Juknaitiškiui Antanui Martinkui – 90 metų

Savo tėvą Antaną Martinkų garbingo devyniasdešimtmečio proga sveikino dukros Daiva ir Vilma, sūnūs Vytautas ir Kęstutis.

Devyniasdešimtmečio jubiliejų spalio 31 dieną atšventęs Antanas Martinkus jį pasveikinti atvykusiems svečiams turėjo ką papasakoti. Prieš mūsų akis prabėgo ilgi gyvenimo metai: vaikystė, karo metai, pokaris ir šiandiena.

Garbingo jubiliejaus proga senolį pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Juknaičių seniūnijos atstovės. Susirinko ir jubiliato vaikai: dukros Daiva ir Vilma, sūnūs Vytautas ir Kęstutis. Ilgaamžiui juknaitiškiui buvo pasakyta daug gražių žodžių, palinkėta dar daug ilgų gyvenimo metų.
Gyvenimas nelepino
Antanas Martinkus gimė 1928 metų spalio 31 d. Kvėdarnoje, Papynaujo dvare. Šeima glaudėsi kumetyne, mat tėvai triūsė dvare. Antanui tebuvo ketveri metukai, kai mirė tėvas. Tuo metu šeima augino du sūnus, o mama laukėsi trečio vaiko. Susijaudinęs senolis pasakojo, kaip žuvo jo dvejais metais jaunesnis brolis. Nelaimė įvyko, kai brolio draugas į namus parsinešė bombos kapsulę su sparniukais. Sprogmeniui sprogus, žuvo kambaryje buvusi mergina, o brolis mirė pakeliui į Šilalės ligoninę, mat kelionė į ligoninę arkliais užtruko. Mažasis broliukas, kaip ir sakė daktarai, ilgai neišgyveno – mirė sulaukęs vos ketverių.
Antanas pasakojo, kaip vaikystėje, prasidėjus karui, lėktuvai subombardavo mokyklą, bažnyčią. „Baisus buvo vaizdas, sproginėjo bombos, neliko mokyklos ir bažnyčios, o sugrįžęs lėktuvas išsprogdino visą gatvę… Pavojingas buvo laikas, ir rusai, ir vokiečiai turėjo savo aerodromus“, – prisiminimais dalijosi Antanas. Tebuvo baigęs tris skyrius, tačiau jiems išdavė keturių skyrių baigimo pažymėjimus. Toliau mokslo siekti nebegalėjo. Už mokslą reikėjo mokėti, o mama neišgalėjo to padaryti. „Taip ir likau dvare. Dirbau visokius darbus, kaip ir taksistu, mat dažnai vežiodavau poną į Tauragę. Mama buvo namuose, laikėme gyvulių. Vėliau gavome šešis hektarus žemės“, – pasakojo Antanas. Išėjęs į sovietų armiją jūrų laivyne praleido beveik penkerius metus.
Sukūrė šeimą
„Tarnaudamas kariuomenėje visą laiką susirašinėjau su savo būsimos žmonos Anicetos broliu. Kai grįžau, dvaras buvo sugriautas, tad gyventi priėmė draugo šeima. Šilutėje mokiausi traktorininko specialybės. Mokytis sekėsi, baigiau vien penketais. Valdžia norėjo, kad važiuočiau dirbti į Kazachstaną, tačiau jau draugavau su Aniceta – ji neišleido“, – atviravo senolis.
„Kai grįžau iš armijos, mano būsimai žmonai buvo septyniolika metų. Palaukėme dar vienerius metus. Žmona kaip žmona, bet uošviai buvo labai geri, tuoj prisistatydavo, jei tik pakeldavome balsą. Neleido pyktis, – prisiminė Antanas. – Kartais žmona ir apibardavo. Žiemą per naktis traktoriumi valydavau kelius apie Rietavą, Šilalę, Laukuvą, Švėkšną, po kelias naktis negrįždavau, tad ir tekdavo išklausyti priekaištų“, – prisiminimais dalijosi Antanas.
Gausi šeima
Su aštuoneriais metais jaunesne žmona Antanas užaugino keturis vaikus: dukras Vilmą ir Daivą, sūnus Vytautą ir Kęstutį. Kartu nugyveno gražų gyvenimą. Aniceta tik prieš penkerius metus iškeliavo Anapilin. Senolis prisiminė, kad ir jo mama mirė devyniasdešimt trejų būdama. Šiandien Antanas džiaugiasi, kad visi vaikai gyvena netoliese, yra pasistatę namus, augina vaikus. Didžiuodamasis kalbėjo, kad jau turi trylika anūkų ir dvylika proanūkių. Su vaikais ir anūkais gerai sutaria.
„Šiandien dažnai būna taip – tėvai sau, vaikai sau. Tėvai negali nieko vaikams pasakyti. Ir mokytojams šiandien mokykloje sunku“, – vertino šiandieninę situaciją ilgaamžis.
Juknaičiuose apsistojo ilgam
Jaudindamasis Antanas pasakojo, kaip skaudu buvo laidoti savo pirmagimį, vos 2,5 metukų sulaukusį sūnelį – gydytojai nenustatė meningito. Iš Kvėdarnos Antanas su šeima atvažiavo į Šilutės rajoną, apsigyveno Jakštelių kaime, Juknaičių seniūnijoje. Žmona jau laukėsi Vytauto. Gyveno dviejose vietose. Kai gimė ketvirtas vaikas, pasidarė ankštoka, tada jiems paskyrė didesnį butą. Vėliau persikėlė į Juknaičius. Juknaičių ūkyje Antanas dirbo fermose – diegė melžimo sistemas ir mokė dirbti melžėjas. Anksčiau moterys melždavo dvidešimt karvių, o su aparatais – trisdešimt. Algos kilo, visiems buvo gerai.
„Ne kartą buvau direktoriaus Zigmanto Dokšo kabinete, prašiau pirkti vis daugiau aparatų. Aš taip pat keldavausi ketvirtą valandą ryto, prižiūrėdavau, kad viskas būtų gerai. Jei neveikdavo, aš jau būdavau vietoje. Iš viso buvo penkios fermos“, – pasakojo senolis.
Rami šiandiena
Šiandien Antanas džiaugiasi, kad su žmona Aniceta užaugino gerus vaikus, niekada neteko susipykti. „Jei visi būtų vienoje vietoje pasistatę savo namus, būtų buvęs visas miestelis. Papasakojo, kad teko ligoninėje ir Šilutėje, ir Klaipėdoje pagulėti, „ir širdis remontuota“, tačiau šiandien nesiskundžia. Dukros juo labai rūpinasi.
Antanas gyvena vienas savo bute Juknaičiuose, pasiramsčiuodamas lazdele pasivaikšto lauke, tačiau toli stengiasi nenueiti, o vasarą dar ir dviračiu pavažiuoja. Valgyti mėgsta sočiai: jei keptos bulvės, tai plaukiančios aliejuje, ir lašinių neatsisako…

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite