Jonas Purlys. Su Sąjūdžiu atėjo, iš Liberalų sąjūdžio išėjo…

Petro Skutulo nuotr.

Jonas PURLYS: inžinierius hidrotechnikas, bitininkas, palikęs LR Liberalų sąjūdį ir nuo kovo pradžios – nepartinis, kurį Šilutės krašte žino kaip aktyvų Sąjūdžio kūrėją ir dalyvį, uoliai tarnavusį kuriant Lietuvos kariuomenę, dirbusį Šilutės r. savivaldybės direktoriaus pavaduotoju.

Į „Pamario“ laikraščio redakciją Jonas Purlys atėjo nešinas buteliu klevų sulos…

Ant stalo svečias paklojo gautą vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10185493, adresuotą 2012 metais mirusiai savo motinai Marytei Purlienei, gyvenusiai Naujakuriuose… Pokalbis nuo to ir prasidėjo.

– Man labai keista, kaip dirba mūsų funkcionieriai. Ar visoje Lietuvoje taip? Rinkliavos raštas – mirusiam… Ir kasmet taip siunčia. Vertėtų pasvarstyti, ar tokie žmonės gali dirbti Savivaldybėje.

– Kodėl išėjote iš Liberalų sąjūdžio?

– Esu ideologijos žmogus. Ir kai ta ideologija pradeda išsigimti, kai lietuvis Lietuvoje tampa išgenamuoju… Tada klausimas, kas čia su ta partijos vadovybe, partijos nariais Seime? Kuo skiriasi kolaboravimas tremiant Lietuvos žmones nuo sukūrimo sąlygų, išgenant žmones iš Lietuvos?

Mūsų liberalės Aušrinė Armonaitė ir Dalia Kuodytė Seime sėkmingai apkaltino akademinės etikos kontrolierių Vigilijų Sadauską antisemitizmu už  klausimą, kiek žydų šaudė lietuvius. Pasirodo, klausimas yra antisemitizmas. Ir Seime liberalai pakėlė rankas – lauk, Sadauskai, iš darbo! Esi kone Lietuvos priešas. Ar skaitėte jo pareiškimą? Ne. Taip, po mūšio kumščiais nemosuojama… Jeigu šiandien Liberalų sąjūdžio vadovybėje yra tokia ideologijos kryptis, lietuvis yra 4-6 vietoje Lietuvoje – po žydų, gėjų, narkomanų, ukrainiečių, lenkų… Vertinu pagal partijos retoriką, kurią girdžiu, ir pagal darbus. Man neįdomu, ką daro kitos partijos.

– Tačiau kai specialiosios tarnybos sulaikė Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jūs neišėjote iš partijos.

– Tai visiškai skirtingi dalykai. Kol kas ta korupcija kabo ore, istorija neužbaigta. Kova su korupcija yra deklaratyvi, niekas su ja nekovoja. Tik skelbia pareiškimus, kad kovoja.

– Gal užuot pasitraukus iš partijos ir palikus laisvą kelią blogybėms vešėti, dera burti bendraminčius, kartu aiškinti savo požiūrį ir bandyti atvesti kitus į tiesų kelią?

– Žinote, virš Seimo nario aukščiau tik žvaigždėtas dangus…

Jeigu aš asmeniškai jų nepažinočiau… Jie gi nieko negirdi. Jie atsistoja tokioj pozoj – aš tvirtai stoviu, aš tvirtai kalbu. Kalba ilgai, o ką pasako? Supranti, kad jis nieko nepasakė. Nieko! Tokius mes turime Seimo narius.  Seimo nario didžiausias siekis būti matomam, o man įdomu, ką jis padarė. Mūsų viešasis informacinis laukas tapo propagandinis, tik klausimas, kas moka. Mano manymu, moka oligarchai. Taigi jie ir leidžia, kam pasirodyti. Tik tiems, kurie jiems naudingi. „Žinių radiją“ kas valdo? Oligarchas Augustinas Rakauskas, mylintis konservatorius. Kas valdo LNK? Ką „MG Baltic“, ką dar kas. Ir čia, žmogau, gali rėkti iki persileidimo…

– Ar prieš pasitraukdamas iš Liberalų sąjūdžio apie tai kalbėjotės su saviškiais Šilutės skyriuje?

– Sakiau. Kai kurie šilutiškiai palaikė Aušrinės Armonaitės demaršą. Supratau, kad visi skyriai yra mažos Vilniaus kopijos. Nenoriu nė vieno pavadinti plaukiančiu pasroviui. Tyla nieko nereiškia, ji yra sutikimas. Buvo pokalbių, tačiau kai nėra reakcijos. Ir iš Vilniaus. Aš viešai savo nuomonę išdėsčiau. Anot vieno išminčiaus, tyla kaip grabe. Žodžiu, „na ką tu čia, kaimieti…“ Nes visi, kurie į Seimą ateina ne iš Vilniaus, ten vadinamo elitu, laikomi kaimiečiais. Vilniui visi skyriai reikalingi tada, kada ateina laikas rinkimams. Tai ar mes stipriname partiją, ar jie Seime mėgaujasi valdžia, važinėja po pasaulį „atstovauti“ Lietuvai?

Dabar Lietuvoje tarsi reikalų nėra, viskas sukasi apie užpakalį, dažniausiai apie viduriniąją kūno dalį. Tai didžiausios bėdos pradedant Ramūnu Karbauskiu, baigiant Mykolu Majausku. Tai ko tikėtis, jeigu valstybės problemos suvedamos į vieną lyties organą?!

Dalia Kuodytė paskelbė, kad paviešinus KGB bendradarbių sąrašus sugrius valstybės pamatai. Kokia čia valstybė, jeigu tūkstančio įslaptintų pavardžių paskelbimas sugriautų jos pamatus? Gal mūsų politinis elitas tame sąraše? Beveik neabejoju, kad bus. Įsislaptino tie, kurie turėjo ką slėpti. Kiti neturi ką išpažinti. Kai paklausi tik dalį klausimo, gauni tai, ką nori gauti. Kaip ir su Ramūno Karbauskio žeme. Ar tik jis turi daug žemės? Šito niekas nepasakys. Dėl tų žemių prasidėjo „važiavimas“ ant valstiečių, kuriuos aš greičiau vadinčiau socialdemokratais pagal geriausią socialdemokratijos formą, kokią Lietuvoje mačiau iki šiolei. Gal aš ir neteisus? Tai jie pajudino visus širšynus, kokie tik buvo. Algirdas Brazauskas, lenkiu galvą, buvo pats tikriausias Lietuvos konservatorius. Nėra didesnio konservatoriaus Lietuvoje už Algirdą, nebuvo ir nebus. Jis padarė viską, kad iki šiol mes gyventume taip, kaip jis buvo sukūręs. Visa valstybės valdymo sistema, aparatas, kadrai, anot vieno diktatoriaus, „kadrai sprendžia viską“, juk jie tebeeina nuo Algirdo laikų. Gal kai kam jau amžius… Sistema: sprendimų priėmimo, „otkatų“, kurie jau tarsi įteisinti. Žmogus turi susimokėti žentui, uošviui ar kitam net giminaičiui, kad padėtų parašą, išduotų leidimą. Sistema taip sukonstruota. Ji greit savęs neatiduoda. Dar gal po 30 metų toji sistema save atiduos, jeigu ko neatsitiks.

– Kas jus siejo su liberalais?

– Noras kitokios politikos, kitokios valstybės, kitokio partinio bendravimo negu iki šiol aš mačiau. Didesnės kolektyvo galios. Iš pradžių tai 4-6 metus ir buvo. Kolektyvizmo buvo gerokai daugiau. Atėjo į Liberalų sąjūdį ir Sąjūdžio žmonių. Bėda, kad palikimas galvose norom ar nenorom išlenda. Tų Sąjūdžio žmonių, kurie buvo jo grupėse, pačiame Liberalų sąjūdyje nebuvo labai daug. Šilutėje buvo Stasys Mėlinauskas, Jonas Jatautas, Evaldas Mikalauskas, Audrius Endzinas kažkiek. Žmonės – subrendę, gana skirtingi, o vėliau bėgo metai… Eligijus Masiulis – vienas ir daugiau nieko nėra. Bandžiau kolegoms sakyti, kad jeigu mes neturime kito lyderio, kito autoriteto… Bėda, kad trūksta plačios diskusijos. Nusiunčiau kartą savo pamąstymus raštu. Pernai, kai buvo 2017 m. biudžeto projektas. Reikia laiko parašyti…

– O kiek laiko reikia partijos vadovams sužinoti, ką mano 60-yje Lietuvos savivaldybių Purliai?

– Tai jų problema. Turi žinoti. Turi atvažiuoti. Neužtenka kartą atvykti. Reikia bent jau darbinių vizitų konkretiems reikalams aptarti. Jeigu nėra laiko antrus metus sėdint opozicijoje? Ką dirba opozicija? Šita politinė tryda, kurią leidžia dabar Seime opozicija… Ne, tai ne viduriavimas, tai tryda, geras lietuviškas žodis. Atsakė į tą mano laišką: matosi, kad tarnavai kariuomenėje… Partijų komitetai neveikia, jų svetainėse – nieko. Partija, kurios komitetas neveikia, yra neįgali. Yra  ryšiai telefonu, susitikimai, neformalus bendravimas, proginis, susirinkimai. Esu organizavęs. To niekas nenori daryti.

Kas nori būti skyriaus pirmininku? Neužtenka žmogaus, noro, nekalbėsiu apie vidinius skyriaus reikalus… Kokie pasistumdymai Vilniuje, tokie ir čia, rajone… Jei ten yra darbas, kuris vienija kolektyvą, tai norma, bet kai nėra ar per menkas tas vienijantis darbas, tik laišku internete, tai nėra bendravimas. Virtualiai galima paskirti susitikimą. Vienus į Seimą išrinko tiesiogiai, o pagal sąrašą atėjo, nes mes, partiečiai, labai daug dirbome. Ir toks išrinktasis negali kartą per metus atvykti į rajoną?

Nežinau, kuo kvėpuoja liberalai Seime. Man nerūpi, kas yra kitose partijoje, ten nebuvau ir nesiruošiu į kitą eiti. Nėra kur eiti. Rinkimuose balsuosiu. Kadangi partinės ideologijos Lietuvoje kaip ir nėra, tikėtis dar kažko… Liberalai buvo ir tebėra man arčiausi. Nemanau, kad sugrįžčiau. Pagal dabartinę vadovybę, nemanau, kad kas keistųsi. Nemanau, kad ten kam nepatinka vadovauti, nepatinka sėdėti Seime…

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite