Kada vaikui pradėti lankyti priešmokyklinę grupę?

Įsigaliojus Švietimo ir mokslo įstatymo pataisoms, nuo šių metų tėvai patys gali nuspręsti, kokio amžiaus vaikus leisti į mokyklą: nuo šešerių ar septynerių metų. Ankščiau nuspręsdavo specialistai, įvertinę vaiko brandą.

Nuo šiol kiekvienas būsimas pirmokas privalės baigti vienerių metų priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl tėvai jau prieš metus turi apsispręsti, kokio amžiaus vaiką leis į pirmąją klasę. Jei nuspręs pradėti lavinti nuo 6-erių, tai vaikui nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d, turės sueiti 6-eri metai. Tokio amžiaus vaiką į mokyklą buvo galima leisti ir iki šiol, tačiau reikėjo atlikti vaiko brandumo įvertinimą Pedagoginėje psichologinėje arba Švietimo pagalbos tarnyboje.

Spręs tėvai

Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) direktoriaus pavaduotoja Janina Toleikienė  „Pamariui“ paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, norint pradėti ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šia naujove siekiama pradėti priešmokyklinį pradinį ugdymą 5 arba 6 metų vaikų.

Jeigu sprendimą priimantiems tėvams kiltų abejonių dėl vaiko pasirengimo, jie gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Penkiamečiai vertinami ne ankščiau nei jiems suko 4 metai ir 8 mėnesiai. „Tokio amžiaus vaiką mes privalome vertinti ir parengti rekomendacijas“, – sakė  Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Jei specialistų rekomendacija ir būtų neigiama, galutinį sprendimą priims tėvai. Tad tėvams perkeliama atsakomybė už jų sprendimo pasekmes.

Pasak Šilutės r. švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Janinos Toleikienės, šiemet nebeliko privalomo vaiko brandumo vertinimo.

„Tėvai gali ir nebrandų vaiką vesti į priešmokyklinę grupę, tačiau svarbu nepamiršti, kad po to vaikas privalės eiti į pirmąją klasę. Būdamas ir nebrandus priešmokyklinukas jis jau ruošiamas mokyklai. Tai gali turėti tam tikrų pasekmių. Vaikui sunkiau bus įsisavinti lavinimo programas. Tikėtinas psichologinis nuovargis mokykloje, gali atsirasti bendravimo su bendraamžiais problemų. Todėl labai svarbu, kad tėveliai į tai pažvelgtų atsakingai“, – rekomenduoja J. Toleikienė.

Pasak pašnekovės, vaikui baigus priešmokyklinio ugdymo programą, bus vertinami jo kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė. Ankščiau tokio plataus įvertinimo apie vaiką pateikti nereikėjo.

Pavojus vaikui

Specialistai aiškina, kad brandumo mokyklai vertinimas palengvins tėvams apsispręsti, ar jų penkiametis vaikais yra pasirengęs priešmokykliniam ugdymui. Pasak Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojos, svarbu išsiaiškinti vaiko socialinę ir emocinę brandą, intelektinę brandą, motyvaciją mokytis. Taip pat bendravimo gebėjimus, mokymosi žinias, stipriąsias bei silpnąsias vaiko gebėjimų puses. Tai yra ypač svarbu jaunesniam vaikui ruošiantis mokytis klasėje kartu su vyresniais.

Specialistai pastebi, kad iškyla pavojus, jog jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei dauguma klasės draugų, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, tai gali sumenkinti savivertę, norą mokytis.

Tėvai nenori skubėti

Socialiniame tinkle tėvų klausėme, ar jie jau svarsto, kokio amžiaus leis vaiką į pirmąją klasę: nuo 6-erių ar 7-erių?

Paaiškėjo, kad daugelis apie šį įstatymo pakeitimą dar nebuvo girdėję. Štai mama Alvyda, auginanti šešiametę dukrą, patikino jos dar neleisianti į mokyklą. Mat mažajai dar vis sunku sutelkti dėmesį. Nors, kaip ji tvirtina, dukra brandi socialiai ir emociškai. Jai antrina ir penkiametės mama Laura. Ji taip pat skubinti vaiko nenori, nors dukra skaito ir skaičiuoja iki 100. Ji apsisprendusi dukrą vesti nuo šių metų rugsėjo į paruošiamąją, o kitais metais, būdama  7-erių, dukra eis į pirmą klasę.

„Mano sūnus išėjo į paruošiamąją 5-erių, į pirmą klasę 6-erių metų. Niekada jam nieko nereikėjo vytis, visada buvo vienas geriausių, stipriausių mokinių. Egzaminus išlaikė aukštais ir aukščiausiais balais, universitetą – aukštais vertinimais. Viskas priklauso nuo vaiko“, – socialiniame tinkle tokią nuomonę išsakė mama Jurgita.

Į diskusiją socialiniame tinkle įsitraukė ir kelios priešmokyklinio ugdymo pedagogės. Vilijos teigimu, priešmokyklinio ugdymo programa nėra lengva šešiamečiui, todėl ar reikia leisti penkerių metų amžiaus vaiką į paruošiamąją klasę, – abejoja. Su tuo sutinka ir Irena: „Programa yra sunki, todėl neverta skubėti. Yra ir dabar, kurie skaito ir skaičiuoja paruošiamojoje grupėje. Yra ir tokių, kurie niekaip per pusmetį savo vardo raidžių nepasako, nors parašyti moka… Jeigu vaikas negirdi garsų, nesusikaupia, neatsimena, kaip jam išmokti? Dar neatėjo laikas. Juk visi skirtingi“, – savo nuomonę išsakė ir darbo pavyzdžiais pasidalijo Irena.

Kai kurie tėveliai  nesibaimina, kad vaikai pradės ankščiau eiti į mokyklą ar paruošiamąją klasę. „Žinoma, vaikai skirtingi, bet jei matote, kad lengvai socializuojasi, skaito, skaičiuoja, rašo – kam jiems trypčioti darželyje? Anksčiau baigs mokyklą, universitetą, anksčiau galės mėgautis laisve gyventi. Jei vaikas pasiruošęs, aš tik už“, – tikina mama Jurgita.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,