Kaip Pasvalio krašto bendrovė Šilutės aerodromą pupomis užsėjo…

Šilutės žemės ūkio specialistai pastebėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Žalsva“ mūsų rajone deklaravo apie 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių. Už tokį plotą pasvališkiai gautų ne vieną tūkstantį eurų išmokų.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Deklaravo nesamus pasėlius
„Informuojame, kad ŽŪB „Žalsva“, įsikūrusi Pasvalio rajone, savavališkai deklaravo valstybines ir ūkininkų nuosavybės teise valdomas žemes, esančias Šilutės rajone. Prašome išsiaiškinti dėl ŽŪB „Žalsva“ savavališkų veiksmų Gardamo, Kintų ir Šilutės seniūnijose“.
Tokiu raštu Šilutės r. savivaldybės administracija šią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentą prie LR žemės ūkio ministerijos. Apie neatitikimus informuota ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nustatyta, kad neteisingai deklaruoti apie 125 hektarai pupų ir šiek tiek miežių pasėlių, tačiau neatmetama galimybių, kad tokių plotų gali būti ir daugiau. Beje, mūsų rajone pupų augintojų nėra daug ir jomis apsėti visai nedideli plotai.
Pirmoji neatitikimą pastebėjo Gardamo žemės ūkio specialistė Elena Radžiuvienė. Birželio 15 d. pradėjus deklaruoti gyventojų pasėlius, braižydama deklaruojamus plotus, ji pastebėjo, kad nesutampa realūs ir žemėlapyje matomi pasėlių plotai.

Rasta 125 ha. O kiek yra išties?
Pradėjus ieškoti neatitikimų, paaiškėjo, kad valstybės ir ūkininkų žemėse savo pupų pasėlius deklaravo ŽŪB „Žalsva“. Sužinojęs apie šį neatitikimą, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius apie tai įspėjo ir kitų seniūnijų žemės ūkio specialistus.
Kol kas trijose mūsų rajono seniūnijose aptikta apie 125 ha deklaruotų pupų pasėlių, kurių realiai tuose plotuose nėra. „Jeigu siekta neteisėto pasipelnymo, galima suprasti, kodėl deklaruojamos pupos. Už ankštines kultūras mokamos didžiausios išmokos. Už hektarą pievų gaunama apie 150 eurų, o už tokį pat plotą pupų – apie 200 eurų išmokų. Taigi, už 125 hektarus aukštaičiai gali tikėtis gauti 25 tūkstančius eurų. Galima spėlioti, ar ŽŪB „Žalsva“ panašiai nedeklaravo pasėlių ir kituose rajonuose?“ – sakė D. Lidžius.
Žemės ūkio skyriaus specialistas bandė susisiekti telefonu su ŽŪB „Žalsva“, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinti į šią žemės ūkio bendrovę bandė ir šių eilučių autorius, tačiau prisiskambinti nepavyko.
„Mes padarėme viską, ką galėjome. Dabar reikia laukti aukštesnių instancijų sprendimo“,– patikino D. Lidžius. Pasak jo, labai apmaudu, kai ūkininkai kartais nubaudžiami už kelių arų paklaidą, o čia neteisingai nubraižyti per 100 ha plotai.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad tokių dalykų nebūtų, D. Lidžius sakė, kad reikėtų panaikinti galimybę ūkininkams savarankiškai deklaruoti pasėlius, o pavesti tai daryti tik žemės ūkio specialistams.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Aerodrome pupų nėra…
Šilutės seniūnijos inžinierė – žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė pasakojo, kad šioje seniūnijoje pavyko aptikti 51,23 ha neteisingai deklaruotų pupų. Į du anos bendrovės deklaruotus sklypus Armalėnuose ji buvo nuvykusi. Elektroniniai žemėlapiai rodo, kad nemaži 32,07 ha ploto pupų laukai plyti Armalėnų aerodromo teritorijoje.
Žinoma, jokių pupų aerodrome moteris nerado. Rado tik nušienautą pakilimo taką ir nustebusį, kad ieškoma kažkokių pupų, aerodromo darbuotoją.
R. Girskienei pavyko susisiekti su Pasvalio savivaldybe ir su neprisistačiusiu ŽŪB „Žalsva“ atstovu. Po pokalbio su juo kelių ūkininkų žemės plotų brėžiniai buvo pakoreguoti, tačiau dauguma, pavyzdžiui, Armalėnų aerodrome, taip ir liko. Daugiau prisiskambinti į ŽŪB „Žalsva“ R. Girskienei nepavyko.

Turėtų deklaruoti specialistai
Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, ilgametis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė esąs nustebintas aukštaičių įžūlumo, tačiau, jo manymu, anksčiau ar vėliau taip turėjo įvykti, nes galimybę deklaruoti pasėlius turi ne tik žemės ūkio specialistai.
„Mūsų rajone tai savarankiškai daro apie 20 ūkininkų. Jeigu jie tokios galimybės netektų, darbo žemės ūkio specialistams padaugėtų nežymiai, tačiau tvarkos atsirastų gerokai daugiau. Mūsų specialistai kasmet dalyvauja seminaruose, susipažįsta su naujovėmis, pakeitimais, todėl ir klaidų deklaracijose padaro mažiau negu deklaruojantys savarankiškai. Tai susiję su pinigais, išmokomis, todėl ir nedidelės klaidos gali pridaryti nuostolių“, – sakė Alfredas Nausėda.
Paskambinus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, pavyko pabendrauti su Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiąja specialiste Donata Macevičiene. Ji teigė, kad skundų dėl ŽŪB „Žalsva“ veiklos sulaukta ne kartą. Šiuo metu informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui ir laukiama šio departamento išvadų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite