Jei po Kalėdų egle planuojate dovanų padėti kelionę…

Esate įsitikinę, jog geriausia dovana – kelionė, todėl mielai tokią ir pats gautumėte, ir įteiktumėte savo artimui? Planuojančius po Kalėdų eglute padėti kelionės bilietus psichologė Aistė Mažeikienė įspėja, jog tai nebus taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jai antrina ir kelionių agentūros darbuotojas Andrius Paulionis.

Praėjusiais metais JAV Kornelio (Cornell) universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad kelionių prisiminimai smegenyse „įrašomi“ giliausiai ir prisimenami ilgiausiai. Žinoma, norėtųsi, kad šie ilgam „įsirašę“ įspūdžiai būtų malonūs, todėl specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių, svarbių renkant dovanoms kelionę, ypač, jei dovana bus pateikta kaip staigmena, t. y. jos gavėjas apie superdovaną nieko nežinos iki pat šv. Kalėdų ryto.
Kokie ateities planai?
„Parinkdami kelionės datą, pamėginkite išsiaiškinti, ar būtent tuo metu žmogus, kuriam teiksite bilietus, nėra susiplanavęs jokių kitų svarbių įvykių ar švenčių. Pavyzdžiui, gal jis kovo 22 d. planuoja švęsti gimtadienį su draugais, o jūs jį būtent tuo metu iškomandiruosite į Austrijos Alpes slidinėti“, – juokėsi „Baltic Tours“ kelionių agentūros pardavimų vadovas Andrius Paulionis.
Pasak jo, geriausia kelionę įsigyti per išankstinius pardavimus, kai iki išvykos dar bus likę pakankamai daug laiko. Nes juk ir formalus dokumentų tvarkymas gali užtrukti, o kur dar atvejai kai, pavyzdžiui, asmuo neturi galiojančio paso, kurio reikia kad ir į Turkiją?

Anot A. Paulionio, bene saugiausias laiko tarpas tarp dovanojimo ir kelionės yra pusmetis.

Metų sandūroje finansininkams – jokių išvykų!
Organizacijų psichologė A. Mažeikienė pataria atsižvelgti į žmogaus profesiją bei užimtumą darbe: „Suprantama, pavyzdžiui, ligoninėje dirbančiam chirurgui viską mesti ir kažkur išvykti gali būti tiesiog neįmanoma. Lygiai kaip ir, tarkime, mokytoja mieliau atostogautų vasarą ar per moksleivių atostogas, o ne Rugsėjo 1-ąją. Taip pat vadovai turi gana kruopščiai apskaičiuoti savo nebuvimo darbe laiką. Todėl tokių profesijų ar pareigų asmenims, nuo kurių kiti žmonės yra itin priklausomi, tarp dovanos ir kelionės palikite bent 3 mėnesius – darbams persiplanuoti“.
Organizacijų psichologė pataria būti atsargiems ir per visuotinai užimtą, sudėtingą prieššventinį laiką, per kurį nuo užsienin išskraidinančių bilietų reikėtų tiesiog susilaikyti – nebent žinotumėte, jog pabėgimas svetur per didžiąsias metų šventes yra didžiausia kažkieno svajonė. Metų gale, kai įmonėse ne tik ruošiamasi kolektyvinėms šventėms, bet ir planuojami kitų metų biudžetai ir t. t., išvyka svetur gali tiesiog išmušti iš vėžių ar net sutrikdytų įmonės veiklą. „Tad ir buhalterei, ir įmonės vadovui kelionė, pavyzdžiui, gruodį, yra prasta idėja“, – šypsojosi A. Mažeikienė.
Šilta ar šalta?
Tai – ne populiarus ir vaikų mėgstamas žaidimas, kai ieškoma paslėpto daikto. Tai svarbus klausimas, į kurį būtina žinoti atsakymą renkant kelionės kryptį. Kokiai temperatūrai esant jums artimas žmogus jaučiasi komfortabiliai ir patogiai? „Lietuviai dažnai geriau jaučiasi ten, kur klimatas gaivus ir kiek vėsesnis. Tiesa, yra ir tokių, kuriems net Baltijos jūra vasaros metu per šalta, jie mėgsta kaitrą ir saulės įkaitintą vandenį“, – sakė A. Paulionis.
Negalintiems apsispręsti, į šiltesnį ar į drungnesnį kraštą iškomandiruoti savo artimą, A. Paulionis patarė prisiminti, ką žmogus, kuriam ruošiama staigmena, yra kalbėjęs apie keliones: „Galbūt jis yra užsiminęs apie svajonių šalį, pasidalijęs gerąja ir blogąja patirtimi? Žinant tokius dalykus, padovanoti tinkamą kelionę yra daug paprasčiau.“
Beje, šalia svajonių, labai svarbu ir žinios apie fizinę būklę, mat, pavyzdžiui, žmogus gali labai mėgti kalnus ir norėti į juos nuvykti, tačiau dėl silpnų kojų raiščių negali sau leisti nė ant pačiūžų atsistoti, tad slidinėjimo kelionė į Alpes jam kažin ar būtų maloni, o gal ir neįmanoma.
Ar moka ir gali keliauti vienas?
„Galbūt jis niekada nekeliavo vienas ir net tokios kelionės galimybė jam kels stresą“, – aiškino „Baltic Tours“ pardavimų vadovas. Beje, jei įtariate, kad jūsų artimui tikrai nebus malonu atsidurti svetur vienam, organizuokite jam kompaniją – gal jo geri keliauti mėgstantys draugai taip pat nusipirks bilietus tuo pačiu laiku ir ta pačia kryptimi?
Dovanojant kelionę, būtų gerai išsiaiškinti, ką žmogus per atostogas mėgsta veikti. Besirenkantiems aktyvų poilsį ramios atostogos gamtoje gali kelti nuobodulį, o pavargusiems nuo miesto šurmulio pabėgimas į nuostabią gamtą gali būti svajonės išsipildymas.
„Kelionės labai skiriasi, todėl reiktų žinoti, kada dovanoti 7 dienas pasyvių atostogų Egipto viešbutyje, o kada – 7 dienų slidinėjimą kalnuose“, – sakė psichologė.
Beje, išprovokavę pokalbį apie keliones, galite išsiaiškinti tikruosius žmogaus troškimus, pomėgius ir net – pažinimo ribas. „Nes kaip kad vieni svajoja apie Gvatemalą ar Vietnamo džiungles, taip kiti labiausiai nudžiugtų kaimyninėje Latvijoje, kokiame Ventspilyje, suvalgę bulvių plokštainio. Nes kaip kad vienam bilietas į „Coldplay“ koncertą bus įspūdinga dovana, tai kitas to nesupras, nes juk yra internetas ir „YouTube“. O dovanotojo tikslas – troškimų dartuose pataikyti kuo arčiau centro, o ne į lentą“, – sakė A. Mažeikienė.
Apgyvendinimo paslaugų kokybė
Kiekvienas turime skirtingą komforto poreikį ir ribas, kurių geriau neperžengti. „Tad jei žmogus įpratęs laisvalaikį leisti prabangiuose viešbučiuose, nori pailsėti nuo maisto gaminimo ir kitų buities rūpesčių, greičiausiai prastesnis apgyvendinimas be maitinimo jo nesužavės“, – pastebi A. Paulionis.
Saugesnis dovanos–kelionės variantas: rinktis savaitgalio skrydžius į Europos miestus, kai dovanojami lėktuvų bilietai, o jau patinkančiu apgyvendinimu dovanos gavėjas pasirūpina pats.
Galiausiai – teikdami kelionę dovanų, tiesiog užsiminkite, jog jūsų sukūrėte galimybę, o kaip ji bus išnaudota, priklauso tik nuo dovanos gavėjo ir šios akimirkos žavingos.
Rasa Levickaitė, „Skrendu.lt“ projektų vadovė, rasa@baltictours.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite