Kaip Pasvalio krašto bendrovė Šilutės aerodromą pupomis užsėjo…

Šilutės žemės ūkio specialistai pastebėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Žalsva“ mūsų rajone deklaravo apie 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių. Už tokį plotą pasvališkiai gautų ne vieną tūkstantį eurų išmokų.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Deklaravo nesamus pasėlius
„Informuojame, kad ŽŪB „Žalsva“, įsikūrusi Pasvalio rajone, savavališkai deklaravo valstybines ir ūkininkų nuosavybės teise valdomas žemes, esančias Šilutės rajone. Prašome išsiaiškinti dėl ŽŪB „Žalsva“ savavališkų veiksmų Gardamo, Kintų ir Šilutės seniūnijose“.
Tokiu raštu Šilutės r. savivaldybės administracija šią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentą prie LR žemės ūkio ministerijos. Apie neatitikimus informuota ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nustatyta, kad neteisingai deklaruoti apie 125 hektarai pupų ir šiek tiek miežių pasėlių, tačiau neatmetama galimybių, kad tokių plotų gali būti ir daugiau. Beje, mūsų rajone pupų augintojų nėra daug ir jomis apsėti visai nedideli plotai.
Pirmoji neatitikimą pastebėjo Gardamo žemės ūkio specialistė Elena Radžiuvienė. Birželio 15 d. pradėjus deklaruoti gyventojų pasėlius, braižydama deklaruojamus plotus, ji pastebėjo, kad nesutampa realūs ir žemėlapyje matomi pasėlių plotai.

Rasta 125 ha. O kiek yra išties?
Pradėjus ieškoti neatitikimų, paaiškėjo, kad valstybės ir ūkininkų žemėse savo pupų pasėlius deklaravo ŽŪB „Žalsva“. Sužinojęs apie šį neatitikimą, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius apie tai įspėjo ir kitų seniūnijų žemės ūkio specialistus.
Kol kas trijose mūsų rajono seniūnijose aptikta apie 125 ha deklaruotų pupų pasėlių, kurių realiai tuose plotuose nėra. „Jeigu siekta neteisėto pasipelnymo, galima suprasti, kodėl deklaruojamos pupos. Už ankštines kultūras mokamos didžiausios išmokos. Už hektarą pievų gaunama apie 150 eurų, o už tokį pat plotą pupų – apie 200 eurų išmokų. Taigi, už 125 hektarus aukštaičiai gali tikėtis gauti 25 tūkstančius eurų. Galima spėlioti, ar ŽŪB „Žalsva“ panašiai nedeklaravo pasėlių ir kituose rajonuose?“ – sakė D. Lidžius.
Žemės ūkio skyriaus specialistas bandė susisiekti telefonu su ŽŪB „Žalsva“, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinti į šią žemės ūkio bendrovę bandė ir šių eilučių autorius, tačiau prisiskambinti nepavyko.
„Mes padarėme viską, ką galėjome. Dabar reikia laukti aukštesnių instancijų sprendimo“,– patikino D. Lidžius. Pasak jo, labai apmaudu, kai ūkininkai kartais nubaudžiami už kelių arų paklaidą, o čia neteisingai nubraižyti per 100 ha plotai.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad tokių dalykų nebūtų, D. Lidžius sakė, kad reikėtų panaikinti galimybę ūkininkams savarankiškai deklaruoti pasėlius, o pavesti tai daryti tik žemės ūkio specialistams.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Aerodrome pupų nėra…
Šilutės seniūnijos inžinierė – žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė pasakojo, kad šioje seniūnijoje pavyko aptikti 51,23 ha neteisingai deklaruotų pupų. Į du anos bendrovės deklaruotus sklypus Armalėnuose ji buvo nuvykusi. Elektroniniai žemėlapiai rodo, kad nemaži 32,07 ha ploto pupų laukai plyti Armalėnų aerodromo teritorijoje.
Žinoma, jokių pupų aerodrome moteris nerado. Rado tik nušienautą pakilimo taką ir nustebusį, kad ieškoma kažkokių pupų, aerodromo darbuotoją.
R. Girskienei pavyko susisiekti su Pasvalio savivaldybe ir su neprisistačiusiu ŽŪB „Žalsva“ atstovu. Po pokalbio su juo kelių ūkininkų žemės plotų brėžiniai buvo pakoreguoti, tačiau dauguma, pavyzdžiui, Armalėnų aerodrome, taip ir liko. Daugiau prisiskambinti į ŽŪB „Žalsva“ R. Girskienei nepavyko.

Turėtų deklaruoti specialistai
Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, ilgametis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė esąs nustebintas aukštaičių įžūlumo, tačiau, jo manymu, anksčiau ar vėliau taip turėjo įvykti, nes galimybę deklaruoti pasėlius turi ne tik žemės ūkio specialistai.
„Mūsų rajone tai savarankiškai daro apie 20 ūkininkų. Jeigu jie tokios galimybės netektų, darbo žemės ūkio specialistams padaugėtų nežymiai, tačiau tvarkos atsirastų gerokai daugiau. Mūsų specialistai kasmet dalyvauja seminaruose, susipažįsta su naujovėmis, pakeitimais, todėl ir klaidų deklaracijose padaro mažiau negu deklaruojantys savarankiškai. Tai susiję su pinigais, išmokomis, todėl ir nedidelės klaidos gali pridaryti nuostolių“, – sakė Alfredas Nausėda.
Paskambinus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, pavyko pabendrauti su Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiąja specialiste Donata Macevičiene. Ji teigė, kad skundų dėl ŽŪB „Žalsva“ veiklos sulaukta ne kartą. Šiuo metu informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui ir laukiama šio departamento išvadų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite