Joninės darnoje su gamta

Antradienį Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai jau penktus metus iš eilės rinkosi švęsti Jonines išpuoselėtoje Stasės ir Jono Norkų sodyboje, Nikėlų kaime (apie šią sodybą jos šeimininkus „Pamarys“ jau yra rašęs). Jonines šventė pagal senąsias tradicijas.

Švėkšnos neįgaliųjų draugijos ansamblis užtraukė: „Buvo naktys švento Jono“.

Pro Joninių vartus
Žvyrkeli pro Nikėlų liuteronų kapinaites pasuka ir slėniu leidžiasi į Stasės ir Jono Norkų sodybą. Miško keliuko šlaitai iš abiejų pusių sutvirtinti akmenimis ir apsodinti gėlėmis. Pasukęs į mišką, randi šeimininkų nutiestus takelius, apsodintus gėlėmis, išgrąžintus akmenėliais, įrengtus suolelius, vienišiaus buveinę, vilkdalgių alėją. Pamiškėje baltuoja supynės.
Svečius prie ąžuolo girliandomis apipintų vartų pasitiko sodybos šeimininkas Jonas su ąsočiu vandens rankose. Pirmasis šventės ritualas – nusimazgoti rankas, po kurio pasijunti pilnateisiu šventės dalyviu ir gali žengti pro šventinius vartus.
Šlaitas iki sodybos šeimininkų namo apsodintas įvairiausiomis gėlėmis, tvenkinio krantai sutvirtinti akmenimis, o vandenyje kupa žolynai. Sodyba primena senovės laikų tvirtovę, į kurią veda bijūnų alėja…
Šventės dalyviai galvas pasipuošė gėlių vainikais ar skrybėlaitėmis su gėlių žiedais. Miškas aidėjo nuo smagaus šurmulio ir muzikos.
Apie Joninių šventės tradiciją priminė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė, suskambo draugijos ansamblio dainos, iškilmingai pasveikinti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Jauniausias varduvininkas Jonas Riteris šiemet eis į ketvirtąją klasę. Varduvininkams palinkėta, kad paslaptingąją naktį jiems papročio žiedai pražįstų.
Šventės šurmulį papildė madų šou. Sodybos šeimininkė su jaunosiomis giminaitėmis demonstravo iš gėlių ir kitokių gamtinių medžiagų sukurtas skrybėlaites, rankines. Neištvėręs vidurvasario dangus, nuprausė Joninių šventės dalyvius.

Joninių vandens apeigos.

Dalyvavo ir meras
Pas svetinguosius Stasę ir Joną Joninių švęsti atvyko net Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė. Svečiai pasidžiaugė gražia sodyba, bendruomenę telkiančia Švėkšnos neįgaliųjų draugija. Zita Rumšienė sodybos šeimininkams net eilių sudėjo. Apie Joninių šventės simbolius – saulę, ugnį, vandenį, vainiką, vartus, paparčio žiedą, rasą ir jų reikšmę pasakojo Smaragdo klubo moterys.
Žolelių arbata vaišinusi Žiniuonė (Helena Černiauskienė) mokė, kaip arbatą ruošti. Žoleles reikią plikyti dar neverdančiu vandeniu, o užplikius leisti joms „pabūti, pasikalbėti“. Visos gamtoje esančios žolelės naudingos, tik visur reikia saką jausti, žoleles ne šienauti, bet pasilenkus gražiai nuskinti – mokėti darniai gyventi su gamta.
Netrūko ir burtų. Šventės dalyviai pynė vainikus, juos mėtė ant kupolės – norėjo sužinoti, ar šiemet piršliai atvyks.

Moterų galvas puošė gėlėmis dekoruotos skrybėlaitės.

Sutemoms atsėlinus, sužaižaravo Joninių laužas, į tvenkinio vandenį paleisti vainikai su degančiomis žvakelėmis, dangų nutvieskė fejerverkai.
Šventės organizatoriai liko dėkingi sodybos šeimininkams, šventės rėmėjui Vytautui Marcinkevičiui, muzikantams Vytautui Raibiui ir Laurynui.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Iš Šilutės kilęs Valdas Benkunskas sieks Vilniaus miesto mero posto

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniaus miesto mero rinkimuose kelia dabartinio sostinės mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kandidatūrą.  Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas 12 metų dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, septynerius metus yra Vilniaus vicemeras. V. Benkunskas šiuo metu savivaldybėje yra atsakingas už sostinės šilumos ir energetikos ūkį. 37-erių metų politikas prie TS-LKD prisijungė 2008 metais, 2011 m. buvo išrinktas Tarybos nariu Vilniaus miesto savivaldybėje. 2015-2017 metais ir nuo 2019-ųjų buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, kuruoja energetikos, sporto ir sveikatingumo

Taip pat skaitykite