Kaip Pasvalio krašto bendrovė Šilutės aerodromą pupomis užsėjo…

Šilutės žemės ūkio specialistai pastebėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Žalsva“ mūsų rajone deklaravo apie 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių. Už tokį plotą pasvališkiai gautų ne vieną tūkstantį eurų išmokų.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Deklaravo nesamus pasėlius
„Informuojame, kad ŽŪB „Žalsva“, įsikūrusi Pasvalio rajone, savavališkai deklaravo valstybines ir ūkininkų nuosavybės teise valdomas žemes, esančias Šilutės rajone. Prašome išsiaiškinti dėl ŽŪB „Žalsva“ savavališkų veiksmų Gardamo, Kintų ir Šilutės seniūnijose“.
Tokiu raštu Šilutės r. savivaldybės administracija šią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentą prie LR žemės ūkio ministerijos. Apie neatitikimus informuota ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nustatyta, kad neteisingai deklaruoti apie 125 hektarai pupų ir šiek tiek miežių pasėlių, tačiau neatmetama galimybių, kad tokių plotų gali būti ir daugiau. Beje, mūsų rajone pupų augintojų nėra daug ir jomis apsėti visai nedideli plotai.
Pirmoji neatitikimą pastebėjo Gardamo žemės ūkio specialistė Elena Radžiuvienė. Birželio 15 d. pradėjus deklaruoti gyventojų pasėlius, braižydama deklaruojamus plotus, ji pastebėjo, kad nesutampa realūs ir žemėlapyje matomi pasėlių plotai.

Rasta 125 ha. O kiek yra išties?
Pradėjus ieškoti neatitikimų, paaiškėjo, kad valstybės ir ūkininkų žemėse savo pupų pasėlius deklaravo ŽŪB „Žalsva“. Sužinojęs apie šį neatitikimą, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius apie tai įspėjo ir kitų seniūnijų žemės ūkio specialistus.
Kol kas trijose mūsų rajono seniūnijose aptikta apie 125 ha deklaruotų pupų pasėlių, kurių realiai tuose plotuose nėra. „Jeigu siekta neteisėto pasipelnymo, galima suprasti, kodėl deklaruojamos pupos. Už ankštines kultūras mokamos didžiausios išmokos. Už hektarą pievų gaunama apie 150 eurų, o už tokį pat plotą pupų – apie 200 eurų išmokų. Taigi, už 125 hektarus aukštaičiai gali tikėtis gauti 25 tūkstančius eurų. Galima spėlioti, ar ŽŪB „Žalsva“ panašiai nedeklaravo pasėlių ir kituose rajonuose?“ – sakė D. Lidžius.
Žemės ūkio skyriaus specialistas bandė susisiekti telefonu su ŽŪB „Žalsva“, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinti į šią žemės ūkio bendrovę bandė ir šių eilučių autorius, tačiau prisiskambinti nepavyko.
„Mes padarėme viską, ką galėjome. Dabar reikia laukti aukštesnių instancijų sprendimo“,– patikino D. Lidžius. Pasak jo, labai apmaudu, kai ūkininkai kartais nubaudžiami už kelių arų paklaidą, o čia neteisingai nubraižyti per 100 ha plotai.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad tokių dalykų nebūtų, D. Lidžius sakė, kad reikėtų panaikinti galimybę ūkininkams savarankiškai deklaruoti pasėlius, o pavesti tai daryti tik žemės ūkio specialistams.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Aerodrome pupų nėra…
Šilutės seniūnijos inžinierė – žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė pasakojo, kad šioje seniūnijoje pavyko aptikti 51,23 ha neteisingai deklaruotų pupų. Į du anos bendrovės deklaruotus sklypus Armalėnuose ji buvo nuvykusi. Elektroniniai žemėlapiai rodo, kad nemaži 32,07 ha ploto pupų laukai plyti Armalėnų aerodromo teritorijoje.
Žinoma, jokių pupų aerodrome moteris nerado. Rado tik nušienautą pakilimo taką ir nustebusį, kad ieškoma kažkokių pupų, aerodromo darbuotoją.
R. Girskienei pavyko susisiekti su Pasvalio savivaldybe ir su neprisistačiusiu ŽŪB „Žalsva“ atstovu. Po pokalbio su juo kelių ūkininkų žemės plotų brėžiniai buvo pakoreguoti, tačiau dauguma, pavyzdžiui, Armalėnų aerodrome, taip ir liko. Daugiau prisiskambinti į ŽŪB „Žalsva“ R. Girskienei nepavyko.

Turėtų deklaruoti specialistai
Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, ilgametis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė esąs nustebintas aukštaičių įžūlumo, tačiau, jo manymu, anksčiau ar vėliau taip turėjo įvykti, nes galimybę deklaruoti pasėlius turi ne tik žemės ūkio specialistai.
„Mūsų rajone tai savarankiškai daro apie 20 ūkininkų. Jeigu jie tokios galimybės netektų, darbo žemės ūkio specialistams padaugėtų nežymiai, tačiau tvarkos atsirastų gerokai daugiau. Mūsų specialistai kasmet dalyvauja seminaruose, susipažįsta su naujovėmis, pakeitimais, todėl ir klaidų deklaracijose padaro mažiau negu deklaruojantys savarankiškai. Tai susiję su pinigais, išmokomis, todėl ir nedidelės klaidos gali pridaryti nuostolių“, – sakė Alfredas Nausėda.
Paskambinus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, pavyko pabendrauti su Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiąja specialiste Donata Macevičiene. Ji teigė, kad skundų dėl ŽŪB „Žalsva“ veiklos sulaukta ne kartą. Šiuo metu informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui ir laukiama šio departamento išvadų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite