Kada vaikui pradėti lankyti priešmokyklinę grupę?

Įsigaliojus Švietimo ir mokslo įstatymo pataisoms, nuo šių metų tėvai patys gali nuspręsti, kokio amžiaus vaikus leisti į mokyklą: nuo šešerių ar septynerių metų. Ankščiau nuspręsdavo specialistai, įvertinę vaiko brandą.

Nuo šiol kiekvienas būsimas pirmokas privalės baigti vienerių metų priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl tėvai jau prieš metus turi apsispręsti, kokio amžiaus vaiką leis į pirmąją klasę. Jei nuspręs pradėti lavinti nuo 6-erių, tai vaikui nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d, turės sueiti 6-eri metai. Tokio amžiaus vaiką į mokyklą buvo galima leisti ir iki šiol, tačiau reikėjo atlikti vaiko brandumo įvertinimą Pedagoginėje psichologinėje arba Švietimo pagalbos tarnyboje.

Spręs tėvai

Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) direktoriaus pavaduotoja Janina Toleikienė  „Pamariui“ paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, norint pradėti ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šia naujove siekiama pradėti priešmokyklinį pradinį ugdymą 5 arba 6 metų vaikų.

Jeigu sprendimą priimantiems tėvams kiltų abejonių dėl vaiko pasirengimo, jie gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Penkiamečiai vertinami ne ankščiau nei jiems suko 4 metai ir 8 mėnesiai. „Tokio amžiaus vaiką mes privalome vertinti ir parengti rekomendacijas“, – sakė  Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Jei specialistų rekomendacija ir būtų neigiama, galutinį sprendimą priims tėvai. Tad tėvams perkeliama atsakomybė už jų sprendimo pasekmes.

Pasak Šilutės r. švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Janinos Toleikienės, šiemet nebeliko privalomo vaiko brandumo vertinimo.

„Tėvai gali ir nebrandų vaiką vesti į priešmokyklinę grupę, tačiau svarbu nepamiršti, kad po to vaikas privalės eiti į pirmąją klasę. Būdamas ir nebrandus priešmokyklinukas jis jau ruošiamas mokyklai. Tai gali turėti tam tikrų pasekmių. Vaikui sunkiau bus įsisavinti lavinimo programas. Tikėtinas psichologinis nuovargis mokykloje, gali atsirasti bendravimo su bendraamžiais problemų. Todėl labai svarbu, kad tėveliai į tai pažvelgtų atsakingai“, – rekomenduoja J. Toleikienė.

Pasak pašnekovės, vaikui baigus priešmokyklinio ugdymo programą, bus vertinami jo kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė. Ankščiau tokio plataus įvertinimo apie vaiką pateikti nereikėjo.

Pavojus vaikui

Specialistai aiškina, kad brandumo mokyklai vertinimas palengvins tėvams apsispręsti, ar jų penkiametis vaikais yra pasirengęs priešmokykliniam ugdymui. Pasak Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos, svarbu išsiaiškinti vaiko socialinę ir emocinę brandą, intelektinę brandą, motyvaciją mokytis. Taip pat bendravimo gebėjimus, mokymosi žinias, stipriąsias bei silpnąsias vaiko gebėjimų puses. Tai yra ypač svarbu jaunesniam vaikui ruošiantis mokytis klasėje kartu su vyresniais.

Specialistai pastebi, kad iškyla pavojus, jog jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei dauguma klasės draugų, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, tai gali sumenkinti savivertę, norą mokytis.

Tėvai nenori skubėti

Socialiniame tinkle tėvų klausėme, ar jie jau svarsto, kokio amžiaus leis vaiką į pirmąją klasę: nuo 6-erių ar 7-erių?

Paaiškėjo, kad daugelis apie šį įstatymo pakeitimą dar nebuvo girdėję. Štai mama Alvyda, auginanti šešiametę dukrą, patikino jos dar neleisianti į mokyklą. Mat mažajai dar vis sunku sutelkti dėmesį. Nors, kaip ji tvirtina, dukra brandi socialiai ir emociškai. Jai antrina ir penkiametės mama Laura. Ji taip pat skubinti vaiko nenori, nors dukra skaito ir skaičiuoja iki 100. Ji apsisprendusi dukrą vesti nuo šių metų rugsėjo į paruošiamąją, o kitais metais, būdama  7-erių, dukra eis į pirmą klasę.

„Mano sūnus išėjo į paruošiamąją 5-erių, į pirmą klasę 6-erių metų. Niekada jam nieko nereikėjo vytis, visada buvo vienas geriausių, stipriausių mokinių. Egzaminus išlaikė aukštais ir aukščiausiais balais, universitetą – aukštais vertinimais. Viskas priklauso nuo vaiko“, – socialiniame tinkle tokią nuomonę išsakė mama Jurgita.

Į diskusiją socialiniame tinkle įsitraukė ir kelios priešmokyklinio ugdymo pedagogės. Vilijos teigimu, priešmokyklinio ugdymo programa nėra lengva šešiamečiui, todėl ar reikia leisti penkerių metų amžiaus vaiką į paruošiamąją klasę, – abejoja. Su tuo sutinka ir Irena: „Programa yra sunki, todėl neverta skubėti. Yra ir dabar, kurie skaito ir skaičiuoja paruošiamojoje grupėje. Yra ir tokių, kurie niekaip per pusmetį savo vardo raidžių nepasako, nors parašyti moka… Jeigu vaikas negirdi garsų, nesusikaupia, neatsimena, kaip jam išmokti? Dar neatėjo laikas. Juk visi skirtingi“, – savo nuomonę išsakė ir darbo pavyzdžiais pasidalijo Irena.

Kai kurie tėveliai  nesibaimina, kad vaikai pradės ankščiau eiti į mokyklą ar paruošiamąją klasę. „Žinoma, vaikai skirtingi, bet jei matote, kad lengvai socializuojasi, skaito, skaičiuoja, rašo – kam jiems trypčioti darželyje? Anksčiau baigs mokyklą, universitetą, anksčiau galės mėgautis laisve gyventi. Jei vaikas pasiruošęs, aš tik už“, – tikina mama Jurgita.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams

Devyniasdešimtmetis Rychardas Genutis – tikras šišioniškis

Duris svečiams atvėrė pats jubiliatas Rychardas su dukra Angelika, su kuria kartu gyvena jau šešerius metus. Susėdome pasikalbėti prie židinio, kuriame smagiai kūrenosi ugnis. Žvilgsnis į praeitį „Aš pats negaliu patikėti, kad man jau tiek metų Dievulis atseikėjo. Jaučiuosi taip, kaip prieš 30 metų. Mūsų visų gyvenimas nebuvo lengvas, nors teko ir pasimokyti, ir mėgstamą darbą dirbau, kartu su žmona Zelma du vaikus užauginome, turime būrį anūkų ir proanūkių“, – kalbėjo jubiliatas. Pasakodamas apie savo jaunystę, prisiminė, kad gyveno Usėnuose,