Kaip išsirinkti pirmąją bepilotę skraidyklę?

Šylantis pavasariškas oras ir ilgėjančios dienos – bepiločių orlaivių arba kitaip vadinamų dronų sezono pradžia. Besidairantiems naujo užsiėmimo ar ieškantiems įvairesnių fotografavimo ar filmavimo galimybių –  patarimai, padėsiantys išsirinkti pirmąjį droną.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais, į ką turėtume atkreipti dėmesį besirinkdami savo pirmąją bepilotę skraidyklę.

Kaina. Jeigu šiuo metu ieškote pirmojo drono, vertėtų susikoncentruoti į mažesnių kainų segmentą. Pasitaiko, kad pirmasis skrydis dronu dėl piloto įgūdžių stokos tampa ir paskutiniu. Todėl pernelyg investuoti į savo pirmąją bepilotę skraidyklę būtų neracionalu. 100-500 Eur kainos segmente galite rasti puikios raiškos kamerą ir preciziškai valdymą  bepilotį orlaivį.

Gamintojas DJI – dronų rinkos gigantas, užimantis per 70 proc. pasaulio rinkos, vartotojams siūlo kainos ir kokybės atžvilgiu viliojantį asortimentą. Štai dronas „DJI Tello“, kainuojantis vos daugiau nei 100 Eur, yra puikus startas pradedantiesiems. Juo užfiksuosite ryškų vaizdą tiek fotografuodami, tiek filmuodami, o valdyti bus itin paprasta dėl tiesioginės vaizdo transliacijos į telefoną bei vidinių jutiklių, identifikuojančių kliūtis.

Baterija. Įprastai biudžetinės klasės dronai su pilnai įkrauta baterija sklendžia 15-30 minučių. Tikėtina, kad 15 minučių drono pilotavimui bus iš tiesų per mažai, todėl į numatytą biudžetą rekomenduojama įtraukti bent porą papildomų baterijų ir specialų įkroviklį, galintį jas įkrauti vienu metu.

Pavyzdžiui, jau pristatytas „DJI Tello“ gali skristi iki 13 minučių. Palyginkime: kiek brangesnio, apie 500 Eur kainuojančio  drono „DJI Mini 2 Fly More Combo“ skrydžio laikas yra iki 31 minutė. Tuo tarpu kito gamintojo modelis „Syma Z6“ sklendžia iki 27 minučių.

Kameros raiška. Biudžetiniai dronai gali nustebinti vaizdo raiška. „DJI Tello“ vaizdas įrašomas FullHD, o nuotraukos įamžinamos 5 MP raiška. Jame taip pat įdiegtas elektroninis vaizdo stabilizavimas, tad vaizdo įrašai išlieka ryškūs.

Vis dėlto, drono ieškote profesionalesniam fotografavimui ar filmavimui, verta rinktis droną su aukštesniais kameros parametrais. „DJI Mini 2 Fly More Combo“ kameros raiška siekia 12 MP, filmuojama 4K raiška, o vaizdo priartinimas – iki 4 kartų. Tokios kameros galimybės vertos net profesionalų dėmesio.

Valdymas ir distancija. Dauguma mėgėjams skirtų dronų yra lengvai valdomi specialia programėle, tiesiog telefono ekrane. Kai kurie jų papildomai turi specialų valdymo pultą-telefono laikiklį, pavyzdžiui, modeliai „DJI Tello“, „Syma Z6“. Be to, dar preciziškiau skrenda dronai, turintys GPS funkciją.

Tai, kiek dronas gali nutolti nuo piloto, žinoma, atsispindės ir kainoje. Pigesnių modelių nuotolis svyruoja nuo 100 iki kelių šimtų metrų. Pavyzdžiui, dronai „DJI Mini 2 Fly More Combo“ gali pakilti net iki 4 kilometrų…

Atsparumas vėjui. Kuo dronas kyla aukščiau, tuo labiau atsiveria ne tik kvapą gniaužiantys vaizdai, bet ir didėja stipresnio vėjo tikimybė. Dėl stipraus vėjo droną gali būti sunkiau valdyti, o kartais galite net visiškai prarasti valdymo kontrolę.

Paprastai pigiausi dronai nėra atsparūs vėjo gūsiams, pavyzdžiui, minėtą biudžetinį „DJI Tello“  rekomenduojama pilotuoti uždaroje erdvėje arba esant labai silpnam, vos juntamam vėjui. Tuo tarpu „DJI Mini 2 Fly More Combo“ atsparumas vėjo gūsiams siekia iki 29-38 km/h – lengvai sukursite epinius vaizdo įrašus nuo vėjuoto pajūrio iki snieguotų alpių viršūnių.

Saugos reikalavimai. Net ir pramogai naudojamas dronas yra laikomas orlaiviu, kuriam galioja skrydžių saugos reikalavimai. 2020 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauji Europos Komisijos reglamentai, bepiločių orlaivių pilotavimui.

Svarbu žinoti, kad bet kokį droną būtina užregistruoti Transporto kompetencijų agentūros (TKA) internetinėje sistemoje. Joje užsiregistravęs asmuo gauna autentišką UAS naudotojo registracijos numerį, kuriuo turi pažymėti visus turimus bepiločius orlaivius. Sunkesniems nei 250 g bepiločiams orlaiviams taikomi papildomi reikalavimai – teorijos arba teorijos ir praktikos egzaminų laikymas.

Plačiau apie reikalavimus: https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bepilociai-orlaiviai

Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims

@ andrius.baranauskas@tele2.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite