Kaip tvarkyti palaikus ir organizuoti laidotuves ekstremalios situacijos laikotarpiu

Atnaujinta 2020 m. balandžio 7 d. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, nustatyta, kaip karantino laikotarpiu tvarkyti mirusiųjų palaikus ir organizuoti jų laidotuves.

Mirusiaisiais nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) laikomi tie, kuriems buvo diagnozuota koronaviruso infekcija, pasireiškė sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija ir nebuvo nustatyta kita mirties priežastis arba įtarta minėta infekcija, tačiau tyrimas jai nustatyti atliktas nebuvo.

Gydymo įstaigos, jei žmogus mirė joje, taip pat artimieji ar kiti asmenys privalo informuoti laidojimo paslaugų teikėjus, kad žmogaus palaikai yra priskiriami prie asmenų, mirusių nuo koronaviruso infekcijos, palaikų grupės. Jei palaikų tvarkymo metu nėra aišku, ar žmogus sirgo koronavirusu, jo palaikai tvarkomi kaip priskiriami šiai grupei.

Mirusiųjų nuo koronaviruso infekcijos palaikai karantino metu turi būti tvarkomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijomis:

Laidojimo paslaugų teikėjai privalo aprūpinti darbuotojus asmens apsaugos ir kitomis priemonėmis, reikalingomis teikiant laidojimo paslaugas pagal nurodytas rekomendacijas.

Taip pat nurodyta:

  • žmogaus palaikus šarvojimo salėje šarvoti ne ilgiau kaip 4 val.;
  • palaikus, priskiriamus mirusiųjų nuo koronaviruso infekcijos grupei, šarvoti uždarame karste;
  • užtikrinti, kad vienu metu šarvojimo salėje būtų ne daugiau kaip 10 asmenų ir išlaikytas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žmonių;
  • užtikrinti, kad laidojimo paslaugų vietoje būtų galimybė nusiplauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, būtų dezinfekcinių priemonių.

Savivaldybių administracijos įpareigojamos pasirengti užtikrinti ritualinių paslaugų teikimą tvarkant žmonių, mirusių nuo koronaviruso infekcijos, palaikus.

Šalies gyventojams rekomenduojama mirusiųjų nuo koronaviruso palaikus kremuoti atidedant laidojimą vėlesniam laikui, taip pat laidotuves organizuoti dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams, dalyvaujant iki 10 žmonių.

Laidotuvių metų rekomenduojama laikytis atstumo nuo aplinkinių, dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu ar dezinfekuoti dezinfekciniu skysčiu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę). Gyventojai turi vengti tiesioginio kontaktu su mirusiaisiais, neorganizuoti gedulingų pietų viešojo maitinimo įstaigose.

SAM Visuomenės informavimo grupės informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite