Kada vaikui pradėti lankyti priešmokyklinę grupę?

Įsigaliojus Švietimo ir mokslo įstatymo pataisoms, nuo šių metų tėvai patys gali nuspręsti, kokio amžiaus vaikus leisti į mokyklą: nuo šešerių ar septynerių metų. Ankščiau nuspręsdavo specialistai, įvertinę vaiko brandą.

Nuo šiol kiekvienas būsimas pirmokas privalės baigti vienerių metų priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl tėvai jau prieš metus turi apsispręsti, kokio amžiaus vaiką leis į pirmąją klasę. Jei nuspręs pradėti lavinti nuo 6-erių, tai vaikui nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d, turės sueiti 6-eri metai. Tokio amžiaus vaiką į mokyklą buvo galima leisti ir iki šiol, tačiau reikėjo atlikti vaiko brandumo įvertinimą Pedagoginėje psichologinėje arba Švietimo pagalbos tarnyboje.

Spręs tėvai

Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) direktoriaus pavaduotoja Janina Toleikienė  „Pamariui“ paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, norint pradėti ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šia naujove siekiama pradėti priešmokyklinį pradinį ugdymą 5 arba 6 metų vaikų.

Jeigu sprendimą priimantiems tėvams kiltų abejonių dėl vaiko pasirengimo, jie gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Penkiamečiai vertinami ne ankščiau nei jiems suko 4 metai ir 8 mėnesiai. „Tokio amžiaus vaiką mes privalome vertinti ir parengti rekomendacijas“, – sakė  Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Jei specialistų rekomendacija ir būtų neigiama, galutinį sprendimą priims tėvai. Tad tėvams perkeliama atsakomybė už jų sprendimo pasekmes.

Pasak Šilutės r. švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Janinos Toleikienės, šiemet nebeliko privalomo vaiko brandumo vertinimo.

„Tėvai gali ir nebrandų vaiką vesti į priešmokyklinę grupę, tačiau svarbu nepamiršti, kad po to vaikas privalės eiti į pirmąją klasę. Būdamas ir nebrandus priešmokyklinukas jis jau ruošiamas mokyklai. Tai gali turėti tam tikrų pasekmių. Vaikui sunkiau bus įsisavinti lavinimo programas. Tikėtinas psichologinis nuovargis mokykloje, gali atsirasti bendravimo su bendraamžiais problemų. Todėl labai svarbu, kad tėveliai į tai pažvelgtų atsakingai“, – rekomenduoja J. Toleikienė.

Pasak pašnekovės, vaikui baigus priešmokyklinio ugdymo programą, bus vertinami jo kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė. Ankščiau tokio plataus įvertinimo apie vaiką pateikti nereikėjo.

Pavojus vaikui

Specialistai aiškina, kad brandumo mokyklai vertinimas palengvins tėvams apsispręsti, ar jų penkiametis vaikais yra pasirengęs priešmokykliniam ugdymui. Pasak Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos, svarbu išsiaiškinti vaiko socialinę ir emocinę brandą, intelektinę brandą, motyvaciją mokytis. Taip pat bendravimo gebėjimus, mokymosi žinias, stipriąsias bei silpnąsias vaiko gebėjimų puses. Tai yra ypač svarbu jaunesniam vaikui ruošiantis mokytis klasėje kartu su vyresniais.

Specialistai pastebi, kad iškyla pavojus, jog jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei dauguma klasės draugų, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, tai gali sumenkinti savivertę, norą mokytis.

Tėvai nenori skubėti

Socialiniame tinkle tėvų klausėme, ar jie jau svarsto, kokio amžiaus leis vaiką į pirmąją klasę: nuo 6-erių ar 7-erių?

Paaiškėjo, kad daugelis apie šį įstatymo pakeitimą dar nebuvo girdėję. Štai mama Alvyda, auginanti šešiametę dukrą, patikino jos dar neleisianti į mokyklą. Mat mažajai dar vis sunku sutelkti dėmesį. Nors, kaip ji tvirtina, dukra brandi socialiai ir emociškai. Jai antrina ir penkiametės mama Laura. Ji taip pat skubinti vaiko nenori, nors dukra skaito ir skaičiuoja iki 100. Ji apsisprendusi dukrą vesti nuo šių metų rugsėjo į paruošiamąją, o kitais metais, būdama  7-erių, dukra eis į pirmą klasę.

„Mano sūnus išėjo į paruošiamąją 5-erių, į pirmą klasę 6-erių metų. Niekada jam nieko nereikėjo vytis, visada buvo vienas geriausių, stipriausių mokinių. Egzaminus išlaikė aukštais ir aukščiausiais balais, universitetą – aukštais vertinimais. Viskas priklauso nuo vaiko“, – socialiniame tinkle tokią nuomonę išsakė mama Jurgita.

Į diskusiją socialiniame tinkle įsitraukė ir kelios priešmokyklinio ugdymo pedagogės. Vilijos teigimu, priešmokyklinio ugdymo programa nėra lengva šešiamečiui, todėl ar reikia leisti penkerių metų amžiaus vaiką į paruošiamąją klasę, – abejoja. Su tuo sutinka ir Irena: „Programa yra sunki, todėl neverta skubėti. Yra ir dabar, kurie skaito ir skaičiuoja paruošiamojoje grupėje. Yra ir tokių, kurie niekaip per pusmetį savo vardo raidžių nepasako, nors parašyti moka… Jeigu vaikas negirdi garsų, nesusikaupia, neatsimena, kaip jam išmokti? Dar neatėjo laikas. Juk visi skirtingi“, – savo nuomonę išsakė ir darbo pavyzdžiais pasidalijo Irena.

Kai kurie tėveliai  nesibaimina, kad vaikai pradės ankščiau eiti į mokyklą ar paruošiamąją klasę. „Žinoma, vaikai skirtingi, bet jei matote, kad lengvai socializuojasi, skaito, skaičiuoja, rašo – kam jiems trypčioti darželyje? Anksčiau baigs mokyklą, universitetą, anksčiau galės mėgautis laisve gyventi. Jei vaikas pasiruošęs, aš tik už“, – tikina mama Jurgita.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Metų ūkis 2020“. Juškaičiuose – pasaulinio lygio naujovės

Rugsėjui artėjant į pabaigą, jau daug metų tradiciškai Žemaičių Naumiestyje rengiama rajono ūkininkų rudens šventė. Šioje šventėje paskelbiami ir pagerbiami Šilutės r. savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai ir prizininkai. Šiais metais konkurso komisija skelbia: konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtoju pripažintas Tomo Kazlausko mišrus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis (Mažių k., Juknaičių sen.). Antroji vieta atiteko Žemaičių Naumiestyje augalininkystės ūkį vystančiam Vytautui Kuzmai. Trečiąja vieta dalijasi mėsinius galvijus auginantys Lina ir Mindaugas Balčiauskiai (Juškaičių k., Gardamo sen.) bei Vida ir Algimantas Kliučinskai

Vaistininkams kalbėti uždrausta?!

Rugsėjo 22-osios popietės pora valandų įstrigo ilgam: tai buvo Šilutės vaistinių darbuotojų nesikalbėjimo su žurnalistu arba „nusikalbėjimo“ metas… Kokį stabdį turi įjungti vaistininkas, kad taip nepasielgtų su vaistų pirkti atėjusiu asmeniu? Net atsakyti į klausimą, ką mano apie Seime planuojamą ligoninių valdiškų vaistinių steigimą, privačių vaistinių darbuotojai negali – jiems uždrausta… Matyt, uždrausta „kietai“. Nusistebėjus, kad menka „politika“ atsakyti į klausimą, ar reikėtų ligoninėse steigti valdiškas vaistines, ne vienas tyliai paaiškino, kad atsakęs gali netekti darbo… Vaistinė Gluosnių g., Šilutėje,

Mokyti(s) su parama lengviau

Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių

Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais.    Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių