Sinoptikai prognozuoja lijundrą, plikledį. Tad pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas. Taip pat paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis.

Šildymas ir šaldymas – ar jie tikrai veiksmingi?

Šalčio ir šilumos terapija dažnai yra naudojama patempimams, skausmui, patinimams ir kitoms traumoms gydyti. Anot vaistininkės, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistiems audiniams gyti, kontroliuoti tinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.

„Susižeidus pirmiausia verta įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, kadangi neteisingai naudojami jie kartais gali netgi pabloginti traumą, pailginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali sukelti  stipresnius uždegimo simptomus, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiančius raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.

Šalčio terapija – veiksmingiausia per 48 valandas

Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tokiais atvejais, kai sutrenkta kūno dalis ištinsta ar prasideda uždegimas.

„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai labai svarbu, kadangi kai šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, paveikiamos nervinės galūnėlės. Tai sumažina patiriamą skausmą. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – vos po 2-5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10-15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.

Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, vaistininkė pataria išbandyti kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, rinktis ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik ji priduria – visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą. Priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.

Šilumos terapija – vieno karto per dieną negana

Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis bei palengvinti jų spazmus.

„Šilumos terapijos metu kraujagyslės išsiplečia ir suaktyvina kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Dėl to sužeista kūno dalis pradeda greičiau gyti. Visgi kartais manoma, kad vienąkart pasitepus šildančiu tepalu praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai. Iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai. Pavyzdžiui, tris kartus per dieną po 10-15 minučių. Taip pat nepamirškite, kad puikia šilumos terapija raumenų atpalaidavimui gali tapti ir ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje“, – pasakoja vaistininkė.

Anot jos, šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau gali praversti iš seno namuose likusi guminė šildomoji pūslė, į kurią reikėtų pripilti šilto vandens.

Kada kreiptis į medikus?

Sąžiningai namuose atliekant šilumos arba šalčio terapiją, turėtumėte jau po 3-5 dienų nebejausti skausmų.  Vaistininkė perspėja, kad jeigu per pirmas 48 valandas nepajutote nė menkiausio palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau – kreipkitės į gydytoją.

„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai naudojamos, kiekvienai iš jų yra priskiriamos žmonių rizikos grupės. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. O šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – pasakoja vaistininkė.