Kaip pajūris bus saugomas nuo ekstremalių audrų ir lankytojų antplūdžio

Artimiausią dešimtmetį mūsų pajūris bus saugomas nuo audrų, kitų gamtinių procesų neigiamo poveikio kopagūbrį tvirtinant žabų tvorelėmis, šakų klojiniais, o krantą papildant smėliu.

Gausėjančių poilsiautojų srautų daromos žalos bus siekiama išvengti plečiant ir atnaujinant takus, laiptus ir kitą rekreacinę infrastruktūrą.

Šios priemonės numatytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2021-2030 m. laikotarpiui. 

Krantotvarka

Krantotvarkos priemonės ir jų apimtys programoje skirstomos teritoriniu principu – išskiriami 4 kranto ruožai: Šventosios-Palangos kranto ruožas, Pajūrio regioninis parkas, Klaipėdos rekreacinė zona, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Siekiant išsaugoti stabilų Baltijos jūros krantą ir apsauginį kopagūbrį, užtikrinti pajūrio ekosistemų teikiamas paslaugas šiuose kranto ruožuose, siūloma kopagūbrį tvirtinti žabų tvorelėmis bei pridengti vietas, nuo kurių labiausiai išpustomas smėlis, ir šlaitus šakų klojiniais. Tokiu būdu kopagūbryje stabdomas smėlio išpustymas kopagūbrio viršūnėje bei jo lėkštuose šlaituose, skatinama kopagūbrio regeneracija ir sudaromos sąlygos smėlio akumuliacijai.

Be to, programoje numatoma kasmet įrengti ar atnaujinti rekreacinę infrastruktūrą – takus, laiptus, taip užtikrinant kopagūbrio apsaugą nuo poilsiautojų keliamo neigiamo poveikio. Šventosios-Palangos kranto ruože ir Klaipėdos rekreacinėje zonoje siūlomos specifinės krantotvarkos priemonės, kurios apima Šventosios-Palangos kranto ruožo papildymą smėliu ir povandeninio pylimo-bangolaužio formavimą tarp šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir I Melnragės paplūdimio centrinio įėjimo.

Jautriausi kranto ruožai

Taip pat buvo išskirti jautriausi kranto ruožai Lietuvos pajūryje, kurių tvarkymui bus teikiamas prioritetas.  Tai Šventosios šiaurinė rekreacinė zona, kurioje reikia „sugaudyti“ kiek galima didesnius iš pietinės Šventosios uosto pusės vėjo, bangų ir srovių nešamo smėlio kiekius.

Kita – Palangos rekreacinė zona, joje reikia stengtis toliau kaupti kiek galima didesnes smėlio atsargas kopagūbryje, kadangi šiame ruože vėl gali įsivyrauti kranto ardos procesai. Tai lemia kraštovaizdis – kopagūbris suskaidytas daugybės griovų, per kurias smėlis iš paplūdimio nupustomas į užkopę.

Pajūrio regioninio parko šiaurinėje ir pietinėje rekreacinėse zonose kasmet didėja rekreacinė kranto apkrova, plečiasi urbanizuotos teritorijos, pradėjo funkcionuoti gausiai lankomas kempingas. Daug vienos dienos lankytojų sulaukiama iš gretimų rajonų, todėl jai taip pat reikia daugiau dėmesio.

Formuos bangolaužį

Klaipėdos rekreacinė zona išskirta dėl to, kad vasarą į ją plūsta ypač daug poilsiautojų. Jau šiais metais joje numatytas povandeninio pylimo-bangolaužio formavimas. Dalį šio pylimo smėlio bangos išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, taip susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.

Dar viena jautri zona – Kuršių nerijos krantas. Apsilankančių Kuršių nerijoje poilsiautojų skaičius sparčiai auga. Apsauginis paplūdimio kopagūbris yra vienas iš pagrindinių šio unikalaus gamtos kampelio kraštovaizdžio elementų, kurio išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su visos vietovės išsaugojimu. Todėl jo priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys.

Pajūrio juostos tvarkymo programoje kranto tvarkymo priemonės ir jų apimtys numatytos 2021-2025 m. laikotarpiui ir bus patvirtintos aplinkos ministro įsakymu. Tačiau, atsižvelgiant į galimus gamtinių procesų bei antropogeninės veiklos plėtros sąlygotus Lietuvos jūrinio kranto būklės pokyčius, programa 2021-2026 m. laikotarpiui gali būti tikslinama. Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei didės ekstremalių audrų skaičius.

Pajūrio juostos tvarkymo programą 2021-2030 m. laikotarpiui parengė Aplinkos ministerija kartu su Gamtos paveldo fondu.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite