Kaip Pasvalio krašto bendrovė Šilutės aerodromą pupomis užsėjo…

Šilutės žemės ūkio specialistai pastebėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Žalsva“ mūsų rajone deklaravo apie 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių. Už tokį plotą pasvališkiai gautų ne vieną tūkstantį eurų išmokų.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Deklaravo nesamus pasėlius
„Informuojame, kad ŽŪB „Žalsva“, įsikūrusi Pasvalio rajone, savavališkai deklaravo valstybines ir ūkininkų nuosavybės teise valdomas žemes, esančias Šilutės rajone. Prašome išsiaiškinti dėl ŽŪB „Žalsva“ savavališkų veiksmų Gardamo, Kintų ir Šilutės seniūnijose“.
Tokiu raštu Šilutės r. savivaldybės administracija šią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentą prie LR žemės ūkio ministerijos. Apie neatitikimus informuota ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nustatyta, kad neteisingai deklaruoti apie 125 hektarai pupų ir šiek tiek miežių pasėlių, tačiau neatmetama galimybių, kad tokių plotų gali būti ir daugiau. Beje, mūsų rajone pupų augintojų nėra daug ir jomis apsėti visai nedideli plotai.
Pirmoji neatitikimą pastebėjo Gardamo žemės ūkio specialistė Elena Radžiuvienė. Birželio 15 d. pradėjus deklaruoti gyventojų pasėlius, braižydama deklaruojamus plotus, ji pastebėjo, kad nesutampa realūs ir žemėlapyje matomi pasėlių plotai.

Rasta 125 ha. O kiek yra išties?
Pradėjus ieškoti neatitikimų, paaiškėjo, kad valstybės ir ūkininkų žemėse savo pupų pasėlius deklaravo ŽŪB „Žalsva“. Sužinojęs apie šį neatitikimą, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius apie tai įspėjo ir kitų seniūnijų žemės ūkio specialistus.
Kol kas trijose mūsų rajono seniūnijose aptikta apie 125 ha deklaruotų pupų pasėlių, kurių realiai tuose plotuose nėra. „Jeigu siekta neteisėto pasipelnymo, galima suprasti, kodėl deklaruojamos pupos. Už ankštines kultūras mokamos didžiausios išmokos. Už hektarą pievų gaunama apie 150 eurų, o už tokį pat plotą pupų – apie 200 eurų išmokų. Taigi, už 125 hektarus aukštaičiai gali tikėtis gauti 25 tūkstančius eurų. Galima spėlioti, ar ŽŪB „Žalsva“ panašiai nedeklaravo pasėlių ir kituose rajonuose?“ – sakė D. Lidžius.
Žemės ūkio skyriaus specialistas bandė susisiekti telefonu su ŽŪB „Žalsva“, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinti į šią žemės ūkio bendrovę bandė ir šių eilučių autorius, tačiau prisiskambinti nepavyko.
„Mes padarėme viską, ką galėjome. Dabar reikia laukti aukštesnių instancijų sprendimo“,– patikino D. Lidžius. Pasak jo, labai apmaudu, kai ūkininkai kartais nubaudžiami už kelių arų paklaidą, o čia neteisingai nubraižyti per 100 ha plotai.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad tokių dalykų nebūtų, D. Lidžius sakė, kad reikėtų panaikinti galimybę ūkininkams savarankiškai deklaruoti pasėlius, o pavesti tai daryti tik žemės ūkio specialistams.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Aerodrome pupų nėra…
Šilutės seniūnijos inžinierė – žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė pasakojo, kad šioje seniūnijoje pavyko aptikti 51,23 ha neteisingai deklaruotų pupų. Į du anos bendrovės deklaruotus sklypus Armalėnuose ji buvo nuvykusi. Elektroniniai žemėlapiai rodo, kad nemaži 32,07 ha ploto pupų laukai plyti Armalėnų aerodromo teritorijoje.
Žinoma, jokių pupų aerodrome moteris nerado. Rado tik nušienautą pakilimo taką ir nustebusį, kad ieškoma kažkokių pupų, aerodromo darbuotoją.
R. Girskienei pavyko susisiekti su Pasvalio savivaldybe ir su neprisistačiusiu ŽŪB „Žalsva“ atstovu. Po pokalbio su juo kelių ūkininkų žemės plotų brėžiniai buvo pakoreguoti, tačiau dauguma, pavyzdžiui, Armalėnų aerodrome, taip ir liko. Daugiau prisiskambinti į ŽŪB „Žalsva“ R. Girskienei nepavyko.

Turėtų deklaruoti specialistai
Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, ilgametis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė esąs nustebintas aukštaičių įžūlumo, tačiau, jo manymu, anksčiau ar vėliau taip turėjo įvykti, nes galimybę deklaruoti pasėlius turi ne tik žemės ūkio specialistai.
„Mūsų rajone tai savarankiškai daro apie 20 ūkininkų. Jeigu jie tokios galimybės netektų, darbo žemės ūkio specialistams padaugėtų nežymiai, tačiau tvarkos atsirastų gerokai daugiau. Mūsų specialistai kasmet dalyvauja seminaruose, susipažįsta su naujovėmis, pakeitimais, todėl ir klaidų deklaracijose padaro mažiau negu deklaruojantys savarankiškai. Tai susiję su pinigais, išmokomis, todėl ir nedidelės klaidos gali pridaryti nuostolių“, – sakė Alfredas Nausėda.
Paskambinus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, pavyko pabendrauti su Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiąja specialiste Donata Macevičiene. Ji teigė, kad skundų dėl ŽŪB „Žalsva“ veiklos sulaukta ne kartą. Šiuo metu informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui ir laukiama šio departamento išvadų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite