Ką turime žinoti apie buveines?

Kaip žmonės turi savo namus, taip kiekviena rūšis turi savo buveinę… Vieni augalai mėgsta drėgnas vietas, kiti yra sausamėgiai. Tarkim, baltieji gandrai mėgsta įsikurti šalia sodybų, o juodieji gandrai – tankių eglynų gyventojai. Daug buveinių yra saugoma, jos yra įtrauktos į Europos Sąjungos ekologinį tinklą „Natura 2000″. Lietuvoje ir jos teritorinėje jūroje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir 106 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms steigiamos  „Natura 2000“ teritorijos.

Šiuo metu Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklą sudaro 653 buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir 85 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. „Natura 2000“ – tai Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas apsaugoti visos Europos mastu retus ar nykstančius gyvūnus ir augalus bei natūralias buveines.

Mūsų šalyje aptinkamos natūralios buveinės – tai jūrinės, pajūrio ir kontinentinių smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir kadagynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės. Didžiausią plotą „Natura 2000“ teritorijose užima miškų buveinės (jų saugoma apie 127 tūkst ha), pelkių buveinių saugoma apie 21 tūkst. ha, pievų apie 21 tūkst. ha, tuo tarpu viržynų ir kadagynų – tik apie 838 ha. Iš miškų buveinių rečiausios šio tipo buveinės – paupių guobynai (apie 125 ha), sausieji ąžuolynai (apie 80 ha), medžiais apaugusios ganyklos (apie 206 ha), iš pievų buveinių rečiausiai aptinkami rūšių turtingi briedgaurynai (apie 98 ha).

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, norėdama atkreipti dėmesį į retas, aplinkos pokyčiams jautrias buveines, jau keletą metų skelbia vieną ar kitą buveinių tipą „Metų buveine“, siekiant jas pažinti, atkreipti visuomenės dėmesį į jų išsaugojimo problemas. 2024 metais Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai „Metų buveine“ pasiūlė paskelbti rečiausiai sutinkamą pievų buveinę – rūšių turtingus briedgaurynus.

Rūšių turtingi briedgaurynai

Europos Bendrijos svarbos pievų buveinės 6230* Rūšių turtingi briedgaurynai Lietuvoje dažniausiai aptinkamos nedideliais ploteliais išsibarsčiusios papelkiuose, paežeriuose, upių slėniuose – ten, kur vyrauja rūgštūs ir maisto medžiagų neturtingi dirvožemiai. Šiuo metu šių buveinių Natura 2000 teritorijose saugoma tik apie 98 ha. Didžioji dalis aptinkama Žemaitijoje ir pietrytinėje Lietuvoje.

Šio tipo buveinėse dažniausiai vyrauja stačioji briedgaurė (Nardus stricta) – daugiametis žemas žolinis augalas, kurio siauri, vidurvasarį išsiriečiantys lapai sudaro tankius kerus ir primena tankų briedžio kailį – gaurus. Iš to ir kilo augalo pavadinimas. Kartais šio tipo buveinėse, kuriose briedgaurių gausumas būna nedidelis, išryškėja kitos, taip pat sausas augavietes mėgstančios rūšys – pagulusioji tridantė (Dantonia decumbens) ar avinis eraičinas (Festuca ovina).

Rūšių turtingų briedgaurynų buveinės žemažolės, todėl jose gali augti nekonkurencingų rūšių augalai, tarp kurių yra labai retų rūšių, tokių kaip siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe), pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella), žalioji gegūnė (Dactylorhiza viridis), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) ir kt. Šiose buveinėse galima stebėti ir kitas apyretes drugių rūšis – mažąjį perlinuką (Boloria dia), rudgelsvę šaškytę (Melitaea cinxia). Pastaruoju metu Rūšių turtingų briedgaurynų buveinių ypatingai mažėja dėl jų apleidimo ar suarimo. 2023 metais „Metų buveine“ išrinkta kerpinių pušynų buveinė.

Kerpiniai pušynai

Kerpiniai pušynai, dažnai vadinami kerpšiliais, – tai šviesūs pušynai su šilumamėgėmis rūšimis ir gausia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. Didžiausi šių buveinių plotai telkiasi pietinėse ar pietrytinėse Lietuvos smėlėtose lygumose, žemyninėse (kontinentinėse) kopose, kitur jos labai retos arba jų visai nepasitaiko. Kerpiniai pušynai – Europos mastu saugomas natūralių buveinių tipas.

Medynams būdingos žemos, kreivakamienės pušys, pasitaiko negausi beržų priemaiša. Krūmų ardas menkas, dažniausiai sudarytas iš kadagių.  Žolių danga skurdi, išretėjusi, miško paklotėje vyrauja mozaikiškas samanų ir kerpių kilimas, nereti atviro dirvožemio lopinėliai.

Kerpšilių retmėse augantys čiobreliai, vanagės, gelteklės ir kiti medingi augalai privilioja taip pat šilumai reiklias laukines bites, drugius ir kitus vabzdžius, tarp kurių yra nemažai retų ir nykstančių. Tuoktuves čia kelia tetervinai. Pamiškėse uoksus užima žalvarniai, kukučiai. 2022 metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasiūlė „Metų buveine“ išrinkti – karbonatinių smėlynų pievas.

Karbonatinių smėlynų pievos

Sausos, mažai susisvėrusios smiltpievės su melsvąja kelerija (Koeleria glauca), šiliniais gvazdikais (Dianthus deltoides), smiltyniniais šlamučiais (Helichrysum arenarium), paprastosiomis gvaizdėmis (Armeria vulgaris) ir kitais sausamėgiais augalais – tai Europos bendrijos svarbos buveinė „6120 karbonatinių smėlynų pievos“. Šios buveinės aptinkamos žemyninėse (kontinentinėse) kopose, upių šlaituose, nederlingose augimvietėse, smėlėtose lygumose, Nemuno, Neries, Šventosios, Nevėžio ir kitų upių slėniuose.

Medžioti bei vasaros atokaitoje pasišildyti karbonatinių smėlynų pievose mėgsta vikrieji driežai (Lacerta agilis). Kadangi šiose pievose gausu vabzdžių, čia galima sutikti ir įvairių maisto ieškančių paukščių, tokių kaip kukutis (Upupa epops), paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Šiose buveinėse peri dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) – reta, į Lietuvos  raudonąją knygą įrašyta rūšis.

Apleistose nebenaudojamose pievose tankėja samanų danga, įsikuria nebūdingų, neretai ir invazinių žolinių augalų rūšių, o vėliau šios pievos palaipsniui apauga mišku. 2021 m. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai pasiūlė „Metų buveine“ išrinkti – medžiais apaugusias ganyklas.

Medžiais apaugusios ganyklos

Tai ko gero liūdniausio likimo mūsų gamtinė buveinė, susijusi su senoviniu kraštovaizdžiu. Tūkstančius metų stambūs žolėdžiai gyvuliai, pradžioje laukiniai, vėliau tik naminiai, ganydavosi ne tik atvirose pievose, bet ir miškuose, kurie ilgainiui išretėdavo iki parkinio pobūdžio medynų. Bendras šių buveinių bruožas – padrikai ar grupėmis augantys dažniausiai vyresnio amžiaus lapuočiai medžiai, lazdynų krūmai. Archajiškiausiose bendrijose dėl savo ilgaamžiškumo vyrauja seni ąžuolai, uosiai, pušys. Žolinėje dangoje kartu su pievinėmis rūšimis gausu dalinį pavėsį mėgstančių augalų – krūminių kupolių, paprastųjų veronikų, vaistinių notrų, vagotųjų vėdrynų, didžiažiedžių katilėlių, miškinių snapučių.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite