Kada vaikui pradėti lankyti priešmokyklinę grupę?

Įsigaliojus Švietimo ir mokslo įstatymo pataisoms, nuo šių metų tėvai patys gali nuspręsti, kokio amžiaus vaikus leisti į mokyklą: nuo šešerių ar septynerių metų. Ankščiau nuspręsdavo specialistai, įvertinę vaiko brandą.

Nuo šiol kiekvienas būsimas pirmokas privalės baigti vienerių metų priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl tėvai jau prieš metus turi apsispręsti, kokio amžiaus vaiką leis į pirmąją klasę. Jei nuspręs pradėti lavinti nuo 6-erių, tai vaikui nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d, turės sueiti 6-eri metai. Tokio amžiaus vaiką į mokyklą buvo galima leisti ir iki šiol, tačiau reikėjo atlikti vaiko brandumo įvertinimą Pedagoginėje psichologinėje arba Švietimo pagalbos tarnyboje.

Spręs tėvai

Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) direktoriaus pavaduotoja Janina Toleikienė  „Pamariui“ paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, norint pradėti ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šia naujove siekiama pradėti priešmokyklinį pradinį ugdymą 5 arba 6 metų vaikų.

Jeigu sprendimą priimantiems tėvams kiltų abejonių dėl vaiko pasirengimo, jie gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Penkiamečiai vertinami ne ankščiau nei jiems suko 4 metai ir 8 mėnesiai. „Tokio amžiaus vaiką mes privalome vertinti ir parengti rekomendacijas“, – sakė  Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Jei specialistų rekomendacija ir būtų neigiama, galutinį sprendimą priims tėvai. Tad tėvams perkeliama atsakomybė už jų sprendimo pasekmes.

Pasak Šilutės r. švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Janinos Toleikienės, šiemet nebeliko privalomo vaiko brandumo vertinimo.

„Tėvai gali ir nebrandų vaiką vesti į priešmokyklinę grupę, tačiau svarbu nepamiršti, kad po to vaikas privalės eiti į pirmąją klasę. Būdamas ir nebrandus priešmokyklinukas jis jau ruošiamas mokyklai. Tai gali turėti tam tikrų pasekmių. Vaikui sunkiau bus įsisavinti lavinimo programas. Tikėtinas psichologinis nuovargis mokykloje, gali atsirasti bendravimo su bendraamžiais problemų. Todėl labai svarbu, kad tėveliai į tai pažvelgtų atsakingai“, – rekomenduoja J. Toleikienė.

Pasak pašnekovės, vaikui baigus priešmokyklinio ugdymo programą, bus vertinami jo kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė. Ankščiau tokio plataus įvertinimo apie vaiką pateikti nereikėjo.

Pavojus vaikui

Specialistai aiškina, kad brandumo mokyklai vertinimas palengvins tėvams apsispręsti, ar jų penkiametis vaikais yra pasirengęs priešmokykliniam ugdymui. Pasak Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos, svarbu išsiaiškinti vaiko socialinę ir emocinę brandą, intelektinę brandą, motyvaciją mokytis. Taip pat bendravimo gebėjimus, mokymosi žinias, stipriąsias bei silpnąsias vaiko gebėjimų puses. Tai yra ypač svarbu jaunesniam vaikui ruošiantis mokytis klasėje kartu su vyresniais.

Specialistai pastebi, kad iškyla pavojus, jog jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei dauguma klasės draugų, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, tai gali sumenkinti savivertę, norą mokytis.

Tėvai nenori skubėti

Socialiniame tinkle tėvų klausėme, ar jie jau svarsto, kokio amžiaus leis vaiką į pirmąją klasę: nuo 6-erių ar 7-erių?

Paaiškėjo, kad daugelis apie šį įstatymo pakeitimą dar nebuvo girdėję. Štai mama Alvyda, auginanti šešiametę dukrą, patikino jos dar neleisianti į mokyklą. Mat mažajai dar vis sunku sutelkti dėmesį. Nors, kaip ji tvirtina, dukra brandi socialiai ir emociškai. Jai antrina ir penkiametės mama Laura. Ji taip pat skubinti vaiko nenori, nors dukra skaito ir skaičiuoja iki 100. Ji apsisprendusi dukrą vesti nuo šių metų rugsėjo į paruošiamąją, o kitais metais, būdama  7-erių, dukra eis į pirmą klasę.

„Mano sūnus išėjo į paruošiamąją 5-erių, į pirmą klasę 6-erių metų. Niekada jam nieko nereikėjo vytis, visada buvo vienas geriausių, stipriausių mokinių. Egzaminus išlaikė aukštais ir aukščiausiais balais, universitetą – aukštais vertinimais. Viskas priklauso nuo vaiko“, – socialiniame tinkle tokią nuomonę išsakė mama Jurgita.

Į diskusiją socialiniame tinkle įsitraukė ir kelios priešmokyklinio ugdymo pedagogės. Vilijos teigimu, priešmokyklinio ugdymo programa nėra lengva šešiamečiui, todėl ar reikia leisti penkerių metų amžiaus vaiką į paruošiamąją klasę, – abejoja. Su tuo sutinka ir Irena: „Programa yra sunki, todėl neverta skubėti. Yra ir dabar, kurie skaito ir skaičiuoja paruošiamojoje grupėje. Yra ir tokių, kurie niekaip per pusmetį savo vardo raidžių nepasako, nors parašyti moka… Jeigu vaikas negirdi garsų, nesusikaupia, neatsimena, kaip jam išmokti? Dar neatėjo laikas. Juk visi skirtingi“, – savo nuomonę išsakė ir darbo pavyzdžiais pasidalijo Irena.

Kai kurie tėveliai  nesibaimina, kad vaikai pradės ankščiau eiti į mokyklą ar paruošiamąją klasę. „Žinoma, vaikai skirtingi, bet jei matote, kad lengvai socializuojasi, skaito, skaičiuoja, rašo – kam jiems trypčioti darželyje? Anksčiau baigs mokyklą, universitetą, anksčiau galės mėgautis laisve gyventi. Jei vaikas pasiruošęs, aš tik už“, – tikina mama Jurgita.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų