Jei po Kalėdų egle planuojate dovanų padėti kelionę…

Esate įsitikinę, jog geriausia dovana – kelionė, todėl mielai tokią ir pats gautumėte, ir įteiktumėte savo artimui? Planuojančius po Kalėdų eglute padėti kelionės bilietus psichologė Aistė Mažeikienė įspėja, jog tai nebus taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jai antrina ir kelionių agentūros darbuotojas Andrius Paulionis.

Praėjusiais metais JAV Kornelio (Cornell) universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad kelionių prisiminimai smegenyse „įrašomi“ giliausiai ir prisimenami ilgiausiai. Žinoma, norėtųsi, kad šie ilgam „įsirašę“ įspūdžiai būtų malonūs, todėl specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių, svarbių renkant dovanoms kelionę, ypač, jei dovana bus pateikta kaip staigmena, t. y. jos gavėjas apie superdovaną nieko nežinos iki pat šv. Kalėdų ryto.
Kokie ateities planai?
„Parinkdami kelionės datą, pamėginkite išsiaiškinti, ar būtent tuo metu žmogus, kuriam teiksite bilietus, nėra susiplanavęs jokių kitų svarbių įvykių ar švenčių. Pavyzdžiui, gal jis kovo 22 d. planuoja švęsti gimtadienį su draugais, o jūs jį būtent tuo metu iškomandiruosite į Austrijos Alpes slidinėti“, – juokėsi „Baltic Tours“ kelionių agentūros pardavimų vadovas Andrius Paulionis.
Pasak jo, geriausia kelionę įsigyti per išankstinius pardavimus, kai iki išvykos dar bus likę pakankamai daug laiko. Nes juk ir formalus dokumentų tvarkymas gali užtrukti, o kur dar atvejai kai, pavyzdžiui, asmuo neturi galiojančio paso, kurio reikia kad ir į Turkiją?

Anot A. Paulionio, bene saugiausias laiko tarpas tarp dovanojimo ir kelionės yra pusmetis.

Metų sandūroje finansininkams – jokių išvykų!
Organizacijų psichologė A. Mažeikienė pataria atsižvelgti į žmogaus profesiją bei užimtumą darbe: „Suprantama, pavyzdžiui, ligoninėje dirbančiam chirurgui viską mesti ir kažkur išvykti gali būti tiesiog neįmanoma. Lygiai kaip ir, tarkime, mokytoja mieliau atostogautų vasarą ar per moksleivių atostogas, o ne Rugsėjo 1-ąją. Taip pat vadovai turi gana kruopščiai apskaičiuoti savo nebuvimo darbe laiką. Todėl tokių profesijų ar pareigų asmenims, nuo kurių kiti žmonės yra itin priklausomi, tarp dovanos ir kelionės palikite bent 3 mėnesius – darbams persiplanuoti“.
Organizacijų psichologė pataria būti atsargiems ir per visuotinai užimtą, sudėtingą prieššventinį laiką, per kurį nuo užsienin išskraidinančių bilietų reikėtų tiesiog susilaikyti – nebent žinotumėte, jog pabėgimas svetur per didžiąsias metų šventes yra didžiausia kažkieno svajonė. Metų gale, kai įmonėse ne tik ruošiamasi kolektyvinėms šventėms, bet ir planuojami kitų metų biudžetai ir t. t., išvyka svetur gali tiesiog išmušti iš vėžių ar net sutrikdytų įmonės veiklą. „Tad ir buhalterei, ir įmonės vadovui kelionė, pavyzdžiui, gruodį, yra prasta idėja“, – šypsojosi A. Mažeikienė.
Šilta ar šalta?
Tai – ne populiarus ir vaikų mėgstamas žaidimas, kai ieškoma paslėpto daikto. Tai svarbus klausimas, į kurį būtina žinoti atsakymą renkant kelionės kryptį. Kokiai temperatūrai esant jums artimas žmogus jaučiasi komfortabiliai ir patogiai? „Lietuviai dažnai geriau jaučiasi ten, kur klimatas gaivus ir kiek vėsesnis. Tiesa, yra ir tokių, kuriems net Baltijos jūra vasaros metu per šalta, jie mėgsta kaitrą ir saulės įkaitintą vandenį“, – sakė A. Paulionis.
Negalintiems apsispręsti, į šiltesnį ar į drungnesnį kraštą iškomandiruoti savo artimą, A. Paulionis patarė prisiminti, ką žmogus, kuriam ruošiama staigmena, yra kalbėjęs apie keliones: „Galbūt jis yra užsiminęs apie svajonių šalį, pasidalijęs gerąja ir blogąja patirtimi? Žinant tokius dalykus, padovanoti tinkamą kelionę yra daug paprasčiau.“
Beje, šalia svajonių, labai svarbu ir žinios apie fizinę būklę, mat, pavyzdžiui, žmogus gali labai mėgti kalnus ir norėti į juos nuvykti, tačiau dėl silpnų kojų raiščių negali sau leisti nė ant pačiūžų atsistoti, tad slidinėjimo kelionė į Alpes jam kažin ar būtų maloni, o gal ir neįmanoma.
Ar moka ir gali keliauti vienas?
„Galbūt jis niekada nekeliavo vienas ir net tokios kelionės galimybė jam kels stresą“, – aiškino „Baltic Tours“ pardavimų vadovas. Beje, jei įtariate, kad jūsų artimui tikrai nebus malonu atsidurti svetur vienam, organizuokite jam kompaniją – gal jo geri keliauti mėgstantys draugai taip pat nusipirks bilietus tuo pačiu laiku ir ta pačia kryptimi?
Dovanojant kelionę, būtų gerai išsiaiškinti, ką žmogus per atostogas mėgsta veikti. Besirenkantiems aktyvų poilsį ramios atostogos gamtoje gali kelti nuobodulį, o pavargusiems nuo miesto šurmulio pabėgimas į nuostabią gamtą gali būti svajonės išsipildymas.
„Kelionės labai skiriasi, todėl reiktų žinoti, kada dovanoti 7 dienas pasyvių atostogų Egipto viešbutyje, o kada – 7 dienų slidinėjimą kalnuose“, – sakė psichologė.
Beje, išprovokavę pokalbį apie keliones, galite išsiaiškinti tikruosius žmogaus troškimus, pomėgius ir net – pažinimo ribas. „Nes kaip kad vieni svajoja apie Gvatemalą ar Vietnamo džiungles, taip kiti labiausiai nudžiugtų kaimyninėje Latvijoje, kokiame Ventspilyje, suvalgę bulvių plokštainio. Nes kaip kad vienam bilietas į „Coldplay“ koncertą bus įspūdinga dovana, tai kitas to nesupras, nes juk yra internetas ir „YouTube“. O dovanotojo tikslas – troškimų dartuose pataikyti kuo arčiau centro, o ne į lentą“, – sakė A. Mažeikienė.
Apgyvendinimo paslaugų kokybė
Kiekvienas turime skirtingą komforto poreikį ir ribas, kurių geriau neperžengti. „Tad jei žmogus įpratęs laisvalaikį leisti prabangiuose viešbučiuose, nori pailsėti nuo maisto gaminimo ir kitų buities rūpesčių, greičiausiai prastesnis apgyvendinimas be maitinimo jo nesužavės“, – pastebi A. Paulionis.
Saugesnis dovanos–kelionės variantas: rinktis savaitgalio skrydžius į Europos miestus, kai dovanojami lėktuvų bilietai, o jau patinkančiu apgyvendinimu dovanos gavėjas pasirūpina pats.
Galiausiai – teikdami kelionę dovanų, tiesiog užsiminkite, jog jūsų sukūrėte galimybę, o kaip ji bus išnaudota, priklauso tik nuo dovanos gavėjo ir šios akimirkos žavingos.
Rasa Levickaitė, „Skrendu.lt“ projektų vadovė, rasa@baltictours.lt

Hits: 133

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite