Joninės darnoje su gamta

Antradienį Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai jau penktus metus iš eilės rinkosi švęsti Jonines išpuoselėtoje Stasės ir Jono Norkų sodyboje, Nikėlų kaime (apie šią sodybą jos šeimininkus „Pamarys“ jau yra rašęs). Jonines šventė pagal senąsias tradicijas.

Švėkšnos neįgaliųjų draugijos ansamblis užtraukė: „Buvo naktys švento Jono“.

Pro Joninių vartus
Žvyrkeli pro Nikėlų liuteronų kapinaites pasuka ir slėniu leidžiasi į Stasės ir Jono Norkų sodybą. Miško keliuko šlaitai iš abiejų pusių sutvirtinti akmenimis ir apsodinti gėlėmis. Pasukęs į mišką, randi šeimininkų nutiestus takelius, apsodintus gėlėmis, išgrąžintus akmenėliais, įrengtus suolelius, vienišiaus buveinę, vilkdalgių alėją. Pamiškėje baltuoja supynės.
Svečius prie ąžuolo girliandomis apipintų vartų pasitiko sodybos šeimininkas Jonas su ąsočiu vandens rankose. Pirmasis šventės ritualas – nusimazgoti rankas, po kurio pasijunti pilnateisiu šventės dalyviu ir gali žengti pro šventinius vartus.
Šlaitas iki sodybos šeimininkų namo apsodintas įvairiausiomis gėlėmis, tvenkinio krantai sutvirtinti akmenimis, o vandenyje kupa žolynai. Sodyba primena senovės laikų tvirtovę, į kurią veda bijūnų alėja…
Šventės dalyviai galvas pasipuošė gėlių vainikais ar skrybėlaitėmis su gėlių žiedais. Miškas aidėjo nuo smagaus šurmulio ir muzikos.
Apie Joninių šventės tradiciją priminė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė, suskambo draugijos ansamblio dainos, iškilmingai pasveikinti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Jauniausias varduvininkas Jonas Riteris šiemet eis į ketvirtąją klasę. Varduvininkams palinkėta, kad paslaptingąją naktį jiems papročio žiedai pražįstų.
Šventės šurmulį papildė madų šou. Sodybos šeimininkė su jaunosiomis giminaitėmis demonstravo iš gėlių ir kitokių gamtinių medžiagų sukurtas skrybėlaites, rankines. Neištvėręs vidurvasario dangus, nuprausė Joninių šventės dalyvius.

Joninių vandens apeigos.

Dalyvavo ir meras
Pas svetinguosius Stasę ir Joną Joninių švęsti atvyko net Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė. Svečiai pasidžiaugė gražia sodyba, bendruomenę telkiančia Švėkšnos neįgaliųjų draugija. Zita Rumšienė sodybos šeimininkams net eilių sudėjo. Apie Joninių šventės simbolius – saulę, ugnį, vandenį, vainiką, vartus, paparčio žiedą, rasą ir jų reikšmę pasakojo Smaragdo klubo moterys.
Žolelių arbata vaišinusi Žiniuonė (Helena Černiauskienė) mokė, kaip arbatą ruošti. Žoleles reikią plikyti dar neverdančiu vandeniu, o užplikius leisti joms „pabūti, pasikalbėti“. Visos gamtoje esančios žolelės naudingos, tik visur reikia saką jausti, žoleles ne šienauti, bet pasilenkus gražiai nuskinti – mokėti darniai gyventi su gamta.
Netrūko ir burtų. Šventės dalyviai pynė vainikus, juos mėtė ant kupolės – norėjo sužinoti, ar šiemet piršliai atvyks.

Moterų galvas puošė gėlėmis dekoruotos skrybėlaitės.

Sutemoms atsėlinus, sužaižaravo Joninių laužas, į tvenkinio vandenį paleisti vainikai su degančiomis žvakelėmis, dangų nutvieskė fejerverkai.
Šventės organizatoriai liko dėkingi sodybos šeimininkams, šventės rėmėjui Vytautui Marcinkevičiui, muzikantams Vytautui Raibiui ir Laurynui.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite