Kada prasideda tikrasis pavasaris ir kokie ženklai jį išduoda?

Įsibėgėja pavasaris ir vis labiau džiugina ne tik dažnesni saulės spinduliai, bet ir pamažu atgimstanti gamta, net ir atvėsimai ar krituliai šį sezoną priimami kaip paskutiniai žiemos pasispardymai.

Meteorologai pavasarį ima skaičiuoti tada, kai įsivyrauja teigiama temperatūra. Kokio pavasario laukti ir kaip apibendrinti praėjusią žiemą, – savo įžvalgomis dalijasi kampanijos „Pėsčiųjų indeksas“ ekspertai ir klimatologas Silvestras Dikčius.

 

Pavasaris tepailgėjo 3 dienomis

Klimatologas Silvestras Dikčius pastebi, kad vidutiniškai pavasaris Lietuvoje prasideda kovo 11-ąją, tad pirmosiomis dienomis vis pakandžiojantis šaltukas neturėjo stebinti.

„Nors kovo pradžia buvo truputį gąsdinanti – pūgos, šalčiai, – bet žvelgiant į rodiklius, tai nieko baisaus nematome. Antroji kovo pusė buvo prognozuota šiltesnė, nors ir nereikėjo tikėtis 20 laipsnių šilumos, bet šaltis bent kuriam laikui buvo atsitraukęs“, – pasakoja S. Dikčius.

Pastebima, kad labiausiai sutrumpėjęs sezonas yra žiema, pailgėjo vasara. Pasak klimatologo, skaičiuojama, kad pavasaris pailgėjo tik 3 dienomis.

Meteorologai turi labai aiškų skaičiavimą, kad šio sezono pradžia fiksuojama tada, kai įsivyrauja teigiama temperatūra, o vasara ateina termometro stulpeliui pasiekus +15°C.

„Pavasaris baigiasi maždaug birželio 4 d., jis turi kelias stadijas: balandis būna pakankamai šiltas, bet nekarštas, gegužės pradžioje prasideda žiedų pavasaris, vidutinė vyraujanti temperatūra – 10 laipsnių šilumos, atšyla ir pradeda žydėti sodai. Kadangi Lietuvos klimatas yra banguojantis, šiuo metu neretai įsiveržia šalčio iš šiaurės, dažnai pasitaiko šalnų. Taip mes judame vasaros link, kuri prasideda birželio pradžioje“, – pastebi S. Dikčius.

Pasak meteorologo, balandžio pradžia bus vėsoka, o vėliau temperatūra priartės prie vidutinės daugiametės normos. Panašu, kad netrūks nei šiltesnių, nei vėsesnių dienų, numatomas vidutinis lietaus kiekis, staigios šilumos kol kas neprognozuojama.

Atėjusį pavasarį dažnai išduoda ne tik temperatūros pokyčiai, bet ir prasidėję sezoniniai tvarkymo darbai – po žiemos likus smėliui, jis yra nukasamas, valomi šaligatviai ir gatvių pakraščiai. Visa tai svarbu siekiant išvengti kietųjų dalelių taršos.

Šylančios žiemos

Nors daugumai atrodo, kad ši žiema buvo ypač šalta ir gausi kritulių, tačiau toks įspūdis klaidingas. Pasak S. Dikčiaus, lyginant su klimato norma, kurią nusako pastarųjų 30 metų vidurkis, ši žiema buvo šiltesnė nei įprasta. Žiemos temperatūros vidurkis siekė 0,8 laipsnio šalčio, įprastai vyrauja 2,2 laipsniai šalčio, tad skirtumas yra beveik 1,5 laipsnio. Pasibaigusi žiema pateko tarp 15-os šilčiausių žiemų Lietuvos klimato istorijoje.

Tiesa, teritorijų priežiūra besirūpinančios bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pastebi, kad šaligatvius prižiūrintiems kolegoms buvo ir labai intensyvių dienų.

„Gruodį dažnai turėjome sniegą bei pūgas. Tad ne kartą kolegos dirbo kone ištisą parą, naudodami tiek sunkiąją techniką, tiek ir rankinius įrankius. Taip pat rūpinosi šaligatvių barstymu. Kasdieniu darbu visą žiemą siekėme kelti sąmoningumą, tad ir džiugu, kad tai atneša rezultatų“, – sako komunikacijos vadovė.

Šių metų pradžioje, sausio 19-28 d., bendrovės „Ekonovus“ užsakymu „Spinter Research“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Jo metu gyventojai galėjo pasirinkti daugiau kaip vieną atsakymą, kuriam pritaria. Apklausus 1015 respondentų, pastebėta, kad ekspertų rekomendacijos, kaip saugiai eiti, yra girdimos. 36 proc. apklaustųjų sakė, kad prastu oru vengia bet kokių kelionių pėsčiomis. Dažniau šiai nuomonei pritarė moterys ir vyriausio amžiaus respondentai.

35 proc. respondentų tvirtino, kad prastų orų prognozės jiems tampa svaria priežastimi pasirinkti tinkamą avalynę, kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų – po 21 proc. – sakė, kad pasilieka daugiau laiko kelionei ir renkasi alternatyvius maršrutus (tikėtina, mažiau apsnigtus, sausesnius, toliau nuo judrių gatvių, kad neaptaškytų).

Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas pastebi, kad dažniausios žiemos traumos – patempti raiščiai, sulaužytos rankos ar dubens kaulo lūžiai. Traumų nepavyksta išvengti ir tada, kai bandant sušvelninti kritimą pasirenkama netinkama rankų ar kojų padėtis. Pastebima, kad bet kuriuo sezonu daugiausiai traumų ištinka buityje, jų priežastimi neretai tampa netinkamai pasirinkta avalynė, skubėjimas ar neatidus elgesys, pavyzdžiui, einant naršoma telefone. Ekspertai pataria saugaus ėjimo patarimų nepamiršti ir šiltuoju sezonu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite