Kaimynų įkaitė
Į „Pamarį“ kreipėsi vienos mūsų rajono seniūnijos gyventoja, prašydama paaiškinti, ką jai daryti, kai kaimynai išvykę, savo butų nešildo, o jai tenka kūrenti intensyviau, nes iš šaltų kaimynų butų skverbiasi šaltis.
Klausimą uždavusios ponios gyvenamoji vieta, vardas ir pavardė redakcijai žinomi, tačiau ji prašė savo duomenų neviešinti. Moteris tikino gyvenanti UAB „Šilutės būstas“ administruojamame daugiabutyje name su individualiu šildymu. Kaimynai išsikraustę kitur, tačiau savo likusio tuščio buto parduoti nežadą. Atėjus žiemos sezonui, ano buto niekas nešildo, tad šilumos ten nedaug. Anot gyventojos, šildant individualiai savo būstą daug šilumos energijos nukeliauja per sieną į negyvenamą kaimynų butą. Tenka daugiau lėšų skirti šildymui.
„Norėčiau paprašyti Jūsų padėti išsiaiškinti šią problemą. Kas yra atsakingas, jog tokiuose butuose būtų palaikoma pagal higienos normos reikalavimus būtina temperatūra? Ar be individualių gyventojų skundų tą problemą yra įpareigoti spręsti butų administratoriai? Kokia jų atsakomybė? Kokie teisės aktai reglamentuoja ir apsaugo kaimynus nuo tokios situacijos ir kokia atsakomybė ar įpareigojimas numatytas tuščių butų šeimininkams? Kur pirmiausia ir kaip su tokia problema susidūrę gyventojai turėtų kreiptis?“, – „Pamariui“ pateikė klausimų skundo autorė.
Su pateiktais klausimais kreipėmės į UAB „Šilutės būstas“ pastatų administravimo vadybininką Marių Stankų. Pasak jo, tokia problema tikrai egzistuoja. Kai name įrengtas centrinis šildymas, tada pretenzijų panašiu reikalu nebūna, nebent kai gyventojams pasidaro per karšta ar per šalta. Tada tereikia tik pareguliuoti šilumos punkte šildymo intensyvumą. Šiuo atveju, kai yra vietinis šildymas, administratorius negali daryti įtakos, kiek butą šildyti, tai gyventojo asmeninis reikalas. Egzistuoja higienos norma, pagal kurią turi būti palaikoma ne mažiau negu 18 laipsnių šilumos bute, kad nešaltų kaimynai, tačiau, kaimynai išvyksta į užsienį arba gyvena kažkur kitur, o turtu savo nesirūpina. Šiuo atveju administratorius gali siųsti įspėjimus buto savininkui, tačiau, jie būna užsienyje ir jokių kontaktų ar adresų nepalieka. Tad kur siųsti pretenzijas?
Pasitaiko problemų, kai išvykdami į užsienį žmonės nepalieka raktų giminaičiams ar kaimynams, nepalieka jokio adreso, kur kreiptis ištikus kad ir vamzdynų avarijai.
„Turėjome atvejį, kai iš viršutinio buto tekėjo vanduo į žemutinį aukštą, o savininkų nė su žiburiu nerasi. Tada teko kreiptis į teismą skubos tvarka, kad duotų leidimą patekti į butą su antstolio faktiniu aplinkybių konstatavimu. Į pagalbą pasitelkėme įmonę, kuri avariniu būdu atrakina duris. Visa tai kainuoja. Jei konstatuojama, kad avarija įvyko dėl buto savininko kaltės, tada mokėti tenka to buto savininkui pas kurį reikėjo patekti ir likviduoti avariją.
Bet kuriuo atveju, iškilus panašaus pobūdžio problemoms, butų savininkai turi informuoti administratorių. Toliau administratorius imasi visų reikalingų veiksmų šiai problemai pašalinti. Kaip jau minėjau, administratorius atsako tik už tuos bendrojo naudojimo objektus, kurie yra tame name t. y. stogas, sienos, koridoriai, šalto vandens ar nuotėkų vamzdynai. Tačiau, kai šildymas ne centralizuotas, o vietinis, administratorius čia bejėgis ir viskas priklauso nuo pačių kaimynų geranoriškumo bei supratingumo“,e – aiškino M. Stankus.
Vaidotas VILKAS
daugiau malku reik mesti ir nebus salta.
matomai pats nesate susidure su tokia situacija, nepyragai kai paciam tenka rupintis apleistu kaimynu butu, tenka net savo buto sienas is vidaus siltinti, rupintis stogu, ir t.t.
Turetu tokius „seimininkus“ bausti, tai griuva ne tik tas butas, tai pavojus ir visam namui
idomiai cia masto zmogelis, matomai nera susidures su tokia situacija, ne tik
negyvenamam butui tai pavojus, bet ir visam namui, tenka salia gyvenantiems siltintis savo buto sienas is vidaus +tas seimininkas nesirupina ir stogu, o kitiems gyvenantiems tenka uz ji tuom pasirupinti, Manau tokius „seimininkus“ valstybe turetu bausti
Patarimas toks; reik keltis į vienkienį ir bėdos kaip nebūta. Anei kaimynų, anei priešų.