Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį.

Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse, pradėjo iš anksto planuoti savo savaitės pirkinių sąrašą, taip išnaudodami šaldytuve ir virtuvės spintelėse užsilikusius produktus.

„Žmonėms pradėjus skirti daugiau dėmesio atsakingam maisto planavimui, pastebime ir naujas pirkėjų krepšelių tendencijas. Iš anksto pirkinių sąrašą susidarę pirkėjai išvengia nenumatytų prekių bei nepasiduoda impulsyviam pirkimui. Tokie pirkėjai yra dažniau linkę atsižvelgti į produkcijos kokybę, todėl mes jaučiame nuolatinę paskatą plėsti savo prekių asortimentą bei suteikti kuo įvairesnes galimybes pirkėjams, siekiantiems išsirinkti jų individualius poreikius atitinkantį produktą“, – sako E. Dapkienė.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria, jog ilgą laiką praktikuojant pirkinių planavimą, galima užmiršti maisto likučių išmetimą. Anot jos, vadovaujantis savaitės valgiaraščio planu, bus ne tik paprasčiau pirkti parduotuvėse, bet ir atsiras daugiau entuziazmo išnaudoti vakarykštės vakarienės likučius naujam receptui.

„Planuojant savaitės valgiaraštį visada svarbu atsižvelgti į perkamų maisto produktų įvairovę. Išlaikytas balansas lėkštėje tarp daržovių, mėsos ir grūdinių produktų padės jūsų organizmui pasisavinti visas sveikatai ir energijai reikalingas maistines medžiagas bei vitaminus. Tokiais atvejais aptikus šaldytuve maisto likučių, juos bus daug paprasčiau suderinti su turimais ingredientais, pavyzdžiui, gaminant makaronų, kruopų ar salotų patiekalus. Taip galėsite pasirūpinti visaverte mityba bei organizmui pravarčiausiomis maistinėmis medžiagomis“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Norintiems išbandyti maisto tausojimo praktiką savo virtuvėje, maisto gamybos ekspertė pataria skirti laiko du kartus per savaitę šaldytuvo ir spintelių „išvalymui“ ir dalijasi receptais, padėsiančiais imtis šio iššūkio.

Grikių apkepas iš maisto likučių

Reikės: 250 g virtos arba keptos vištienos (galima rinktis kitą mėsą, taip pat gaminti be jos), 200 g grikių, 100 ml grietinėlės, 2 didelių saujų tarkuoto sūrio, 2 kiaušinių, 1 morkos, 1 bulvės, 1 svogūno, poros česnako skiltelių, šiek tiek druskos ir juodųjų pipirų.

Išvirkite grikius pagal instrukciją ant pakuotės. Tuo metu keptuvėje pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną, kol šis suminkštės. Šalia sudėkite tarkuotą morką, kapotą česnaką – viską pakepinkite porą minučių. Vėliau į atskirą indą suberkite kepintas daržoves, vištieną (arba pasirinktą kitą mėsą), virtus grikius bei tarkuotą bulvę. Taip pat įmuškite kiaušinius, supilkite grietinėlę bei įberkite druskos ir pipirų – gerai išmaišykite šiuos ingredientus. Viską suberkite į sviestu arba aliejumi išteptą kepimo indą ir kepkite apie 30 minučių 180°C laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Praėjus pusvalandžiui ant apkepo užberkite tarkuotą sūrį ir dar pakepinkite keletą minučių, kol šis išsilydys.

„Grikiai garsėja kaip vienos mylimiausių mūsų tautiečių kruopų, kurių beveik visada galima rasti jų virtuvių spintelėse. Viena svarbiausių to priežasčių – vitaminų bei maistinių medžiagų gausa šiose kruopose. Baltymų kiekis grikiuose pralenkia kitas grūdines kultūras, o ir skonis leidžia juos valgyti kone vienus. Tuo metu šaldytuve užsilikę maisto likučiai visada tik dar labiau praturtina grikius tiek naudingosiomis medžiagomis, tiek iki šiol neatrastais skoniais“,  – sako B. Baratinskaitė.

Makaronai su daržovėmis – receptas, skirtas improvizuoti 

Reikės: 100 g makaronų, 1 raudonosios paprikos, 1 nedidelės cukinijos, poros česnako skiltelių, pusės stiklinės grietinėlės, saujos tarkuoto parmezano, šiek tiek aliejaus kepimui, po žiupsnelį druskos ir juodųjų pipirų bei mėgstamų prieskonių (ypatingai tinka džiovintas bazilikas).

Išvirkite makaronus pagal instrukciją ant jų pakuotės. Tuo metu įkaitintoje keptuvėje pakepinkite kapotą česnaką bei smulkiai supjaustytą papriką. Vėliau suberkite nedideliais griežinėliais pjaustytą cukiniją, įpilkite šiek tiek vandens ir uždengus dangčiu viską patroškinkite, kol daržovės tolygiai suminkštės. Išvirusius makaronus gerai nusausinkite ir suberkite į keptuvę šalia daržovių. Supilkite grietinėlę bei suberkite prieskonius. Viską išmaišykite ir palikite papildomoms porai minučių pasitroškinti. Prieš nešant lėkštes ant stalo nepamirškite makaronų apibarstyti parmezano sūriu.

„Receptai su makaronais yra žavingi dėl suteikiamos laisvės eksperimentuoti, tad šiuo atveju jie tampa itin palankūs norint išnaudoti turimas pavienes daržoves virtuvėje – ir nesvarbu, ar jos šviežios, ar šaldytos, o galbūt ir termiškai apdorotos. Bendrai kalbant apie maisto likučių panaudojimą, galima atrasti begales naujų potyrių – tiek kalbant apie turtingą skonių įvairovę, tiek save pagiriant dėl naujų įgūdžių, paskatinusių branginti jūsų laiką ir netgi taupyti biudžetą. Tačiau svarbiausia – nė neišėjus iš virtuvės galėsite prisidėti prie pasaulį puoselėjančių šio meto iniciatyvų“, – dalijasi pastebėjimais B. Baratinskaitė.

 

Ar pelnytai primiršome rūgpienį?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite