Juknaičiai – 2016 metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė

Vasario 16-oji Juknaičiuose buvo ypatinga: į vitražų salę, kuri vos sutalpino gausiai susirinkusius žmones, iškilmingai įneštos trys vėliavos – Lietuvos, Juknaičių seniūnijos ir balto šilko 2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės. Kultūros ministerijos, mecenato Ramūno Karbauskio ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos iniciatyva šiemet dešimtyje apskričių paskelbta po vieną mažąją Lietuvos kultūros sostinę. Klaipėdos apskrityje tokio pripažinimo ir įvertinimo sulaukė Juknaičiai.

Vasario 16-osios minėjimo dalyviai sužinojo, kad Juknaičiai yra 2016 metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė.

Vasario 16-osios minėjimo dalyviai sužinojo, kad Juknaičiai yra 2016 metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė.

Šie metai ypatingi kultūrą puoselėjančiai Juknaičių bendruomenei. Tai – didelė garbė, pripažinimas ir įpareigojimas, nes mažųjų Lietuvos kultūros sostinių šiemet tėra 10 – tiek, kiek yra apskričių. Tad juknaitiškiai sulaukė išskirtinio dėmesio Klaipėdos apskrityje, jie jau pradėjo ir tęs keliones po kitas mažąsias Kultūros sostines, žiūrovams dovanodami dainų, šokių.
Vasario 16-osios iškilmės prasidėjo į salę įnešus tris vėliavas. Jos plevėsavo „Juknaičių“ šokių kolektyvo tautiniais rūbais pasipuošusių vyrų rankose. Moterų vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja Jūratė Šukienė, kartu su susirinkusiaisiais sugiedojo Lietuvos himną. Netrukus sukosi „Juknaičių“ tautinių šokių kolektyvo poros, jiems vadovauja Loreta Margarita Černeckienė.
Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas Vasario 16-osios proga, palinkėjo tolerancijos, vienybės, patriotizmo. Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjo: „Kiekvienas galime prisidėti prie mūsų Valstybės kūrimo savo kasdieniais darbais stiprinant ekonomiką, gynybines galias. Mes esame dėkingi tiems dvidešimčiai vyrų, kurie 1918 m. vasario 16 d. susirinkę priėmė itin svarbų mūsų valstybei dokumentą, atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Mes esame įsipareigoję jiems ir toliau stiprinti valstybės suverenitetą, gynybines galias – kiekvienas savo darbu, sumanymais, kūryba“. A. Skardžius pasidžiaugė, kad Juknaičiai Klaipėdos apskrityje tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine: „Ar gali būti geresnis bendruomenės įvertinimas, pripažinimas ir pagerbimas?“ Seimo narys palinkėjo juknaitiškiams pateisinti garbingą vardą.

Jūratės Šukienės vadovaujamas Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ pradėjo giedoti Lietuvos himną, atsistoję pritarė visi iškilmių dalyviai, kurių būryje buvo daug vaikų, jaunimo, garbaus amžiaus juknaitiškių, aplinkinių vietovių gyventojų, taip pat šilutiškių.

Jūratės Šukienės vadovaujamas Juknaičių moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ pradėjo giedoti Lietuvos himną, atsistoję pritarė visi iškilmių dalyviai, kurių būryje buvo daug vaikų, jaunimo, garbaus amžiaus juknaitiškių, aplinkinių vietovių gyventojų, taip pat šilutiškių.

Juknaičių bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė pasidalijo prisiminimais. Žinia, kad Juknaičiai, mažoji Lietuvos kultūros sostinė, turės atstovauti Klaipėdos apskričiai, sukėlusi nerimo, abejonių, ką teks daryti. Bet paaiškėjo, kad nieko naujo – tai, ką darė iki šiol: šokti, dainuoti, rengti šventes, skleisti kultūrą Klaipėdos regione, visoje Lietuvoje, aplankyti kitas devynias mažąsias Kultūros sostines, kviestis bendraminčių į Juknaičius. Į Naisius atsiimti Kultūros sostinės regalijų vyko bendruomenės atstovai, seniūnas A. Gaubys, jaunimo, vaikų. Vyko ir į Vilnių. Šis posėdis pasibaigė žinia, kad Juknaičiai bus mažoji Kultūros sostinė, tačiau finansavimo niekas neskyrė…
Atsirado vienintelis rėmėjas – kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, kuris jau pervedė bendruomenei 3 tūkst. eurų. „Šis žmogus ir buvo mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatorius, paplokime jam…“ – paragino L. Barkauskienė, toliau pasakojusi apie mažųjų Kultūros sostinių prisistatymo šventę Vilniuje, kurioje dalyvavo ir juknaitiškiai. Važiavęs pilnas autobusas: šokėjai, dainininkai, moksleivių folkloro kolektyvas, gitaristai. Dar teks apvažiuoti kitas Kultūros mažąsias sostines, yra jų ir labai toli… Juknaitiškiai atvėrė kultūros duris, nors jos niekada nebuvo uždarytos, tačiau dabar kultūrinis gyvenimas jau įgauna pagreitį.
Naisių bendruomenės pirmininkė Rita Žukauskienė pasveikino visus su Laisvės diena, su ypatinga proga, tapus mažąja Kultūros sostine: „Šią baltą vėliavą iškelkite, neškite drąsiai, kultūringai, didelės jums sėkmės“, – linkėjo viešnia iš Naisių, perdavusi nuoširdžius linkėjimus nuo kultūros mecenato Ramūno Karbauskio.
Tauragės rajono Pagramančio miestelis – irgi 2016 m. mažoji Kultūros sostinė. Tos bendruomenės atstovas, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, pasakojo, kad jiems lengviau – Tauragės rajono savivaldybė skiria 20 tūkst. Eur. Šventėje dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės Tarybos narys Algis Bekeris. Nė vienas iš keturių Šilutės rajono vadovų į Juknaičius neatvyko…
Koncertavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juknevičiūtė (sopranas), pianistė Sandra Pranskutė, J. Marcinkevičiaus, Maironio, kitų poetų eiles skaitė aktorius Petras Venslovas.

Stasė SKUTULIENĖ

Juknaitiškės moterys su bendruomenės pirmininke Laima Barkauskiene (centre).

Juknaitiškės moterys su bendruomenės pirmininke Laima Barkauskiene (centre).

Hits: 107

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite