Kalėdiniai žaisliukai turi savo istoriją

Pasitelkę visažinį Google, galime nesunkiai rasti žinių apie pirmuosius kalėdinius žaisliukus, kuriuos šiomis dienomis kabiname ant žaliaskarių šakų.  Pateikiame keletą mums pasirodžiusių įdomesnių faktų.

Valgomi papuošalai

Teigiama, kad iki XVIII amžiaus vidurio šventines eglutes puošdavo tik valgomais papuošalais – obuoliais, vafliais, riešutais paauksuotuose popierėliuose ar net zefyrais ir medaus pyragaičiais.

Ir tik XVIII amžiaus antroje pusėje pasirodė pirmosios „nevalgomos“ eglutės dekoracijos. Šiame etape jie vis dar buvo primityvūs, kiekviena šeima pasidarydavo savo rankomis iš popieriaus, kiaušinių lukštų, eglės kankorėžių ir t. t.

XVIII amžiaus pabaigoje eglutei puošti pradėta naudoti jau amatininkų pagamintas blizgančias sidabrines žvaigždes, įvairias popierinės gėlės ir visokias kaladėlės.

Stiklas iš Laušos

Pirmieji kalėdiniai kamuoliai (burbulai), kuriais puošiame eglutes ir šiandien, pasirodė tik 1848 m. Juos gaminti pradėta Tiuringijoje, tenykščiame Laušos (vok. Lauscha) miestelyje. Pirmieji kalėdinių eglučių papuošalai nebuvo tokie lengvi ir trapūs, kaip yra šiandien. Jie buvo pagaminti iš sunkaus stiklo, skaidrūs arba spalvoti, o viduje padengti plonu švino sluoksniu, kad spindėtų lyg veidrodis.

Tiesa, ir šie sunkūs burbulai, galintys kabėti tik ant storų eglės šakų nebuvo pigūs ir ne visi galėjo sau leisti jų įsigyti. Beje, šiais laikais išlikę originalūs anų amžių senieji „kugeliai“ (kamuoliai) kainuoja dar brangiau – jų kaina siekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų…

Kalėdinių puošmenų gamybos technologija pasikeitė po 1867 m., kai mieste buvo atidaryta dujų gamykla. Dujinių degiklių naudojimas pučiant stiklą leido įkaitinti stiklo masę iki gana aukštos temperatūros, o tai leido pagaminti apvalius eglutės žaislus iš plono stiklo, jie buvo daug lengvesni. Švino danga, galinti pakenkti sveikatai, nebebuvo naudojama, o veidrodinį blizgesį pradėta kurti naudojant sidabro nitratą.

Ilgą laiką visos stiklinės eglutės dekoracijos buvo gaminamos tik Laušoje, o vėliau eksportuojamos į kitas Europos šalis, įskaitant ir carinę Rusiją.  Ir tik XX amžiaus pradžioje eglutės papuošalus pradėta gaminti kitų šalių dirbtuvėse ir gamyklose – Bohemijoje, Japonijoje, JAV ir Lenkijoje.

Kaip keitėsi rusiški kalėdiniai žaisliukai

Dauguma vyresniosios kartos žmonių bene geriausiai prisimena rusiškus eglutės puošybai skirtus žaisliukus. Tiesa, sovietų valdžios metais oficialiai tarsi nebebuvo Kalėdų, tik Naujieji Metai…

Polina Pendina, portalo „Culture.RF“ autorė pasakoja, kad eglutės žaislai Rusijoje pasirodė apie XIX amžiaus 30-uosius. Tradicija atėjusi iš tos pačios Vokietijos. Iš pradžių dekoracijų net nebuvo galima pavadinti žaislais šiuolaikine prasme: ant eglutės buvo kabinama viskas, ką žmonės turėjo – kaspinai iš brangių audinių, dideli papuošalai. Antai pasirodžius spektakliui „Spragtukas“ («Щелкунчик»), eglutes ėmė puošti kaip pasakoje: obuoliais, saldumynais, žvakėmis…

1880-aisiais Rusijos imperija „tikslingai“ susirūpino šventinėmis eglutėmis: pradėjo gaminti stiklo karoliukus eglutėms papuošti. Pirmieji stikliniai žaislai buvo pagaminti Klino mieste per Pirmąjį pasaulinį karą: į nelaisvę paimti vokiečiai vietinius stiklo pūtėjus mokė gaminti ne tik indus, bet ir kalėdinius burbulus (apskritus kamuoliukus).

Atėjus bolševikų valdžiai…

Po revoliucijos kalėdiniam spindesiui beveik atėjo galas: nuo 1927 iki 1935 metų kalėdinius papuošimus nustojo gaminti. Tačiau ilgą laiką Sovietų Rusija nenorėjo gyventi be šios šventės.

1935 m. Laikraštis „Pravda“ paskelbė straipsnį su nedrąsiu kreipiniu: „Organizuokime vaikams gerą eglutę Naujiesiems metams!“.

Kalėdų eglutė greitai virto „ideologiškai teisinga“ komunistine naujametine eglute, kaip ir žaislai. Nepraėjus nė dvejiems metams po straipsnio paskelbimo, Sąjungos namuose (Дом Союзов) buvo pastatyta eglė, papuošta stikliniais kamuoliais su… politbiuro narių portretais.

Gi savadarbiai kartoniniai žaislai, į foliją suvynioti vaisiai ir medvilnės figūrėlės kartu su ikirevoliucinių Kalėdų dvasia nuėjo į nebūtį. Užtat fabrikuose pradėta pramoniniu mastu gaminti stiklines fizkultūrininkų, parašiutininkų, pionierių, lėktuvų, traukinių, pasieniečių su šunimis figūras, šarvuotus automobilius.

Betliejaus žvaigždė medžio viršuje greitai transformavosi į Kremliaus penkiakampę. Bėgo laikas, o šio pasaulio galingųjų portretai vienas kitą keitė ant stiklinių burbulų.

Stikliniai žaislai su CK politbiuro narių atvaizdais

„1937 m. buvo išleista stiklinių burbulų serija su bolševikų partijos CK politbiuro narių portretais, taip pat didelis stiklinis burbulas su Markso, Engelso, Lenino ir Stalino atvaizdu. Kaip baisu tada turėjo būti sulaužius tokį stiklinuką!“ Tai citata iš istorikės Alos Salnikovos knygos „Eglutės žaisliuko istorija“.

Antrojo pasaulinio karo metu taip pat buvo gaminamos eglutės dekoracijos, nors ir labai mažomis partijomis: tankai, kareiviai, lėktuvai.

Karui pasibaigus, tik 1947 metais sausio 1-oji vėl buvo paskelbta išeigine diena. Eglučių papuošalai tapo įvairesni: ant šakų puikavosi visokie pasakų herojai, mieli gyvūnai.

Pasirodžius filmui „Karnavalinė naktis“, į madą grįžo stiklo karoliukai. 6-ajame dešimtmetyje buvo kosminis bumas, ant visų šalies šventinių eglučių atsirado kosmonautai, raketos, palydovai ir planetos… Tikri vaisiai ir daržovės nuo medžių dingo, bet pasirodė stikliniai, tarsi demonstruodami, Sovietų sąjungos žemės ūkio produktų gausą.

Nikitos Chruščiovo laikais ypač populiarūs eglutės žaisliukai tapo stikliniai kukurūzai. Tiesa, atėjus į valdžią L. Brežnevui, kukurūzai beveik dingo nuo naujametinių eglučių…

Maždaug tuo pačiu metu pasirodė pirmosios naujametinių eglučių girliandos, o žaisliukų dekoravimo rankomis nebeliko. Gamyklos ėmė štampuoti begalę plastikinių snaigių, kūgių ir burbulų.

Mini parodėlė „Kalėdiniai sentimentai“

Nedidelį rinkinį senųjų naujametinių ir kalėdinių žaisliukų, surinktų šio rašinio autoriaus, iki gruodžio 20 d. galite pamatyti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ekspoziciniame stende. Ten rasite ir senųjų „kugelių“ pavyzdžių, ir populiariųjų pokario meto sovietinių žaislų su užrašu „S Novym Godom“ (Su Naujaisiais Metais).

Parodai pateiktas ir oficialus 2008 m. JAV Baltųjų rūmų burna iš stiklo pūstas ir dailiai dekoruotas kalėdinis žaislas. Taip pat parinkta keletas įvairių laikų atvirukų.

Kviečiu užsukti.

Dėkoju Vydūno bibliotekos kolektyvui už suteiktą progą parodyti kai ką iš surinktų eksponatų.

Petras Skutulas, kolekcininkas


 

Taip pat skaitykite: 

Kugelis būna ne vien iš bulvių…

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite