Ką nuveikė Šilutės krašto jaunimas?

Šilutės rajono savivaldybės tarybai pateikta tvirtinti jaunimo veiklos ataskaita. Ką gi nuveikė 12 asmenų Šilutės rajono jaunimo reikalų taryba, kuriai vadovauja Savivaldybės tarybos narys Tomas Budrikis. Taryboje, yra ir kitų politikų, Savivaldybės administracijos, jaunimo organizacijų atstovų iš Šilutės ir kitų vietovių.

Foto Denis Azarenko from Pixabay.

Surengti 6 posėdžiai, vienas buvo skirtas apžiūrėti renovuojamą Šilutės kultūros ir pramogų centrą, kuriame po renovacijos turėtų įsikurti Atviras jaunimo centras. Vienas iš posėdžių buvo išplėstinis, kuriame dalyvavo įvairių institucijų atstovai ir diskutavo apie COVID-19 pasekmes jauniems žmonėms. Taip pat teikė siūlymų, kaip būtų galima šias pasekmes sumažinti.

Jaunimo programai pernai buvo skirta 33 600 eurų, iš kurių per 14 tūkst. atiteko Studentų rėmimo programai (2018 m. – 11 tūkst. Eur, 2019 m. 14,3 tūkst. Eur). Iš viso finansuota 11 projektų.

Savivaldybėje taritorijoje veikiančiose atvirose jaunimo erdvėse apsilankė 3 878 jaunuoliai. Šilutės atvira jaunimo erdvė pateikė du projektus. Iš Jaunimo reikalų departamento projektui „Šilutės jaunimo loftas“ gauta 8950 Eur. Šilutės miesto veiklos grupė iš ES struktūrinių fondų projektui „Garso režisierių neformalaus profesinio mokymo ir praktikų darbo vietoje organizavimas ir pravedimas“ gauta beveik 13 tūkst. Eur.

Ilgalaikę savanorystę pagal Jaunimo savarankiškos tarnybos modelį atliko 37 savanoriai devyniose įstaigose (2019 m. – 10 savanorių dviejose įstaigose). Savanorystei remti iš Savivaldybės biudžeto pernai skirta  5000 Eur (2019 m. – 3000 Eur.), iš Jaunimo reikalų departamento 7656 Eur. Šiuo metu Šilutės r. savivaldybės teritorijoje akredituota 13 įstaigų, galinčių priimti savanorius, kurie pagal Savanoriškos tarnybos modelį pretenduoja gauti 0,25 balo stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite