žaisliukus. Tiesa, sovietų valdžios metais oficialiai tarsi nebebuvo Kalėdų, tik Naujieji Metai…

Polina Pendina, portalo „Culture.RF“ autorė pasakoja, kad eglutės žaislai Rusijoje pasirodė apie XIX amžiaus 30-uosius. Tradicija atėjusi iš tos pačios Vokietijos. Iš pradžių dekoracijų net nebuvo galima pavadinti žaislais šiuolaikine prasme: ant eglutės buvo kabinama viskas, ką žmonės turėjo – kaspinai iš brangių audinių, dideli papuošalai. Antai pasirodžius spektakliui „Spragtukas“ («Щелкунчик»), eglutes ėmė puošti kaip pasakoje: obuoliais, saldumynais, žvakėmis…

1880-aisiais Rusijos imperija „tikslingai“ susirūpino šventinėmis eglutėmis: pradėjo gaminti stiklo karoliukus eglutėms papuošti. Pirmieji stikliniai žaislai buvo pagaminti Klino mieste per Pirmąjį pasaulinį karą: į nelaisvę paimti vokiečiai vietinius stiklo pūtėjus mokė gaminti ne tik indus, bet ir kalėdinius burbulus (apskritus kamuoliukus).

Atėjus bolševikų valdžiai…

Po revoliucijos kalėdiniam spindesiui beveik atėjo galas: nuo 1927 iki 1935 metų kalėdinius papuošimus nustojo gaminti. Tačiau ilgą laiką Sovietų Rusija nenorėjo gyventi be šios šventės.

1935 m. Laikraštis „Pravda“ paskelbė straipsnį su nedrąsiu kreipiniu: „Organizuokime vaikams gerą eglutę Naujiesiems metams!“.

Kalėdų eglutė greitai virto „ideologiškai teisinga“ komunistine naujametine eglute, kaip ir žaislai. Nepraėjus nė dvejiems metams po straipsnio paskelbimo, Sąjungos namuose (Дом Союзов) buvo pastatyta eglė, papuošta stikliniais kamuoliais su… politbiuro narių portretais.

Gi savadarbiai kartoniniai žaislai, į foliją suvynioti vaisiai ir medvilnės figūrėlės kartu su ikirevoliucinių Kalėdų dvasia nuėjo į nebūtį. Užtat fabrikuose pradėta pramoniniu mastu gaminti stiklines fizkultūrininkų, parašiutininkų, pionierių, lėktuvų, traukinių, pasieniečių su šunimis figūras, šarvuotus automobilius.

Betliejaus žvaigždė medžio viršuje greitai transformavosi į Kremliaus penkiakampę. Bėgo laikas, o šio pasaulio galingųjų portretai vienas kitą keitė ant stiklinių burbulų.

Stikliniai žaislai su CK politbiuro narių atvaizdais

„1937 m. buvo išleista stiklinių burbulų serija su bolševikų partijos CK politbiuro narių portretais, taip pat didelis stiklinis burbulas su Markso, Engelso, Lenino ir Stalino atvaizdu. Kaip baisu tada turėjo būti sulaužius tokį stiklinuką!“ Tai citata iš istorikės Alos Salnikovos knygos „Eglutės žaisliuko istorija“.

Antrojo pasaulinio karo metu taip pat buvo gaminamos eglutės dekoracijos, nors ir labai mažomis partijomis: tankai, kareiviai, lėktuvai.

Karui pasibaigus, tik 1947 metais sausio 1-oji vėl buvo paskelbta išeigine diena. Eglučių papuošalai tapo įvairesni: ant šakų puikavosi visokie pasakų herojai, mieli gyvūnai.

Pasirodžius filmui „Karnavalinė naktis“, į madą grįžo stiklo karoliukai. 6-ajame dešimtmetyje buvo kosminis bumas, ant visų šalies šventinių eglučių atsirado kosmonautai, raketos, palydovai ir planetos… Tikri vaisiai ir daržovės nuo medžių dingo, bet pasirodė stikliniai, tarsi demonstruodami, Sovietų sąjungos žemės ūkio produktų gausą.

Nikitos Chruščiovo laikais ypač populiarūs eglutės žaisliukai tapo stikliniai kukurūzai. Tiesa, atėjus į valdžią L. Brežnevui, kukurūzai beveik dingo nuo naujametinių eglučių…

Maždaug tuo pačiu metu pasirodė pirmosios naujametinių eglučių girliandos, o žaisliukų dekoravimo rankomis nebeliko. Gamyklos ėmė štampuoti begalę plastikinių snaigių, kūgių ir burbulų.

Mini parodėlė „Kalėdiniai sentimentai“

Nedidelį rinkinį senųjų naujametinių ir kalėdinių žaisliukų, surinktų šio rašinio autoriaus, iki gruodžio 20 d. galite pamatyti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ekspoziciniame stende. Ten rasite ir senųjų „kugelių“ pavyzdžių, ir populiariųjų pokario meto sovietinių žaislų su užrašu „S Novym Godom“ (Su Naujaisiais Metais).

Parodai pateiktas ir oficialus 2008 m. JAV Baltųjų rūmų burna iš stiklo pūstas ir dailiai dekoruotas kalėdinis žaislas. Taip pat parinkta keletas įvairių laikų atvirukų.

Kviečiu užsukti.

Dėkoju Vydūno bibliotekos kolektyvui už suteiktą progą parodyti kai ką iš surinktų eksponatų.

Petras Skutulas, kolekcininkas


 

Taip pat skaitykite: 

Kugelis būna ne vien iš bulvių…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite