Ką Lietuvos gyventojams davė euras?

Komentuoja Linas Jurkšas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas

Prieš 20 metų – 2002 m. sausio 1 d. – dvylikoje Europos šalių pradėjo cirkuliuoti grynieji eurai. Per šiuos du dešimtmečius euro zona turėjo atlaikyti keletą didelių ekonominių sukrėtimų: pasaulinę finansų krizę 2007–2008 m., Europos skolų krizę 2011–2012 m. ir COVID-19 pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant šių išbandymų, per šį dviejų dešimtmečių periodą euro zonos šeima padidėjo septyniomis naujomis narėmis. Vis dar naujausia euro zonos narė – Lietuva – eurą įsivedė prieš 7 metus.

Pragyvenimo lygio pokyčiai

Lietuvos banko atliktų apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus privalumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, spartesnį pajamų artėjimą prie kitų euro zonos valstybių lygio. Įmonių savininkams akivaizdžiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis.

Po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje paspartėjo ir gerokai viršijo kainų augimą. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. III ketvirčio duomenimis, palyginti su 2014 m. atitinkamo ketvirčio duomenimis, darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje vidutiniškai išaugo 87 proc.

Štai 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, Lietuvoje svyravo apie 550 Eur, o 2021 m. III ketvirtį jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo 1 000 Eur ribą. Nors pastaruoju metu stebime paspartėjusią infliaciją, kainos per 7 metų laikotarpį iš viso vidutiniškai išaugo apie 20 proc. Taigi darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvai esant euro zonoje augo daugiau kaip 4 kartus sparčiau nei kainos.

Darbo užmokesčio „į rankas“ ir kainų lygio raida Lietuvoje nuo 2010 m.

Grynųjų eurų 20-metį minint: ką Lietuvos gyventojams davė euras

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Gyventojai taip pat vertina poveikį Lietuvos ekonomikai. Įsivesdama eurą, Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. 2021 m. vykdytos apklausos duomenimis, išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje taip pat pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo gerinant sąlygas verslui ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Vos penktadalis gyventojų kartas nuo karto vis dar konvertuoja kainas eurais į kainas litais – nors esame euro zonos naujausia narė, ši dalis yra netgi mažesnė nei euro zonos vidurkis.

Svyravęs požiūris į eurą

Per septynerius metus euro zonoje lietuvių palankumas svyravo kaip švytuoklė – tą įrodo visose euro zonos šalyse reguliariai vykdoma Eurobarometro apklausa.

Grynųjų eurų 20-metį minint: ką Lietuvos gyventojams davė euras

Štai 2015 m. – iškart po euro įvedimo – palankiai eurą vertino apie 55 proc. lietuvių, tačiau vėlesniais metais ši dalis kiek sumenko. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis buvo visuomenėje ir žiniasklaidoje netrukus po euro įvedimo išplitę nuogąstavimai, kad dėl euro įvedimo kainos pakils iki „europinių“. Nepasitikėjimą didino ir vangus euro zonos ekonominis atsigavimas po Europos skolų krizės bei nuogąstavimai dėl Europos Sąjungos stabilumo po Brexito referendumo 2016 m. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas – tai galimai susiję su menkstančiais nuogąstavimais ir gerėjančia gyvenimo kokybe. Dvejų pastarųjų metų laikotarpiu (t. y. lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją) lietuvių palankumas eurui išaugo 15 proc. punktų – tai yra didžiausias augimas tarp visų euro zonos šalių. 64 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad euro turėjimas yra teigiamas dalykas Lietuvai. Dar didesnė dalis lietuvių – 83 proc. – teigė, kad euras yra naudingas visai ES.

Pagalba atsilaikant prieš pandemiją

Jeigu pandemiją metaforiškai palygintume su bala, galėtume sakyti, kad Lietuvos ekonomika išlipo praktiškai „sausa iš balos“. Nors 2020 m. visoje ES realusis BVP krito beveik 6 proc., Lietuvos realusis ekonomikos dydis išliko beveik nepakitęs. Apskritai tuo metu Lietuvos ekonomika buvo antra geriausiai veikusi visoje ES. 2021 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas, tikėtina, vėlgi buvo stipresnis nei daugumoje Europos šalių.
Akivaizdu, kad priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai padidino Lietuvos ekonomikos stabilizavimo galimybes. Nors Lietuvos valstybės skola dėl su pandemija susijusių priežasčių reikšmingai išaugo, bendros Lietuvos Vyriausybės skolos sąnaudos beveik nesikeitė. Europos Centrinio Banko (ECB) skaičiavimais, ilgalaikės vyriausybių skolinimosi palūkanų normos euro zonoje yra apie 0,6 proc. punkto mažesnės, nei būtų buvusios be skatinamųjų ECB pinigų politikos priemonių. Kadangi Lietuvos valstybės skolinimosi sąnaudos kito panašiai, kaip vidutiniškai euro zonoje, Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo mėn. iki dabar, tikėtina, sutaupė per 30 mln. Eur vien dėl pinigų politikos priemonių. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, per pandemiją taikytos skatinamosios pinigų politikos priemonės prie Lietuvos BVP augimo 2020 m. prisidėjo apie 0,2 proc. punkto, 2021 m. – 0,5 proc. punkto, o 2022 m. prisidės 0,4 proc. punkto.

Plačiau: čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vizitas Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo bendroje edukacijoje ir diskusijoje su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos Carito, Meno ir sporto mokyklos neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei Pagėgių sav. neįgaliųjų draugijos atstovais, bibliotekos lankytojais. „Be galo malonu būti tarp aktyvių, skaitančių, mąstančių, socialiai atsakingų žmonių. Ačiū jums už tai, kad esate tie Vydūno įkvėpti spinduliai, nešantys ir dalijantys šviesą kitiems, ypatingai jaunimui. Tai be galo svarbu, tai kuria atvirą, drąsią ir tvirtą bendruomenę“, – sakė D. Nausėdienė.

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

Vogė alkoholinius gėrimus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Nuo kovo 2 iki gegužės 2 dienos 38-erių metų vyras per 8 kartus iš parduotuvės Šilutėje pavogė alkoholinių gėrimų už 154 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1977 m., dėl socialiniame tinkle paskelbtos šmeižiančios informacijos apie jį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 11 d. vakare Saugose akivaizdžiai neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) vyras, gim. 1971 m., sužalojo 6 metais už save vyresnį vyrą. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į

Ant naujo pašto ženklo – pirmą sykį Klaipėdoje startuosiančios didžiųjų burlaivių lenktynės

Šiandien, birželio 14 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos didžiųjų burlaivių regata“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7. Didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ starto uostu šįmet pirmą kartą istorijoje taps Klaipėda. Į Lietuvos uostamiestį birželio 27-30 d. suplauks didieji burlaiviai, o birželio 30-ąją iš Klaipėdos startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. Liepos 7 dieną jie

Taip pat skaitykite