Kaip tvarkyti palaikus ir organizuoti laidotuves ekstremalios situacijos laikotarpiu

Atnaujinta 2020 m. balandžio 7 d. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, nustatyta, kaip karantino laikotarpiu tvarkyti mirusiųjų palaikus ir organizuoti jų laidotuves.

Mirusiaisiais nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) laikomi tie, kuriems buvo diagnozuota koronaviruso infekcija, pasireiškė sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija ir nebuvo nustatyta kita mirties priežastis arba įtarta minėta infekcija, tačiau tyrimas jai nustatyti atliktas nebuvo.

Gydymo įstaigos, jei žmogus mirė joje, taip pat artimieji ar kiti asmenys privalo informuoti laidojimo paslaugų teikėjus, kad žmogaus palaikai yra priskiriami prie asmenų, mirusių nuo koronaviruso infekcijos, palaikų grupės. Jei palaikų tvarkymo metu nėra aišku, ar žmogus sirgo koronavirusu, jo palaikai tvarkomi kaip priskiriami šiai grupei.

Mirusiųjų nuo koronaviruso infekcijos palaikai karantino metu turi būti tvarkomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijomis:

Laidojimo paslaugų teikėjai privalo aprūpinti darbuotojus asmens apsaugos ir kitomis priemonėmis, reikalingomis teikiant laidojimo paslaugas pagal nurodytas rekomendacijas.

Taip pat nurodyta:

  • žmogaus palaikus šarvojimo salėje šarvoti ne ilgiau kaip 4 val.;
  • palaikus, priskiriamus mirusiųjų nuo koronaviruso infekcijos grupei, šarvoti uždarame karste;
  • užtikrinti, kad vienu metu šarvojimo salėje būtų ne daugiau kaip 10 asmenų ir išlaikytas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žmonių;
  • užtikrinti, kad laidojimo paslaugų vietoje būtų galimybė nusiplauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, būtų dezinfekcinių priemonių.

Savivaldybių administracijos įpareigojamos pasirengti užtikrinti ritualinių paslaugų teikimą tvarkant žmonių, mirusių nuo koronaviruso infekcijos, palaikus.

Šalies gyventojams rekomenduojama mirusiųjų nuo koronaviruso palaikus kremuoti atidedant laidojimą vėlesniam laikui, taip pat laidotuves organizuoti dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams, dalyvaujant iki 10 žmonių.

Laidotuvių metų rekomenduojama laikytis atstumo nuo aplinkinių, dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu ar dezinfekuoti dezinfekciniu skysčiu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę). Gyventojai turi vengti tiesioginio kontaktu su mirusiaisiais, neorganizuoti gedulingų pietų viešojo maitinimo įstaigose.

SAM Visuomenės informavimo grupės informacija

Hits: 481

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite